MCH kraujo tyrime parodo, kiek hemoglobino vidutiniškai yra viename eritrocite, arba raudonajame kraujo kūnelyje. Mažas ar padidėjęs MCH nėra savarankiška diagnozė: rezultatą gydytojas vertina kartu su hemoglobinu, eritrocitų skaičiumi, kitais indeksais ir savijauta. Vien šio rodiklio nepakanka nuspręsti, kad reikia geležies ar vitamino B12 papildų.
Turinys
Kas yra MCH ir kuo jis skiriasi nuo MCV bei MCHC?
Tyrimo lape šios santrumpos dažnai yra greta, tačiau jos neapibūdina to paties dalyko. MCH – vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite – pateikiamas pikogramais, žymimais pg. Hemoglobinas yra deguonį pernešantis baltymas. MCH nereikėtų painioti su hemoglobino koncentracija kraujyje, kuri tyrimo atsakyme žymima HGB.
- MCH apibūdina hemoglobino kiekį viename eritrocite.
- MCV rodo vidutinį eritrocito tūrį.
- MCHC apibūdina hemoglobino koncentraciją eritrocituose.
Šį skirtumą paaiškina MedlinePlus eritrocitų indeksų aprašas. Daugiau apie ląstelių dydį rasite mūsų straipsnyje ką reiškia MCV kraujo tyrime. Skirtingų santrumpų skaičių nereikėtų tiesiogiai lyginti tarpusavyje.
Kokia MCH norma ir kur ją tikrinti?
Pirmiausia vadovaukitės intervalu, pateiktu šalia jūsų rezultato. Pavyzdžiui, MedlinePlus suaugusiųjų atskaitos intervalai yra 26–33 pg moterims ir 27–33 pg vyrams, tačiau tai nėra visoms laboratorijoms privalomos ribos. Tyrimo metodas ir taikomas intervalas gali skirtis. Vaiko rezultato nevertinkite pagal suaugusiojo ribas.
Gavus paryškintą rezultatą verta pasižymėti ne tik skaičių, bet ir vienetus bei tyrimo datą. Jei lyginate kelis atsakymus, patikrinkite, ar kiekviename taikytas toks pats intervalas. Laboratorijos žyma prie rezultato gali rodyti, kad jis nepatenka į jos taikomą intervalą, o ne automatiškai nustatytą ligą.
Ką gali reikšti mažas arba padidėjęs MCH?
Mažas MCH gali būti siejamas su geležies stoka, tačiau ji nėra vienintelė priežastis. Rodiklis gali pakisti ir dėl paveldimų hemoglobino gamybos sutrikimų ar su lėtinėmis ligomis susijusio uždegimo. Padidėjęs MCH gali lydėti didesnius eritrocitus ir būti susijęs su vitamino B12 arba folatų stoka bei kitomis būklėmis. Šias galimybes ir vertinimo ribas aptaria Cleveland Clinic MCH tyrimo paaiškinimas.
Vien MCH rodiklio nepakanka priežasčiai nustatyti. Gydytojas sprendžia, ar reikia geležies atsargų ar kitų papildomų tyrimų. Normalus MCH taip pat neatmeta mažakraujystės, jei kiti rodikliai pakitę.
Nepradėkite vartoti geležies vien tam, kad MCH skaičius patektų į intervalą. NHS geležies stokos mažakraujystės informacijoje pabrėžiama priežasties nustatymo ir paskirto gydymo svarba. Geležies tabletės gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, o gydymas turi atitikti nustatytą problemą.
Ką pasiimti į konsultaciją dėl MCH rezultato?
Atsineškite visą bendro kraujo tyrimo lapą, ne vien nukirptą MCH eilutę. Pridėkite ankstesnius atsakymus ir vartojamų vaistų bei papildų sąrašą. Užsirašykite, kokie simptomai vargina ir nuo kada, ar buvo kraujavimo, ar keitėsi mityba.
NHLBI mažakraujystės diagnostikos apraše nurodoma, kad vertinami tyrimai, sveikatos istorija, simptomai ir šeimos ligų istorija. Konsultacijoje galite paklausti: ar MCH pokytis reikšmingas kartu su kitais rezultatais, kokia priežastis įtariama ir kada reikėtų pakartoti tyrimą?
Ar prieš MCH tyrimą būtina nevalgyti?
MCH nustatomas atliekant bendrą kraujo tyrimą. Jam paprastai nereikia specialaus pasiruošimo. Tačiau jei iš to paties mėginio paskirti ir kiti tyrimai, gali būti duoti nurodymai nevalgyti. Vadovaukitės laboratorijos ar gydytojo instrukcijomis – tai paaiškinama ir MedlinePlus bendro kraujo tyrimo apraše.
Šis straipsnis skirtas suprasti tyrimo atsakymą ir pasirengti pokalbiui su gydytoju. Jis nepakeičia individualaus rezultatų vertinimo ir nėra gydymo rekomendacija.