Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) : naudojimas ir procedūra

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tai medicininė diagnostikos procedūra, kurioje naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos, kad būtų sukurtos išsamios kūno organų ir audinių nuotraukos.

Šis tyrimas padeda vizualizuoti sužeidimus, auglius, tam tikras širdies ligas ir kitas būkles.

Nuo tada, kai MRT buvo išrastas, gydytojai ir mokslininkai tobulino jo metodus, kad pagerintų medicinines procedūras ir tyrimus. Šios technologijos atsiradimas laikomas viena didžiausių medicinos pažangos sričių.

Svarbiausi faktai apie MRT

MRT tyrimas yra neinvazinis ir neskausmingas.
Pirmąjį pilno kūno MRT skenerį sukūrė Raymondas Damadianas.
Pagrindinio MRT aparato kaina prasideda nuo 150 000 eurų ir gali siekti kelis milijonus.
Daugiausia MRT aparatų pasaulyje tenka Japonijai – vidutiniškai 48 skeneriai 100 000 gyventojų.

Kaip veikia MRT tyrimas?

MRT sukuria detalius vidaus organų ir struktūrų vaizdus naudodamas stiprų magnetinį lauką, radijo bangas ir kompiuterį.

Pats skeneris dažniausiai primena didžiulį cilindrą su stalu viduryje, ant kurio gulasi pacientas.

Šis tyrimas skiriasi nuo kompiuterinės tomografijos (KT) ir rentgeno, nes nenaudoja jonizuojančios spinduliuotės, kuri gali būti kenksminga organizmui.

Kam naudojamas MRT tyrimas?

MRT sukūrimas buvo didžiulis medicinos pasiekimas, leidęs gydytojams išsamiai tirti kūno vidų be invazinių procedūrų.

MRT tyrimai gali būti atliekami norint diagnozuoti:

Smegenų ir nugaros smegenų sutrikimus.
Navikus, cistas ir kitus nenormalius darinius įvairiose kūno vietose.
Krūties vėžio rizikos vertinimą moterims, kurioms kyla didesnė šios ligos rizika.
Sąnarių sužeidimus ir patologijas, pavyzdžiui, stuburo ar kelio problemas.
Tam tikras širdies ligas.
Kepenų ir kitų pilvo organų ligas.
Moterų dubens skausmo priežastis, tokias kaip fibroidai ar endometriozė.
Gimdos anomalijas, kurios gali būti nustatomos nevaisingumo tyrimų metu.

MRT taikymo sritys nuolat plečiasi, o technologija naudojama vis dažniau ir įvairiau.

Kaip pasiruošti MRT tyrimui?

Daugeliu atvejų MRT tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo.

Atvykus į ligoninę ar diagnostikos centrą gali būti paprašyta:

Persirengti specialia ligoninės apranga. MRT metu naudojami magnetai, todėl svarbu, kad pacientas neturėtų su savimi jokių metalinių daiktų. Gydytojas paprašys nusiimti papuošalus, laikrodžius, segtukus ir kitus metalinius aksesuarus.
Patikrinti, ar organizme nėra metalinių implantų. Pacientams, turintiems kulkų, skeveldrų ar kitų metalinių svetimkūnių, MRT gali būti neįmanomas. Tai taip pat galioja asmenims su tam tikrais medicininiais prietaisais, tokiais kaip kochleariniai implantai, aneurizmos spaustukai ar širdies stimuliatoriai.
Pranešti gydytojui apie klaustrofobiją. Jei pacientas jaučia nerimą dėl uždarų erdvių, gali būti skiriami raminamieji vaistai, kad procedūra būtų patogesnė.
Kai kuriais atvejais suleidžiamas kontrastinis preparatas. Intraveninis (IV) kontrastas padeda pagerinti tam tikrų audinių matomumą MRT nuotraukose.

Prieš tyrimą radiologas – gydytojas, specializuojantis medicininiuose vaizduose – išsamiai paaiškins procedūros eigą ir atsakys į paciento klausimus.

Kas vyksta MRT tyrimo metu?

Kai pacientas įeina į tyrimo patalpą, gydytojas padeda jam atsigulti ant MRT stalo. Medicinos personalas užtikrina, kad pacientas jaustųsi kuo patogiau, suteikdami pagalvėles ar apklotus.

Kadangi MRT aparatas skleidžia garsius trenksmus ir dūžius, pacientui suteikiamos ausų kištukai arba ausinės. Vaikams dažnai leidžiama klausytis muzikos, kad procedūra būtų mažiau bauginanti.

Tyrimo eiga

MRT technikas palaikys ryšį su pacientu per vidinę komunikacijos sistemą. Jie pradės tyrimą tik tada, kai pacientas bus pasirengęs.
Labai svarbu išlikti nejudančiam, nes bet koks judesys gali sugadinti vaizdus, kaip nutinka fotografuojant judantį objektą.
Aparatas skleis gana stiprius garsus, bet tai visiškai normalu.
Kai kuriais atvejais pacientui gali būti liepta sulaikyti kvėpavimą, kad būtų gauti aiškesni vaizdai.
Jei pacientas jaus diskomfortą ar nerimą, jis gali bet kada pranešti MRT technikui ir nutraukti tyrimą.

Kas vyksta po MRT tyrimo?

Po tyrimo radiologas peržiūri gautus vaizdus, kad įvertintų, ar jų pakanka. Jei rezultatai yra pakankamai aiškūs, pacientas gali vykti namo.

Radiologas paruošia išsamią ataskaitą gydytojui, kuris paskyrė MRT. Paprastai pacientams rekomenduojama susitarti dėl vizito pas gydytoją, kad būtų aptarti tyrimo rezultatai.

Galimi šalutiniai poveikiai

Daugeliu atvejų MRT nesukelia jokių šalutinių poveikių.

Tačiau kontrastinė medžiaga gali sukelti:

Pykinimą.
Galvos skausmą.
Skausmą ar deginimo pojūtį injekcijos vietoje.

Nors alerginės reakcijos į kontrastinę medžiagą yra retos, jos gali pasireikšti bėrimu ar akių niežuliu. Jei pastebimi nepageidaujami simptomai, svarbu apie tai nedelsiant informuoti MRT techniką.

Kai kuriems pacientams, kenčiantiems nuo klaustrofobijos ar baimės uždarose erdvėse, MRT gali sukelti diskomfortą. Tokiais atvejais rekomenduojama iš anksto pasitarti su gydytoju.

Kaip veikia MRT technologija?

MRT naudoja stiprų magnetinį lauką ir radijo bangas, kad gautų išsamius vidaus organų vaizdus.

MRT aparate yra du stiprūs magnetai, kurie yra pagrindiniai šio įrenginio komponentai.

Kadangi žmogaus organizmas daugiausia sudarytas iš vandens molekulių (kurios susideda iš vandenilio ir deguonies atomų), MRT aparatas veikia jų išsidėstymą.

Tyrimo metu:

Pirmasis magnetas sutvarko vandens molekules vienoda kryptimi – šiaurėn arba pietų link.
Antrasis magnetinis laukas veikia trumpais impulsais, priverčiant vandenilio atomus keisti išsidėstymą.
Kai šis laukas išsijungia, atomai grįžta į pradinę padėtį. Šį procesą fiksuoja MRT aparatas ir paverčia jį išsamiais skerspjūvio vaizdais.

Garsai, girdimi MRT tyrimo metu, atsiranda dėl elektros srovės perėjimo per gradientines rites, kurios vibruoja ir sukelia specifinius trenksmus.

Nors pacientas nejaučia magnetinių laukų pokyčių, MRT skeneris juos aptinka ir, naudodamas kompiuterines technologijas, sukuria detalius vidaus organų vaizdus.

Funkcinė magnetinio rezonanso tomografija (fMRT)

Funkcinė MRT (fMRT) leidžia stebėti smegenų veiklą, matuojant kraujo tekėjimą į tam tikras smegenų sritis.

Aktyvios neuronų zonos gauna daugiau kraujo, todėl fMRT padeda suprasti smegenų veiklos mechanizmus.

Šis metodas revoliucionavo smegenų žemėlapių sudarymą, nes leidžia tyrinėti centrinę nervų sistemą be invazinių procedūrų ar vaistų įvedimo.

fMRT padeda gydytojams ir mokslininkams suprasti normalią, pažeistą ar sergančią smegenų veiklą.

Be mokslinių tyrimų, ši technologija naudojama ir medicinos praktikoje:

Įvertinti smegenų veiklos pokyčius prieš operaciją. Gydytojai gali nustatyti svarbiausias zonas, atsakingas už kalbą, judesius ir jutimus.
Nustatyti smegenų auglių, insulto, galvos traumų ar neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, poveikį smegenų funkcijoms.

Dažniausiai užduodami klausimai apie MRT

Kiek trunka MRT tyrimas?

Tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamos kūno dalies ir reikalingų vaizdų kiekio. Vidutiniškai MRT trunka nuo 20 iki 60 minučių.

Jei pirmojo tyrimo vaizdai yra nekokybiški, radiologas gali paprašyti atlikti papildomą skenavimą.

Ar galiu atlikti MRT, jei turiu breketus ar dantų plombas?

Breketai ir plombos nekenkia tyrimui, tačiau gali sukelti vaizdų iškraipymus. Jei tai kelia susirūpinimą, gydytojas ir technikas aptars galimus sprendimus. Kai kuriais atvejais MRT gali trukti ilgiau, jei reikės papildomų vaizdų.

Ar galiu judėti MRT aparato tunelyje?

Svarbu išlikti kuo nejudresniam, nes bet koks judesys gali sukelti neryškius vaizdus.

Jei tyrimas yra ilgas, MRT technikas gali leisti trumpą pertrauką tyrimo viduryje.

Ką daryti, jei bijau uždarų erdvių?

Pacientai, kenčiantys nuo klaustrofobijos, gali apie tai informuoti gydytoją. Yra keletas galimų sprendimų:

Gydytojas paaiškins visą procedūrą ir padės pacientui nusiraminti.
Kai kuriose klinikose siūlomi atidari tipo MRT aparatai, skirti tam tikrų kūno dalių tyrimams.
Prieš tyrimą pacientui gali būti skiriami raminantys vaistai, padedantys sumažinti nerimą.

Ar reikalingas kontrastinės medžiagos suleidimas prieš MRT?

Kai kuriems pacientams prieš tyrimą gali būti suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri pagerina tam tikrų audinių vizualizaciją. Tai padeda tiksliau nustatyti patologijas.

Ar galima atlikti MRT nėštumo metu?

Nėštumo metu MRT gali būti atliekamas, tačiau gydytojai turi įvertinti riziką ir būtinybę.

Pirmasis nėštumo trimestras: MRT skiriamas tik esant būtinybei.
Antrasis ir trečiasis trimestras: MRT laikomas saugiu, jei naudojama magnetinio lauko galia neviršija 3.0 teslos (T).

Kontrastinė medžiaga paprastai nerekomenduojama nėščioms moterims.

Pagal naujausius tyrimus, poveikis pirmojo trimestro metu nesiejamas su ilgalaikėmis pasekmėmis ir neturėtų kelti didelių susirūpinimų.

Šaltiniai: