Tubuliniai adenomos yra polipai, kurie formuojasi storojoje žarnoje ir laikomi priešvėžiniais dariniais. Dažniausiai jie nustatomi įprastų kolonoskopijų metu, kuriomis tikrinama rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Nors tik nedidelė dalis šių adenomos polipų iš tiesų supiktybėja, jų aptikimas gali būti tarsi labai ankstyvas įspėjimas apie didesnę onkologinės ligos tikimybę ateityje. Tai – galimybė imtis laiku veiksmų ir sumažinti riziką.
- 1.Skirtingos adenomos: panašumai ir skirtumai
- 2.Tubulinės adenomos priežastys ir rizikos veiksniai
- 3.Tubulinės adenomos simptomai
- 4.Tyrimai ir tubulinės adenomos nustatymas
- 5.Adenomos šalinimas ir gydymo galimybės
- 6.Kaip sumažinti tubulinių adenomų atsiradimo riziką?
- 7.Kokia tubulinių adenomų prognozė?
- 8.Gyvenimas su tubulinėmis adenomomis
Skirtingos adenomos: panašumai ir skirtumai
Atliekant tyrimą mikroskopu, tubulinės ir viliozinės adenomos gali atrodyti kaip mažytės išaugos ar žiedinių kopūstų formos dariniai, prisitvirtinę prie žarnyno sienelės. Visgi šios dvi adenomos skiriasi augimo modeliu. Tubulinės išsidėsto tarsi taisyklingoje eilėje „vamzdelių“, o viliozinės – atrodo kaip netvarkingai išsidėsčiusios papartinės šakelės. Šie skirtumai leidžia medikams vertinti, kaip tikėtina, kad darinys galėtų supiktybėti. Viliozinės adenomos įprastai auga greičiau bei turi didesnę riziką virsti vėžiu, palyginti su tubulinėmis.
Tubulinės adenomos priežastys ir rizikos veiksniai
Tokius polipus gali turėti kiekvienas, tačiau kelios aplinkybės didina jų atsiradimo tikimybę:
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas.
- Padidėjęs kūno svoris.
- Amžius nuo 50 metų ir vyresnis.
- Vyrų lytis.
- Šeimos narių – tėvų, brolių, seserų ar vaikų – buvę piktybiniai navikai žarnyne reiškia dvigubai didesnę riziką, palyginti su tais, kurių šeimoje nėra tokių ligų.
- Ligų istorijoje esantis uždegiminės žarnyno ligos, ankstesnis storosios žarnos arba kiaušidžių vėžys.
- Paveldėtų genetinių pokyčių turėjimas – pavyzdžiui, tam tikros retos paveldimos polipozės formos.
Tubulinės adenomos simptomai
Dauguma šių polipų nesukelia jokių požymių. Jeigu simptomų pasitaiko, dažniausias – ant popieriaus pasirodęs ryškiai raudonas ar tamsiai raudonas neskausmingas kraujas po tuštinimosi. Rečiau gali varginti:
- Vidurių užkietėjimas arba laisvi viduriai;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Sumažėjęs apetitas;
- Pilvo skausmas.
Tyrimai ir tubulinės adenomos nustatymas
Gydytojas kartais gali apčiuopti tubulines adenomas tiesiosios žarnos tyrimo metu, tačiau dažniausiai jos aptinkamos atliekant kolonoskopiją – endoskopinį storojo žarnyno tyrimą, kuris skirtas piktybinių navikų prevencijai.
Adenomos šalinimas ir gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo tikslas – visiškai pašalinti polipą. Dažniausiai tai atliekama tuo pačiu metu, kai per kolonoskopiją aptinkamas navikinis darinys. Naudojamas specialus vielinis kilpinis instrumentas arba žnyplės, kuriomis adenoma saugiai pašalinama. Procedūros metu galite jausti šiokį tokį tempimo ar spaudimo pojūtį, bet skausmo dauguma žmonių nejaučia. Pašalintas polipas yra ištiriamas laboratorijoje tam, kad būtų nustatyta – nėra ar yra vėžinių ląstelių.
Kaip sumažinti tubulinių adenomų atsiradimo riziką?
Polipų randama, kai kurie rizikos veiksniai jau veikia, bet dalį jų galima kontroliuoti. Ką galima daryti siekiant apsisaugoti:
- Riboti suvartojamo alkoholio kiekį;
- Atsisakyti tabako produktų ir nerūkyti;
- Stengtis išlaikyti normalų, jums tinkamą kūno svorį.
Kokia tubulinių adenomų prognozė?
Šie polipai laikomi priešvėžiniais dariniais, dažniausiai aptinkamais atliekant profilaktines kolonoskopijas. Jeigu kolonoskopijos metu surandama tubulinių adenomų, gydytojas paprastai rekomenduos tikrintis dažniau nei įprastai, nes rizika vėžiui didesnė. Svarbu žinoti ir tai, kad tubulinės adenomos gali vėl išaugti, ypač jei rūkote ar neatsisakote kitų rizikos veiksnių.
Gyvenimas su tubulinėmis adenomomis
Faktas, kad atlikote kolonoskopiją, reiškia – jau rūpinatės savo sveikata. Jeigu dėl tyrimo rezultatų jaučiate nerimą, verta prisiminti kelis svarbius aspektus:
- Dauguma tubulinių adenomų pašalinamos iškart, tyrimo metu.
- Net apie 90 % jų niekada nevirsta vėžiu.
- Reguliariai atliekant kolonoskopijas, nauji polipai gali būti aptikti ir pašalinti gerokai anksčiau, nei jie supiktybėja.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite naujus ar neįprastus kūno pokyčius, galinčius būti susijusius su polipų atsiradimu ar dėl kitų priežasčių įtariate storosios žarnos naviką, verta pasitarti su gydytoju. Dažniausiai pasitaikantis simptomas – neskausmingas ryškus ar tamsesnis kraujas po tuštinimosi.
Kokios būklės po kolonoskopijos reikalauja skubios pagalbos?
Jeigu po kolonoskopijos pasireiškia stiprus arba užsitęsęs pilvo skausmas, labai įtemptas ar kietas pilvas, nepavyksta pasišalinti dujų ar pasituštinti, jaučiate karščiavimą, svaigulį, vėmimą, gausia kraujuojate iš žarnyno ar negalite sustabdyti kraujavimo – tuoj pat kreipkitės į medicinos įstaigą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ką reiškia tubulinė adenoma?
- Ar tai reiškia, kad jau turiu arba turėsiu žarnyno vėžį?
- Kokia yra tubulinių adenomų gydymo taktika?
- Ar mano atvejis gali būti susijęs su paveldėta vėžio rizika?
- Kaip dažnai rekomenduojama atlikti kolonoskopijas?
- Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau žarnyno vėžio riziką?
