Zoonozės: rūšys, plitimas ir gydymas

Zoonotinės ligos yra infekciniai susirgimai, galintys plisti tarp stuburinių gyvūnų ir žmonių. Tokie gyvūnai kaip katės, šunys, karvės, paukščiai, žiurkės ar šikšnosparniai turi panašių organizmo sistemų, todėl tam tikri ligų sukėlėjai geba prisitaikyti ir užkrėsti ne tik gyvūnus, bet ir žmones.

Kaip plinta zoonotinės ligos

Zoonotinės ligos gali būti perduodamos keliais skirtingais būdais. Kartais infekcija perduodama tiesiogiai iš gyvūno žmogui ir neplistų tarp žmonių. Tačiau kai kurios ligos, pavyzdžiui, Ebolos virusas, pasiekusios žmogų, vėliau gali būti perduodamos ir tarp pačių žmonių, sukeliančios protrūkius. Būna atvejų, kai liga mutuoja ir pradeda plisti tik tarp žmonių – tokiu atveju ji jau nebevadinama zoonotine, nors gyvūnų populiacijoje ligos sukėlėjas vis dar gali egzistuoti.

Zoonotinių ligų simptomai

Simptomai priklauso nuo konkrečios infekcijos tipo, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

Karščiavimas
Silpnumas, nuovargis
Galvos skausmas
Raumenų ar kūno skausmai
Išbėrimas
Viduriavimas
Vėmimas

Ligos sukėlėjai

Zoonozes gali kilti dėl įvairių ligų sukėlėjų:

Susiję įrašai

Bakterijos
Parazitai (protozoa arba kirmėlės)
Virusai
Grybeliai
Prionai

Daugelis patogenų užkrečia tik specifinius šeimininkus – žmones ar gyvūnus. Vis dėlto, zoonotinės ligos išsiskiria tuo, kad jų sukėlėjai geba peržengti rūšių barjerą. Kartais mutacijos padeda ligai iš gyvūno persimesti žmogui ir sukelti infekciją.

Didžioji dalis šių ligų – bakterinės, virusinės arba parazitinės kilmės, tačiau pasitaiko ir tokių, kurių sukėlėjai yra grybeliai (pvz., grybelinė odos infekcija) ar prionai (pvz., kempinligė, dažnai vadinama „karvių pasiutlige“).

Būdingiausi ligos tipai

Bakterinės zoonozės

Juodligė
Bruceliozė
Kačių įdrėskimo liga
Laimo liga
Plaučių mikoplazmozė
Maras
Psitakozė
Q karštinė
Salmoneliozė
Tularemija
Tuberkuliozė

Parazitinės zoonozės

Kryptosporidiozė
Echinokokozė (pvz., hidatidozė)
Giardiazė
Kepenų trematodozė
Maliarija
Teniazė (kai užsikrečiama kiauliena ar jautiena)
Toksoplazmozė
Trichineliozė

Virusinės zoonozės

Paukščių gripas
Ebola
Nipah virusas
Marburgo virusas
Mopox (beždžionių raupai)
Pasiutligė

Kaip užsikrečiama zoonozėmis

Šios ligos gali patekti į žmogaus organizmą įvairiais būdais:

Per užsikrėtusio gyvūno kraują, seiles, išmatas ar kitus organizmo skysčius
Gyvūnų įkandimai ar įdrėskimai
Uodų, erkių, blusų įgėlimai
Vartojant nepakankamai termiškai apdorotą ar užkrėstą mėsą
Geriant užterštą vandenį ar vartojant maistą, nuplautą tokiu vandeniu

Kokie gyvūnai platina zoonotines ligas

Šikšnosparniai
Paukščiai
Katės
Elnių šeimos gyvūnai
Šunys
Ūkio gyvūnai: karvės, kiaulės, avys
Beždžionės, šimpanzės
Graužikai: žiurkės, pelės, kurmiai, pelėnai

Kas patenka į rizikos grupę

Dirbantieji su gyvūnais – veterinarijos specialistai, ūkininkai
Žmonės, medžiojantys ar vartojantys laukinių gyvūnų mėsą
Ligos dažniau pasireiškia asmenims su nusilpusia imunine sistema

Kaip diagnozuojamos zoonotinės infekcijos

Diagnozei dažniausiai imami organizmo skysčių arba audinių mėginiai:

Kraujas
Išmatos
Skrandžio ar plaučių gleivės
Nosies ar gerklės tepinėliai

Jeigu simptomai rodo plaučių ar vidaus organų infekciją, gali būti atliekami rentgenologiniai ar kompiuterinės tomografijos tyrimai.

Ligos gydymo galimybės

Gydymas skiriamas priklausomai nuo to, koks sukėlėjas sukėlė ligą. Ne visoms zoonozėms yra specifinių vaistų, todėl gydymo metodai įvairuoja:

Antibiotikai – dauguma bakterinių ligų gydomos antibiotikais, ypač jei liga nustatoma anksti
Antivirusiniai vaistai – tam tikrų virusinių ligų atvejais gydytojai taiko antivirusinius preparatus
Priešgrybeliniai vaistai – odos grybelio infekcijos veiksmingai gydomos specialiais tepalais ar losjonais
Antiparazitiniai vaistai – parazitinių ligų eigą dažnai pavyksta pristabdyti arba išgydyti vaistais nuo parazitų
Monokloniniai antikūnai – sudėtingų ar sunkiai gydomų infekcijų (pvz., Ebola) atveju naudojami modernūs preparatai
Chirurginis gydymas – kai kurių parazitų sukeltos cistos gali būti pašalintos operacijos metu
Vakcinos ir imuninė terapija – jei įtariama pasiutligė, gydytojas neatidėliodamas paskiria vakciną ir specialius imunoglobulinus

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti

Vakcinuokite save ir augintinius nuo specifinių ligų, jei priklausote rizikos grupei
Saugokitės vabzdžių įgėlimų: dėvėkite ilgus drabužius, naudokite repelentus, reguliariai tikrinkite save ir augintinius dėl erkių ar blusų
Mūvėkite pirštines dirbant su gyvūnais ar valant jų aplinką, ypač jei nežinote, ar gyvūnas sveikas; po kontakto visada nusiplaukite rankas
Teisingai gaminkite maistą – mėsą gerai pakepkite ar išvirkite, negaminkite ar negerkite patiekalų su neapdorotu pienu ar nevirintu vandeniu
Venkite kontakto su užkrėstų gyvūnų skysčiais; jei globojate sergančius asmenis, tinkamai naudokite apsaugos priemones (kaukes, pirštines, akinius, prijuostę) ir laikykitės higienos
Nevalgykite laukinių gyvūnų mėsos
Saugokitės įkandimų ir įdrėskimų; jeigu buvo kontaktas su potencialiai užsikrėtusiu gyvūnu, nedelsdami kreipkitės į medikus

Pasekmės, prognozė

Zoonozės gali būti labai pavojingos ar net mirtinos. Ypač sunkios – hemoraginės karštinės, tokios kaip Ebolos ar Marburgo viruso sukeltos infekcijos: šios ligos pasižymi aukštu mirtingumu. Pasiutligė – garantuotai mirtina vos pasireiškus simptomams. Kita vertus, dauguma kitų zoonozinių susirgimų, diagnozavus ir pradėjus gydymą laiku, išgydomos, o sunkūs atvejai pasitaiko retai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei dirbate ar reguliariai kontaktuojate su gyvūnais, pasitarkite su gydytoju dėl tinkamos profilaktikos ir, jei reikia, papildomų tyrimų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į negalavimus, jei priklausote padidintos rizikos grupei.