Visceralinė lervų migracija – tai parazitinė infekcija, kurią žmonės dažniausiai įgyja nuo gyvūnų. Šią ligą sukelia apvaliosios kirmėlės lervos, o dažniausiai serga vaikai. Daugeliu atvejų ši būklė praeina savaime ir nereikalauja gydymo, tačiau kai atsiranda simptomų, pavyzdžiui, skausmas ar nuovargis, gali prireikti vaistų.
Turinys
Infekcijos šaltiniai
Dažniausiai žmogus visceralinę lervų migraciją užsikrečia nuo Toxocara genties apvaliųjų kirmėlių. Šios kirmėlės dažniausiai randamos šunų (Toxocara canis) ir kačių (Toxocara cati) žarnyne. Taip pat egzistuoja ir kiti panašūs parazitai, kuriuos aptinka kiaulėse (Ascaris suum) bei meškėnuose (Baylisascaris procyonis).
Toxocara patelės deda kiaušinėlius, kurie su gyvūnų išmatomis patenka į aplinką. Užkrėstoje dirvoje šie kiaušinėliai gali išlikti pavojingi net kelis mėnesius. Žmogus gali užsikrėsti, jei netyčia praryja dirvožemio su lervų kiaušinėliais – tai dažniausiai nutinka mažiems vaikams žaidžiant lauke arba valgant neplautas daržoves bei vaisius, augintus užterštame grunte.
Toksokarozės formos
Toksokarozė – bendra apvaliųjų kirmėlių Toxocara sukelta infekcija. Ši liga gali pasireikšti keliais būdais:
- Visceralinė lervų migracija – kai kirmėlių lervos paveikia vidaus organus, tokius kaip kepenys, plaučiai ar širdis.
- Akinė lervų migracija – kirmėlės paveikia akį ir gali sukelti uždegimą arba regos praradimą.
- Neurotoksokarozė – itin reta forma, kai pažeidžiamos galvos ar nugaros smegenys. Tai gali sukelti stiprius neurologinius simptomus, traukulius.
Skirtingos ligos: visceralinė ir poodinė lervų migracija
Nors visceralinės ir poodinės lervų migracijos pavadinimai panašūs, tai skirtingos ligos. Visceralinę lervų migraciją sukelia apvaliosios Toxocara kirmėlės, kurių lervos miršta organizmo audiniuose. O poodinę lervų migraciją dažniausiai sukelia kabliagalviai kirmėliai. Pastaroji liga dažniausiai pasireiškia niežtinčiais, iškiliais bėrimais odoje.
Kas dažniausiai serga?
Dažniausiai šia parazitine infekcija serga mažesni vaikai, ypatingai tie, kurie dažnai žaidžia lauke ar smėlio dėžėse. Taip pat rizika didesnė žmonėms, auginantiems šunis ar kates. Šiltuose kraštuose užsikrėtimo rizika dar didesnė, nes parazito kiaušinėliai dirvoje išlieka gyvybingi ilgiau.
Toksokara naminiams gyvūnams
Apvaliosios kirmėlės dažnai randamos laisvai vaikštančių, ypač jauno amžiaus šunų ir kačių žarnyne. Tam tikruose regionuose iki kelių procentų naminių augintinių gali būti užsikrėtę Toxocara.
Visceralinės lervų migracijos simptomai
Daugeliui žmonių užsikrėtusios Toxocara kirmėlių lervomis jokie simptomai neišsivysto. Tačiau kartais gali pasireikšti:
- Nuolatinis nuovargis
- Kūno temperatūros padidėjimas
- Didesnis eozinofilų (tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių) kiekis kraujyje
- Padidėję limfmazgiai
- Pilvo skausmas
- Odą išbėrimas, dilgėlinė
- Kosulys
- Švokštimas, dusulys
- Padidėjusios kepenys (hepatomegalija)
- Padidėjusi blužnis (splenomegalija)
Kaip diagnozuojama ši infekcija?
Diagnozuojant visceralinę lervų migraciją, atliekama gydytojo apžiūra ir specialūs kraujo tyrimai. Ypač svarbu gydytojui papasakoti, jei namuose yra augintinių ar buvo kontaktas su potencialiai užterštu dirvožemiu.
Pagrindinis toksokarozės tyrimas – kraujo tyrimas, kuriuo ieškoma Toxocara antikūnų. Šis testas parodo, ar organizmas buvo susidūręs su parazitu, tačiau nebūtinai reiškia šiuo metu esantį aktyvų susirgimą.
Gali būti atliekami papildomi tyrimai, tarp jų:
- Bendras kraujo tyrimas, nustatant kraujo ląstelių pokyčius
- Vizualūs tyrimai – ultragarsas ar kompiuterinė tomografija bei magnetinis rezonansas, siekiant įvertinti uždegimo židinius
- Tyrimas dėl parazitų kiaušinėlių išmatose
- Biopsija ieškant lervų paveiktuose audiniuose
Gydymo galimybės
Dažniausiai, kai simptomų nėra arba jie lengvi, specialaus gydymo neprireikia. Organizmas pats susidoroja su infekcija ir uždegimas laikui bėgant praeina. Jei visgi žmogus jaučia nemalonius arba stipresnius simptomus, gydytojas gali paskirti:
- Priešuždegiminius vaistus, tokius kaip kortikosteroidai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kad sumažintų uždegimą
- Antihistamininius preparatus, slopinančius imuninį atsaką
- Jei randama gyvų lervų, gali būti skiriami antiparazitiniai vaistai – jie stabdo tolesnį lervų plitimą, ypač jei kyla pavojus akims, smegenims ar nugaros smegenims
Kaip apsisaugoti?
Norint išvengti visceralinės lervų migracijos, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:
- Nevalgykite neplautų daržovių ar vaisių, užaugusių galimai užterštoje dirvoje
- Stebėkite, kad vaikai lauke nežaistų žemėje, kuri gali būti užkrėsta, ir nekištų nešvarių rankų į burną
- Kruopščiai plaukite rankas po buvimo lauke, ypač prieš valgį
- Augintinius vedžiokite tam skirtose vietose ir tinkamai tvarkykite jų išmatas
- Reguliariai lankykitės su augintiniais pas veterinarą, tikrinkite juos nuo parazitų ir naudokite dehelmintizacijos priemones
Prognozė ir galimos komplikacijos
Paprastai ši infekcija praeina savaime ir ilgalaikių padarinių nėra. Labai retai gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip širdies raumens uždegimas (miokarditas), plaučių uždegimas ar plaučių audinio randėjimas. Sunkesnėms formoms būdingi simptomai – regos praradimas ar uždegimas smegenyse bei nugaros smegenyse.
Sveikatos priežiūra kasdienybėje
Jei Jums ar Jūsų vaikui diagnozuota ši infekcija, svarbu išsiaiškinti užsikrėtimo mechanizmą, kad galėtumėte efektyviai apsisaugoti ateityje. Laikykitės veterinarijos gydytojų rekomendacijų dėl augintinių dehelmintizacijos, ypač jei jie laisvai vaikšto lauke. Nepamirškite, kad Toxocara kiaušinėliai dirvoje gali išlikti ilgą laiką, todėl švaros ir prevencijos priemonės namuose ir kieme itin svarbios.