Arterinė tarpsklaučio angos (angl. thoracic outlet) sindromas yra reta, tačiau pavojinga būklė, kai kraujagyslė tarp pirmojo šonkaulio ir raktikaulio suspaudžiama, sulėtindama ar net visiškai blokuodama kraujo tėkmę į ranką. Tai sukelia trombų (krešulių) susidarymą ir negrįžtamus pakitimus, jei pagalba nesuteikiama laiku.
Kas yra arterinis tarpsklaučio angos sindromas?
Sergant šiuo sindromu, užspaudžiama poraktinė arterija – pagrindinis kraujagyslių kelias, aprūpinantis krauju jūsų ranką, kaklą bei galvos dalį. Toks suspaudimas dažniausiai įvyksta tarpsklaučio angoje, esančioje tarp raktikaulio ir pirmojo šonkaulio.
Arterinės formos susirgimas laikomas pavojingiausiu visų tipų tarpsklaučio angos sindromų, nes dėl sumažėjusios kraujo tėkmės gali formuotis krešuliai, ar net išsivystyti aneurizma, kuomet arterijos sienelė išsiplečia ir tampa trapi.
Kas dažniausiai susiduria su šia problema?
Arterinis tarpsklaučio angos sindromas ir kiti šio regiono sutrikimai dažniau pasitaiko 20–50 metų amžiaus moterims. Dažnai sindromą lemia įgimta anatominė ypatybė – papildomas kaklinis šonkaulis arba netipiška šonkaulių padėtis.
Arterinio sindromo paplitimas
Tarpsklaučio angos sindromas yra gana retas – ekspertai negali tiksliai įvardyti, kiek žmonių pasaulyje juo serga. Arterinis tipas sudaro mažiau nei 1 % visų tarpsklaučio angos sindromo atvejų.
Galimos grėsmės ir komplikacijos
Negydant, šis sindromas gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų. Susidarę kraujo krešuliai gali sumažinti ar visiškai užblokuoti kraujo tekėjimą į ranką bei pirštus, o retais atvejais net nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą. Dėl to labai svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pasireiškia būdingi simptomai.
Arterinio tarpsklaučio angos sindromo priežastys
Dauguma žmonių, kuriems pasireiškia arterinis tarpsklaučio angos sindromas, turi papildomą, virš raktikaulio esantį kaklinį šonkaulį. Ši anatominė ypatybė sukuria spaudimą poraktinei arterijai, todėl sumažėja kraujo pratekėjimas, kuris lemia krešulių susidarymą ir žaloja kraujagyslės sienelę.
Kitos galimos priežastys:
- Didelis antsvoris, sukeliantis papildomą įtampą sąnariams ir audiniams
- Traumos – pavyzdžiui, eismo įvykio metu patirtas smūgis
- Bloga laikysena
- Nėštumas
- Dažnai kartojami judesiai virš galvos (teniso, beisbolo, kitos veiklos, kur daug kilnojama ar metama rankomis)
Arterinio tarpsklaučio angos sindromo simptomai
Šis sindromas dažniausiai jaučiamas vienoje rankoje ar jos pirštuose. Pagrindinis požymis – užsitęsęs bukas skausmas ar nejautra rankoje, kuri dažnėja ją naudojant ir sumažėja pailsėjus. Kaklo ar peties skausmo paprastai nejaučiama.
Vystantis kraujotakos sutrikimui, gali atsirasti:
- Šalčio pojūtis rankoje ar pirštuose
- Dilgčiojimas arba jutimų netekimas
- Skausmas
- Blyškumas
- Žaizdelės, kurios sunkiai gyja
Kaip nustatoma ši būklė?
Pastebėję pirmuosius arterinio tarpsklaučio angos sindromo simptomus, gydytojai pirmiausia apžiūri peties ir kaklo sritį, stebi jūsų judesių diapazoną ir atlieka kraujospūdžio matavimus. Papildomai taikomi įvairūs vaizdiniai tyrimai, padedantys įvertinti arterijos būklę bei kraujo tekėjimą.
Pagrindiniai diagnostiniai metodai:
- Ultragarsas – leidžia stebėti kraujotaką ir kraujagyslių būklę
- Arteriograma – įvedamas specialus kontrastas per kateterį, tiriami arterijų vaizdai rentgenu
- Kompiuterinė tomografija (KT) – išsamūs vidaus organų vaizdai iš daugybės rentgeno pjūvių
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – išsami kraujagyslių ir minkštųjų audinių analizė naudojant magnetinius laukus
- Paprasta rentgeno nuotrauka
Gydymo galimybės
Pagrindinė arterinio tarpsklaučio angos sindromo gydymo strategija – operacija. Prieš operaciją dažnai skiriama vaistų, kad ištirpinti ar pašalinti susidariusius krešulius. Krešuliai šalinami tiek vaistais, tiek invazinėmis procedūromis.
Chirurginės operacijos metu gydytojai gali:
- Pašalinti dalį papildomo kaklinio šonkaulio ir taip sumažinti spaudimą
- Pakeisti pažeistą arterijos ruožą sveikos kraujagyslės segmentu iš kitos kūno vietos (arterijos persodinimas)
- Naudoti dirbtinį kraujagyslės vamzdelį, kad atkurti kraujo tėkmę
Kaip sumažinti riziką?
Nors visiškai apsisaugoti nuo arterinio tarpsklaučio angos sindromo neįmanoma, yra priemonių, kurios padeda mažinti riziką:
- Laikykitės sveikos kūno masės pagal amžių ir lytį
- Nenešiokite sunkių krepšių ant vieno peties
- Būkite atidūs, jei dažnai kartojate judesius virš galvos – stenkitės juos riboti
- Stiprinkite pečių juostą pasitelkdami jėgos treniruotes ar pasipriešinimo pratimus
- Kiekvieną dieną tempkite kaklo, pečių bei krūtinės raumenis
Prognozė ir gyvenimas su arteriniu tarpsklaučio angos sindromu
Negydant ši būklė gresia rimtomis komplikacijomis – gali formuotis kraujo krešuliai, vystytis sunkiai gyjančios žaizdos ar net kilti pavojus prarasti pirštus. Laimei, ankstyva diagnostika ir gydymas gerokai padidina sėkmingo pasveikimo tikimybę. Jei pastebėjote bet kokius simptomus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Kokius klausimus vertėtų užduoti gydytojui?
- Kas galėtų būti mano simptomų priežastis?
- Kokius tyrimus rekomenduojama atlikti?
- Kokie gydymo būdai tinkamiausi mano atveju?
- Ar yra galimų neoperacinių gydymo sprendimų?
- Ką galėčiau keisti savo gyvenimo būde, kad pagerėtų savijauta?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
