Endoskopija – tai medicininė procedūra, leidžianti detaliai apžiūrėti vidines kūno struktūras. Jos metu gydytojas į organizmą įveda ilgą, ploną vamzdelį su šviesos šaltiniu ir kamera (endoskopą). Šis prietaisas leidžia užfiksuoti organų ar audinių vaizdus bei vaizdo įrašus, kuriuos gydytojas stebi ekrane. Kai kurie endoskopai turi specialius kanalus, per kuriuos galima įvesti chirurginius instrumentus. Tai leidžia ne tik diagnozuoti ligas, bet ir atlikti gydomąsias procedūras, pavyzdžiui, pašalinti audinius ar sustabdyti vidinį kraujavimą.
Endoskopijos tipai
Yra daugybė endoskopijos rūšių, tačiau visos jos veikia pagal bendrą principą: gydytojas įveda endoskopą per natūralias kūno angas arba mažą pjūvį, kad galėtų tiesiogiai apžiūrėti ar gydyti tam tikras organizmo dalis.
Pagrindiniai skirtumai tarp skirtingų endoskopijos procedūrų:
- Procedūros pavadinimas – dažniausiai jis atspindi tiriamą organą (pvz., kolonoskopija skirta storajai žarnai).
- Naudojamas endoskopas – prietaiso tipas priklauso nuo procedūros. Kai kurie endoskopai yra lankstūs, kiti – standūs. Kai kurie turi specialius kanalus chirurginiams instrumentams, leidžiančius atlikti gydomąsias procedūras.
- Procedūros eiga – skiriasi tyrimo vieta, endoskopo įvedimo būdas ir tiriami organai.
Populiariausios endoskopijos rūšys:
- Anoskopija – endoskopas įvedamas per išeinamąją angą ir leidžia apžiūrėti tiesiąją žarną.
- Artroskopija – per pjūvį virš sąnario įvedamas endoskopas, leidžiantis nustatyti sąnario pažeidimus, pavyzdžiui, artritą.
- Bronchoskopija – endoskopas įvedamas per burną ar nosį, kad būtų galima apžiūrėti trachėją ir plaučius.
- Kolonoskopija – endoskopas per išeinamąją angą pasiekia visą storąją žarną.
- Cistoskopija – endoskopas įvedamas per šlaplę ir leidžia apžiūrėti šlapimo pūslę.
- Enteroskopija – atliekama per burną (viršutinė enteroskopija) arba per išeinamąją angą (apatinė enteroskopija), siekiant apžiūrėti plonąją žarną.
- Ezofagogastroduodenoskopija (EGD) arba viršutinė endoskopija – endoskopas įvedamas per burną ir leidžia apžiūrėti stemplę, skrandį bei viršutinę plonosios žarnos dalį.
- Histeroskopija – per makštį įvedamas endoskopas, leidžiantis apžiūrėti gimdą.
- Laparoskopija – per nedidelį pjūvį pilvo srityje įvedamas endoskopas, kad būtų galima apžiūrėti pilvo ir reprodukcinius organus.
- Laringoskopija – endoskopas įvedamas per burną ar nosį, kad būtų galima apžiūrėti balso stygas.
- Mediastinoskopija – per pjūvį virš krūtinkaulio įvedamas endoskopas, leidžiantis apžiūrėti tarp plaučių esančią sritį (mediastinum), įskaitant širdį ir stemplę.
- Neuroendoskopija – per kaukolėje padarytą pjūvį įvedamas endoskopas, skirtas smegenų apžiūrai.
- Proktoskopija – endoskopas įvedamas per išeinamąją angą, siekiant ištirti tiesiąją žarną.
- Sigmoidoskopija – endoskopas įvedamas per išeinamąją angą, kad būtų galima apžiūrėti apatinę storosios žarnos dalį (sigmą) ir tiesiąją žarną.
- Torasoskopija (pleuroskopija) – per pjūvį krūtinės srityje įvedamas endoskopas, leidžiantis apžiūrėti plaučius, diafragmą ir krūtinės sieną.
- Ureteroskopija – endoskopas įvedamas per šlaplę, kad būtų galima apžiūrėti šlapimtakius, jungiančius inkstus su šlapimo pūsle.
Pažangios endoskopijos technologijos
Mokslininkai nuolat kuria naujas technologijas, leidžiančias dar labiau sumažinti invazyvumą. Vienas iš tokių pavyzdžių – kapsulinė endoskopija.
Pacientas praryja mažą kapsulę su įmontuota kamera, kuri keliaudama per virškinamąjį traktą fotografuoja organus. Šis metodas padeda diagnozuoti kraujavimus ir navikus, nereikalaujant tradicinio endoskopo naudojimo.
Ką galima nustatyti atliekant endoskopiją?
Endoskopija naudojama ligų diagnostikai ir būklių patikrai. Vienas iš plačiausiai žinomų endoskopinių tyrimų – kolonoskopija, skirta storosios žarnos vėžiui nustatyti.
Endoskopija leidžia gydytojams atlikti biopsiją – paimti audinių mėginį laboratoriniam tyrimui. Biopsijos metu galima nustatyti, ar tam tikras darinys yra vėžinis ar gerybinis.
Ligų grupės, kurias galima nustatyti endoskopijos metu:
- Virškinimo sistemos ligos – virškinamojo trakto sutrikimai, žarnyno polipai, storosios žarnos vėžys.
- Galvos ir kaklo ligos – rijimo sutrikimai, laringitas.
- Sąnarių ligos – artritas, sąnarių plyšimai ir išnirimai.
- Nervų sistemos ligos – smegenų augliai.
- Kvėpavimo sistemos ligos – plaučių ligos ir infekcijos.
- Šlapimo sistemos ligos – šlapimo takų infekcijos, inkstų akmenys.
- Reprodukcinės sistemos sutrikimai – nereguliarus kraujavimas, endometriozė, nevaisingumas.
Endoskopijos gydymo galimybės
Kai kurie endoskopai gali būti naudojami ne tik diagnozei, bet ir gydymui. Jie leidžia gydytojams:
- Užverti žaizdas.
- Sušvirkšti vaistus.
- Pašalinti skysčius iš organizmo.
- Sustabdyti vidinį kraujavimą.
- Pašalinti pažeistus audinius ar navikus.
- Pašalinti užsikimšimus ar išplėsti per siaurus organus.
- Įvesti stentus – mažus vamzdelius, atveriančius užsikimšusius ar pažeistus organus.
- Atlikti minimaliai invazines operacijas.
Pavyzdžiui, laparoskopija leidžia gydytojams atlikti chirurgines procedūras per mažus pjūvius, o ne dideles atviras operacijas. Ši technika, dar vadinama „raktų skylutės” chirurgija, yra mažiau invazyvi nei tradicinės operacijos ir dažnai yra geriausias gydymo būdas daugeliui būklių.
Kaip pasiruošti endoskopijai?
Jūsų gydytojas pateiks konkrečias instrukcijas, priklausomai nuo endoskopijos tipo. Prieš procedūrą gali reikėti:
- Atlikti būtinuosius tyrimus. Prieš šlapimo takų tyrimus gali būti paskirtas šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti infekciją. Prieš histeroskopiją gali būti reikalaujama atlikti nėštumo testą.
- Pateikti medicininę istoriją. Informuokite gydytoją apie esamas sveikatos problemas, vartojamus vaistus ar papildus.
- Pasninkauti. Tam tikrą laiką prieš procedūrą gali tekti susilaikyti nuo valgymo ir gėrimo. Kai kuriais atvejais leidžiama vartoti tik tam tikrus skysčius ir maisto produktus.
- Išvalyti žarnyną. Prieš kolonoskopiją, enteroskopiją ar kitas apatinių virškinimo trakto sričių procedūras gali tekti atlikti žarnyno valymą specialiais preparatais.
- Nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą. Prieš procedūrą gali reikėti laikinai nutraukti kraują skystinančių vaistų, tokių kaip varfarinas ar aspirinas, vartojimą. Gydytojas gali rekomenduoti laikinai pakeisti kitus receptinius vaistus.
- Atsisakyti rūkymo. Prieš endoskopiją gali tekti mesti rūkyti ar vengti tabako gaminių.
- Susitarti dėl pavėžėjimo. Jei procedūros metu bus naudojami raminamieji ar narkozė, negalėsite vairuoti. Daugelis pacientų turi pasirūpinti, kad juos kas nors parvežtų namo.
Ko tikėtis endoskopijos metu?
Endoskopijos procedūra trunka nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo jos tipo. Dauguma pacientų po procedūros išleidžiami namo tą pačią dieną, tačiau kai kurioms endoskopijoms gali reikėti nakvoti ligoninėje.
Daugeliu atvejų naudojama vidutinė sedacija, kurios metu pacientas miega ir nejaučia skausmo. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma bendroji nejautra, kai pacientas visiškai užmigdomas ir jam įstatomas kvėpavimo vamzdelis. Kiti pacientai gali gauti vietinę nejautrą kartu su raminamaisiais, kurie padeda atsipalaiduoti.
Kai pacientas yra visiškai atsipalaidavęs arba miega, gydytojas švelniai įveda endoskopą iki tiriamos vietos. Prietaisas reguliuojamas taip, kad būtų galima aiškiai matyti organus ar audinius ekrane. Jei reikia, gydytojas gali atlikti papildomas procedūras – pašalinti audinius, užverti žaizdas ar sustabdyti kraujavimą.
Jei buvo atliktas pjūvis, jis bus uždaromas po procedūros.
Ar endoskopija yra skausminga?
Dėl naudojamos anestezijos ir sedacijos pacientai procedūros metu neskausmo nejaučia. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, per kolonoskopiją, gali būti jaučiamas spaudimas, kai endoskopas juda žarnyne, tačiau šis pojūtis greitai praeina.
Ko tikėtis po endoskopijos?
- Po procedūros jūsų būklė bus stebima, kol pilnai atsibusite.
- Galite jaustis mieguisti dėl narkozės poveikio.
- Daugelis pacientų išleidžiami namo tą pačią dieną, tačiau rekomenduojama ilsėtis ir vengti sunkių fizinių darbų.
- Priklausomai nuo atliktos procedūros, gydytojas pateiks rekomendacijas, kaip elgtis atsigavimo laikotarpiu.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dauguma nepageidaujamų reakcijų išnyksta per 1-2 dienas, tačiau jos priklauso nuo procedūros tipo ir endoskopo įvedimo vietos.
- Jei endoskopas buvo įvestas per gerklę, gali pasireikšti užkimimas ar lengvas gerklės skausmas.
- Jei procedūra buvo atlikta žarnyne, gali pasireikšti pilvo pūtimas, spazmai ar pykinimas.
Gydytojas pateiks rekomendacijas, kaip sumažinti nemalonius pojūčius, ir gali paskirti vaistus nuo skausmo, jei to prireiktų.
