Žiedinių ląstelių karcinoma: tipai, simptomai ir gydymas

Signetinių ląstelių karcinoma – tai reta, tačiau labai agresyvi vėžio forma, kuri dažniausiai prasideda virškinimo trakte, ypač skrandyje. Šio vėžio pavadinimas kilęs iš specifinės ląstelių išvaizdos mikroskopu – jos primena žiedą su išsipūtusia dalimi. Ši karcinoma formuojasi iš liaukinių ląstelių, kurios paprastai iškloja vidaus organų gleivines.

Kaip atsiranda signetinių ląstelių karcinoma?

Signetinių ląstelių karcinoma susiformuoja, kai organizme esančios liaukinės ląstelės pakinta ir pradeda nevaldomai daugintis. Šios pakitusios ląstelės gali sudaryti navikus, išplisti į aplinkinius audinius bei pažeisti sveikus organus. Tiksli priežastis, kodėl šios ląstelės ima elgtis nenormaliai, dar nenustatyta. Mokslininkai įtaria, kad įtakos gali turėti tam tikri genetiniai pokyčiai, pavyzdžiui, CDH1 baltymą koduojančio geno mutacija. Vis dėlto, mechanizmai dar tiriami.

Kur dažniausiai vystosi ši karcinoma?

Apie 90% signetinių ląstelių karcinomos atvejų priskiriama skrandžio vėžiui. Nors rečiau, ši vėžio rūšis gali kilti ir kitose vietose, kur yra liaukinių ląstelių:

Storajame ar tiesiojoje žarnoje
Kasoje
Šlapimo pūslėje
Tulžies pūslėje
Stempleje
Kirtyje (apendikse)
Prostatoje
Krūtyje

Kai kurie šaltiniai teigia, kad ši vėžio forma pastebima mažiau nei 1% minėtų lokalizacijų piktybinių navikų atvejų. Pats skrandžio vėžys yra penktas pagal dažnumą pasaulyje, tačiau pastaruoju metu signetinių ląstelių tipas tarp visų skrandžio vėžių ima darytis vis dažnesnis. Kodėl taip yra – dar nenustatyta.

Susiję įrašai

Simptomai ir požymiai

Pirmieji signetinių ląstelių karcinomos simptomai dažniausiai pastebimi tik tada, kai liga jau pažengusi ar išplitusi. Pradiniuose etapuose pacientai dažniausiai nieko nejaučia arba simptomai yra labai neryškūs. Navikas, lokalizuotas skrandyje, dažnai išplinta į pilvo ertmę, kaulus, kartais net kiaušides.

Skausmas ir nemalonūs pojūčiai pilvo srityje
Sutrikęs virškinimas, rėmuo
Pykinimas, vėmimas
Viduriavimas
Kraujas išmatose
Bendras silpnumas, nuovargis
Sąnarių skausmai
Odos blyškumas, širdies plakimas, dusulys

Žinoma, dauguma šių reiškinių būdingi ir įvairiems kitiems, daug mažiau pavojingiems virškinamojo trakto sutrikimams. Tačiau, jei simptomai ilgai nepraeina ar sunkėja, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kaip atliekama diagnostika?

Diagnozė dažnai prasideda nuo gydytojo apžiūros ir pokalbio apie jūsų nusiskundimus. Šie duomenys padeda nuspręsti, kokie tyrimai reikalingiausi. Įprastai taikomi šie tyrimo metodai:

Vaizdiniai tyrimai: Dažniausiai atliekama kompiuterinė tomografija (KT), leidžianti aptikti auglį virškinamajame trakte. Jei nustatomas įtartinas darinys – gali būti reikalingas papildomas pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas, siekiant patikrinti vėžio išplitimą.
Kraujo tyrimai: Įvertinama bendra organizmo būklė ir ieškoma ligos ženklų. Gali būti tikrinami specifiniai žymenys, būdingi onkologinei ligai.
Biopsija: Patvirtinti diagnozei būtina paimti naviko gabaliuką – ar visą, ar jo dalį – ir ištirti mikroskopu, ar ląstelės atitinka signetinių ląstelių karcinomai būdingus požymius. Siekiant tikslumo, neretai atliekama papildoma imunohistocheminė analizė.

Gydymo galimybės

Signetinių ląstelių karcinomos gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių: kurioje vietoje pradėjo vystytis navikas, kiek jis išplitęs, kokia jūsų bendra sveikatos būklė. Dažniausiai taikoma kelių priemonių kombinacija:

Endoskopinė operacija: Jei navikas dar neišplitęs, gali būti atliekama minimaliai invazinė procedūra, kai auglys pašalinamas per burną įvestu endoskopu, be pjūvių.
Radikalus šalinimas: Jei liga spėjo išplisti, neretai tenka šalinti ne tik naviką, bet ir aplinkinius audinius bei limfmazgius, kuriuos jau galėjo paveikti vėžio ląstelės.
HIPEC terapija: Tai sudėtingesnė kombinacija, kai po chirurginio pašalinimo pilvo ertmė skalaujama pašildytais chemoterapiniais vaistais. Tai skirta sunaikinti likusias vėžines ląsteles pilvo srityje.
Sisteminis gydymas chemoterapija: Jei vėžys išplitęs, gali būti skiriami vaistai į veną ar tabletėmis, kurie pasiekia visas kūno vietas.
Spindulinė terapija: Kai kuriais atvejais spindulinio gydymo ir chemoterapijos kombinacija taikoma po operacijos, norint užtikrinti, kad likusios vėžinės ląstelės žūtų.
Klinikiniai tyrimai: Pacientams gali būti pasiūlyti inovatyvūs gydymo metodai, dalyvaujant naujų gydymo būdų efektyvumo ir saugumo tyrimuose.

Prognozė ir gyvenimo su liga ypatumai

Šios vėžio formos eigą prognozuoti sunku, tačiau žinoma, kad signetinių ląstelių karcinoma progresuoja greičiau nei daugelis kitų adenokarcinomų ir dažnai atsinaujina (recidyvuoja) po operacijos. Standartinis gydymas, kaip chemoterapija, ilgainiui tampa mažiau veiksmingas.

Gyvenimo su šia liga patirtis labai priklauso nuo naviko išplitimo, paciento sveikatos bei asmeninių tikslų. Jei nustatoma ankstyva forma, svarbiausias tikslas – ilgalaikė remisija. Tačiau esant pažengusiai stadijai, gydymas dažnai orientuotas į gyvenimo kokybės gerinimą ir nemalonių simptomų mažinimą.

Kasdienė savijauta ir priežiūra

Kuo daugiau sužinosite apie savo ligą, tuo aiškesni taps tolimesni žingsniai. Kiek įmanoma, pasitarkite su gydytoju apie visus kasdienius pokyčius, kuriuos gali sukelti diagnostika ir gydymas. Būkite atviri diskutuodami – net sudėtingais klausimais. Paliatyviosios pagalbos paslaugos padeda palengvinti simptomus bet kurioje ligos stadijoje, todėl verta pasidomėti, kokia pagalba jums gali būti aktuali.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nuolatiniai ar nepaaiškinami virškinamojo trakto simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, ilgalaikis viduriavimas ar neįprasti virškinimo sutrikimai, turėtų paskatinti pasikonsultuoti su specialistu. Paprastai šie reiškiniai nėra grėsmingi, tačiau ignoruoti jų nereikėtų.

Kuo svarbus savalaikis reagavimas?

Jei netikėtai pasireiškia stiprus silpnumas, galvos svaigimas, karščiavimas ar kvėpavimo sutrikimai, būtina nedelsti kreiptis į pagalbą. Tokie simptomai gali signalizuoti rimtesnius sveikatos sutrikimus, kartais – ir apie išplitusį naviką.