Portalinės venos trombozė – tai būklė, kai veną, per kurią kraujas teka į kepenis, užkemša kraujo krešulys. Ši problema dažniau išsivysto žmonėms, sergantiems kepenų ciroze – būtent jiems susidaro didesnė trombų susidarymo rizika portalinėje venoje.
Kas yra portalinės venos trombozė?
Portalinės venos trombozė (PVT) – tai kraujo krešulio formavimasis, kuris susiaurina arba visiškai užblokuoja portalinę veną. Tai svarbi vena, pernešanti kraują iš pilvo ertmės organų į kepenis. Krešuliai gali susidaryti ir mažesnėse portalinės venos atšakose, esančiose pačiose kepenyse, arba kraujagyslėse, kurios į ją atiteka – pavyzdžiui, viršutinėje žarnų venos ar blužnies venoje.
Portalinės venos trombozės skirstymas
Priklausomai nuo to, ar žmogus serga ciroze, portalinės venos trombozę gydytojai skirsto į dvi pagrindines grupes:
- Cirozinė trombozė – dažnesnis variantas, kai krešulys formuojasi žmonėms, kuriems nustatyta kepenų cirozė (kepenų surandėjimas).
- Nesusijusi su ciroze trombozė – pasitaiko tiems, kurie ciroze neserga.
Toks skirstymas yra svarbus, nes gydymo taktika gali labai priklausyti nuo to, ar pacientas serga ciroze.
Kiek dažna ši būklė?
Portalinės venos trombozė be kepenų ligos yra gana retas reiškinys. Tačiau tarp sergančiųjų ciroze rizika ženkliai didesnė – trombozė išsivysto maždaug kas ketvirtam cirozės pacientui. Taip nutinka todėl, kad surandėjusios kepenys sulėtina kraujo tėkmę, o lėtesnis tekėjimas didina krešulių tikimybę.
Kokios komplikacijos gali kilti?
Galimos komplikacijos priklauso nuo krešulio vietos ir žmogaus gretutinių būklių. Dažniausios rizikos:
- Stemplės venų varikozės (išsiplėtusios stemplės venos).
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto.
- Žarnyno kraujotakos sutrikimai (mezenterinė išemija).
- Padidintas spaudimas vartų venoje (portalinė hipertenzija).
- Blužnies padidėjimas.
Portalinės venos trombozės simptomai
Dažnas žmogus nejaučia jokių akivaizdžių požymių – liga dažnai nustatoma atsitiktinai, atlikus vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau kai pasireiškia komplikacijos, gali pasirodyti tokie simptomai:
- Kraujuoti vėmalai.
- Kraujas išmatose (arba ryškus kraujavimas iš tiesiosios žarnos).
- Pilvo pūtimas.
- Kojų ir pėdų tinimas.
- Pilvo spazmai, mėšlungis.
Kas lemia portalinės venos trombozę?
Paprastai ši būklė išsivysto dėl keleto vienu metu veikiančių priežasčių. Kraujo krešulys gali susidaryti, jei:
- Kraujas yra linkęs krešėti greičiau nei įprastai.
- Sulėtėja kraujotaka per kepenis.
- Pažeidžiama venos vidinė sienelė.
Rizikos veiksniai
Šie veiksniai gali padidinti kraujo krešulių formavimosi ar kraujo tekėjimo sulėtėjimo riziką:
- Pilvo augliai.
- Antifosfolipidinis sindromas.
- Antitrombino trūkumas.
- Kepenų cirozė.
- Penktasis faktorius Leidenas.
- Pilvo infekcijos (pvz., kasos uždegimas).
- Mieloproliferacinės ligos.
- Išplitusi portinė hipertenzija.
- Nėštumas.
- Baltymų C ir S trūkumas.
- Protrombino geno mutacija.
- Tam tikros pilvo operacijos, ypač blužnies pašalinimas.
Kaip nustatoma portalinės venos trombozė?
Diagnozės procesas prasideda klinikiniu ištyrimu ir pokalbiu apie anksčiau buvusias sveikatos problemas arba paveldimus sutrikimus. Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas.
- Doplerinė echoskopija.
- Kepenų funkcijos tyrimai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Šių tyrimų atsakymai padeda sudaryti tinkamiausią gydymo planą.
Kaip gydoma portalinės venos trombozė?
Tikslų gydymą parenka gydytojas individualiai, pagal:
- Trombų susidarymo vietą.
- Krešulių priežastį.
- Pagrindines lėtines ligas (tokias kaip cirozė).
- Ar jau yra komplikacijų.
- Paciento ligos istoriją.
Galimi gydymo būdai:
- Antikoaguliantai – vaistai, kurie gali sustabdyti krešulio augimą ir užkirsti kelią naujiems kraujo krešuliams. Jie skiriami atsargiai, ypač esant kepenų cirozei, nes padidėja vidinio kraujavimo rizika.
- Trombolizė – intraveninė arba kateteriu atliekama procedūra, kai bandoma ištirpinti susidariusį krešulį. Ji taikoma tada, kai antikoaguliantai nepakankamai veiksmingi, arba jei sutrikusi žarnyno kraujotaka.
- TIPS procedūra (transjugulinis intrahepatinis portosisteminės jungties sukūrimas) – kateteriu per kepenis sukuriamas naujas kelias kraujui tekėti iš portalinės venos tiesiai į kepenų veną. Taip sumažinamas spaudimas portinėje sistemoje ir rizika kraujuoti iš virškinamojo trakto. Tačiau dėl to dalis toksinų, kuriuos paprastai pašalina kepenys, gali patekti į kraujotaką ir sukelti encefalopatiją.
Kaip galima sumažinti riziką susirgti portalinės venos tromboze?
Nors ne visada galima išvengti kraujo krešulių susidarymo, įskaitant ir tuos, kurie susiformuoja portalinėje venoje, kai kurių veiksmų verta imtis:
- Reguliariai lankytis profilaktiniuose vizituose pas gydytoją ir laikytis visų suplanuotų apžiūrų grafiko.
- Aktyviai bendradarbiauti su gydytoju gydant lėtines ar gretutines ligas.
- Naudoti visus paskirtus vaistus taip, kaip skirta.
- Pranešti gydytojui apie bet kokius naujus ar besikeičiančius simptomus.
Prognozė – ko tikėtis?
Ateities perspektyvos priklauso nuo priežasties, dėl kurios susidarė krešulys, ar sergama ciroze, ar yra kitų sveikatos problemų bei atsiradusių komplikacijų, taip pat nuo kepenų būklės. Anksti nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas padidina šansus sėkmingai įveikti ligą. Kiekvienam konkrečiam atvejui prognozę geriausiai įvertina gydytojas.
Kasdienis gyvenimas su portalinės venos tromboze
Reguliarios profilaktinės apžiūros pas gydytoją yra itin svarbios. Jeigu pasireiškė nauji ar sunkiai paaiškinami simptomai, būtina kreiptis anksčiau nei suplanuota. Turint vieną ar daugiau rizikos veiksnių pravartu aptarti su gydytoju savo individualią riziką ir išsiaiškinti, kokių veiksmų imtis, kad sumažintumėte komplikacijų ar pačios trombozės pavojų.
