Aneurizma

Aneurizma

Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-02-16

Aneurizma – tai susilpnėjusi ar išsiplėtusi arterijos dalis, panaši į išsipūtusį balioną. Arterijos yra dideli kraujagyslės, kurios perneša deguonimi prisotintą kraują iš širdies į visą kūną. Jei arterijos sienelė silpnėja, kraujo spaudimas gali sukelti jos išsiplėtimą ar iškilimą, vadinamą aneurizma.

Paprastai aneurizmos nesukelia skausmo ir gali būti nepastebimos, kol nesuplyšta. Tačiau plyšusi aneurizma yra labai pavojinga ir gali būti mirtina.

Aneurizmų rūšys

Aneurizma gali susidaryti bet kurioje arterijoje, todėl jų klasifikacija priklauso nuo lokalizacijos. Jos gali atsirasti širdyje, pilve, smegenyse ar kojose.

Dažniausia aneurizmos forma yra aortos aneurizma, kuri išsivysto didžiausioje organizmo arterijoje – aortoje. Jei aneurizma susiformuoja kitose kraujagyslėse, ji vadinama periferine aneurizma.

Pagrindinės aneurizmų rūšys:

  • Pilvo aortos aneurizma (AAA) – išsivysto toje aortos dalyje, kuri aprūpina krauju pilvo sritį.
  • Smegenų aneurizma – dar vadinama cerebrine aneurizma, formuojasi smegenų arterijose. Dažniausiai pasitaikanti jos rūšis yra sakulinė aneurizma, kuri atrodo kaip mažas, apvalus kraujo maišelis, pritvirtintas prie arterijos sienelės.
  • Krūtinės aortos aneurizma – susiformuoja viršutinėje aortos dalyje, krūtinės srityje. Ji retesnė nei pilvo aortos aneurizma.
  • Miego arterijos aneurizma – atsiranda miego arterijose, kurios tiekia kraują į smegenis, kaklą ir veidą. Tai reta aneurizmos forma.
  • Pakinklio arterijos aneurizma – susidaro arterijoje, esančioje už kelio.
  • Žarnyno arterijos aneurizma – formuojasi arterijoje, kuri aprūpina krauju žarnyną.
  • Blužnies arterijos aneurizma – susidaro kraujagyslėje, kuri tiekia kraują blužniai.

Kaip dažnai pasitaiko aneurizmos?

Neruptūravusios smegenų aneurizmos nustatomos maždaug 2-5% sveikų žmonių, o apie 25% pacientų turi ne vieną aneurizmą. Dauguma smegenų aneurizmų atsiranda suaugusiesiems, tačiau jos gali būti nustatytos ir vaikams. Vidutinis aptikimo amžius yra apie 50 metų. Dauguma šių aneurizmų neplyšta.

Aortos aneurizmos dažnėja su amžiumi. Pilvo aortos aneurizmos vyrams pasitaiko 4-6 kartus dažniau nei moterims. Ši būklė paveikia tik apie 1% vyrų nuo 55 iki 64 metų amžiaus, tačiau kas dešimtmetį jos dažnis padidėja 2-4%.

Kas turi didesnę riziką susirgti aneurizma?

Įvairios aneurizmų rūšys dažniau pasitaiko skirtingoms žmonių grupėms.

  • Smegenų aneurizmos dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
  • Aortos aneurizmos dažniausiai nustatomos vyrams.

Pilvo aortos aneurizmos dažniausiai išsivysto:

  • vyrams,
  • vyresniems nei 60 metų,
  • rūkantiems,
  • baltosios rasės žmonėms (tačiau gali pasireikšti ir kitoms etninėms grupėms).

Aneurizmos simptomai

Daugeliu atvejų žmonės nežino, kad turi aneurizmą. Simptomai dažniausiai pasireiškia tik tada, kai aneurizma plyšta. Tokiu atveju jie atsiranda staiga ir gali būti pavojingi gyvybei.

Jei aneurizma plyšta, žmogus gali jausti:

  • staigų galvos svaigimą,
  • dažną širdies plakimą,
  • stiprų, staigų skausmą galvoje, krūtinėje, pilve ar nugaroje,
  • sąmonės netekimą po stipraus galvos skausmo.

Simptomai priklauso nuo aneurizmos vietos. Galima pastebėti šoko požymius, tokius kaip staigus kraujospūdžio sumažėjimas, prakaitavimas, sumišimas ir širdies ritmo pakitimas.

Kiti galimi aneurizmos požymiai:

  • galvos svaigimas ar dezorientacija,
  • rijimo sutrikimai,
  • nuovargis,
  • galvos skausmas,
  • pykinimas ar vėmimas,
  • skausmas pilve, krūtinėje ar nugaroje,
  • pulsuojanti masė pilve ar kaklo srities patinimas,
  • padažnėjęs širdies ritmas,
  • regėjimo pokyčiai.

Aneurizmos komplikacijos

Plyšusi aneurizma sukelia vidinį kraujavimą, kuris priklausomai nuo aneurizmos vietos gali būti ypač pavojingas ar net mirtinas.

Jei aneurizma yra kaklo srityje, gali susiformuoti kraujo krešulys, kuris keliaujant į smegenis gali sukelti insultą.

Plyšusi smegenų aneurizma sukelia subarachnoidinį kraujavimą – insulto tipą, kuris dažnai vadinamas „kraujavimu į smegenis”. Tokiu atveju žmogus patiria stipriausią gyvenime galvos skausmą, o vėliau atsiranda ir kiti simptomai, pavyzdžiui, galūnių silpnumas, kalbos sutrikimai ir sąmonės netekimas.

Kas sukelia aneurizmas?

Kai kuriais atvejais aneurizmos yra įgimtos, tačiau jos gali išsivystyti ir bet kuriuo gyvenimo metu. Nors tiksli jų priežastis ne visada yra aiški, galimi rizikos veiksniai yra šie:

  • Aterosklerozė – arterijų susiaurėjimas dėl riebalų sankaupų.
  • Paveldimumas – jei šeimos nariai turėjo aneurizmų, padidėja ir jūsų rizika.
  • Aukštas kraujospūdis – ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis gali silpninti arterijų sieneles.
  • Aortos pažeidimai – traumos gali pažeisti aortą ir didinti aneurizmos riziką.

Kaip diagnozuojama aneurizma?

Kadangi aneurizmos dažnai nesukelia simptomų, jos dažnai nustatomos atsitiktinai atliekant įprastus sveikatos patikrinimus ar kitus tyrimus.

Jei gydytojas įtaria aneurizmą, gali būti atliekami šie vaizdiniai tyrimai:

  • Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda aptikti kraujagyslių pokyčius ir kraujavimą.
  • KT ar MRT angiografija – leidžia įvertinti kraujotaką ir aneurizmos dydį.
  • Ultragarsas – dažniausiai naudojamas pilvo ar kaklo arterijų aneurizmoms diagnozuoti.

Kaip gydoma aneurizma?

Jei aneurizma nėra plyšusi, gydytojas ją stebi ir vertina jos progresavimą. Pagrindinis gydymo tikslas – užkirsti kelią aneurizmos plyšimui.

Gydymas priklauso nuo aneurizmos tipo, vietos ir dydžio. Jis gali apimti:

  • Vaistus, skirtus pagerinti kraujotaką, sumažinti kraujospūdį ar kontroliuoti cholesterolio lygį. Šie vaistai gali padėti sulėtinti aneurizmos augimą ir sumažinti arterijos sienelės apkrovą.
  • Chirurginį gydymą, jei aneurizma yra didelė arba gresia jos plyšimas.

Chirurginiai aneurizmos gydymo metodai:

  • Endovaskulinė aneurizmos korekcija (EVAR) – atliekant šią procedūrą, į arteriją įvedamas kateteris (plonas vamzdelis), per kurį į aneurizmą įstatoma speciali sintetinė medžiaga (stentas). Tai sustiprina arterijos sienelę ir sumažina plyšimo riziką. Jei operuojama krūtinės srities aneurizma, procedūra vadinama TEVAR. Kai kurioms aneurizmoms naudojamas individualiai pritaikytas FEVAR metodas.
  • Atvira operacija – kai kuriais atvejais chirurgas pašalina aneurizmą arba įdeda protezą per didelį pjūvį organizme.
  • Endovaskulinė embolizacija (spiralinis užpildymas) – dažniausiai naudojama smegenų aneurizmoms gydyti. Per kateterį į aneurizmą įvedami smulkūs metaliniai spiralės formos implantai, kurie sumažina kraujotaką ir apsaugo nuo plyšimo.
  • Mikrovaskulinė klipavimo operacija – smegenų aneurizmoms gydyti naudojama atvira operacija, kurios metu chirurgas užspaudžia aneurizmą metaliniu spaustuku, sustabdydamas kraujo tekėjimą į ją.
  • Kateterinė embolizacija – procedūra, kurios metu į arteriją įvedamas kateteris, per kurį suleista medžiaga sustabdo kraujo tekėjimą į aneurizmą.

Kaip galima išvengti aneurizmos?

Nors ne visada galima išvengti aneurizmų, riziką galima sumažinti laikantis sveikos gyvensenos principų:

  • Laikytis širdžiai sveikos mitybos, vartoti mažiau sočiųjų riebalų ir perdirbto maisto.
  • Reguliariai mankštintis, kad palaikytumėte gerą kraujotaką.
  • Išlaikyti sveiką kūno svorį, nes nutukimas didina kraujospūdį.
  • Atsisakyti rūkymo, nes jis silpnina kraujagyslių sieneles ir didina aneurizmos riziką.
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *