Cerebrovaskulinės ligos yra grupė būklių, pažeidžiančių galvos smegenų kraujagysles. Šios ligos gali turėti labai rimtų pasekmių, nes kraujotakos sutrikimas smegenyse sukelia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumą smegenų ląstelėms. Jei sutrikimas užsitęsia, smegenų ląstelės gali greitai numirti, todėl ypač svarbu laiku suteikti pagalbą.
Cerebrovaskulinių ligų esmė
Šios ligos paveikia tiek arterijas, tiek venas, kurios aprūpina galvos smegenis krauju. Dažniausiai kenčia dvi pagrindinės arterijos rūšys: miego (karotinės) ir stuburo (vertebralinės) arterijos, kurių kiekviena žmogaus organizme dažniausiai yra po dvi – dešinėje ir kairėje kaklo pusėje.
Cerebrovaskuliniai sutrikimai gali sukelti tiek kraujotakos sumažėjimą (išemiją), tiek kraujavimą (hemoragiją) vienoje iš smegenų dalių. Abu šie reiškiniai dažniausiai vadinami insultu. Tačiau egzistuoja ir kitų įvairių kraujagyslių ligų formų, kurios taip pat priskiriamos prie šios grupės.
Cerebrovaskulinių ligų tipai
Insultas laikomas dažniausia cerebrovaskulinės ligos forma, tačiau egzistuoja ir daugiau šios grupės susirgimų:
- Arterioveninė malformacija (AVM)
- Smegenų aneurizma
- Kraujavimas į smegenis (intrakranialinė hemoragija)
- Miego arterijos liga (stenozė)
- Kaklo arterijos plyšimas
- Reversinis smegenų kraujagyslių susitraukimo sindromas
- Subarachnoidinis kraujavimas
- Pereinamoji smegenų išemija (TIA), vadinamoji „mini insultas“
- Paveldima hemoraginė teleangiektazija
- Moyamoya liga
Kas dažniausiai serga cerebrovaskulinėmis ligomis?
Šios ligos gali išsivystyti bet kokio amžiaus, lyties ar rasės žmonėms. Visgi yra nemažai veiksnių, kurių išvengti negalima: su amžiumi rizika didėja, vyrai suserga dažniau nei moterys, o kai kurios genetinės ligos gali didinti pavojų.
Cerebrovaskulinių ligų paplitimas
Šios ligos yra viena aktualiausių gyvybei pavojingų galvos smegenų pažeidimo formų ir viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Jos kasmet pasiglemžia daugybę gyvybių, o insultas išlieka viena pagrindinių užfiksuotų mirties priežasčių.
Priežastys
Patys įvairiausi procesai gali sukelti cerebrovaskulines ligas. Dažniausi iš jų yra:
- Spontaniškai susidaręs kraujo krešulys vienoje iš smegenų kraujagyslių (trombozė), dažnai susijusi su kraujagyslių susiaurėjimu.
- Kraujo krešulys, atkeliaujantis į smegenis iš kitų kūno dalių (embolija), dažniausiai iš širdies.
- Kraujagyslės plyšimas (hemoragija). Dažnai sukeliamas nekontroliuojamo aukšto kraujospūdžio.
- Cholesterolio plokštelių sankaupos smegenų arterijose (aterosklerozė).
- Kraujagyslių struktūros defektai.
- Galvos smegenų trauma.
Cerebrovaskulinių ligų simptomai
- Pusiausvyros sutrikimai
- Sumišimas ar sąmonės aptemimas
- Nualpimas
- Regos praradimas, dvigubas matymas arba regėjimo lauko sumažėjimas
- Skausmingas, staigus galvos skausmas
- Kalbos sutrikimas ar nesuvokimas, ką sako kiti (afazija)
- Nerišli, neaiški kalba (disartrija)
- Jautrumo pokyčiai vienoje kūno pusėje arba veide
- Paralyžius ar silpnumas vienoje veido ar kūno pusėje
Diagnozės nustatymas
Cerebrovaskulinės ligos yra skubios medicinos pagalbos reikalaujanti būklė, todėl itin svarbu ją laiku atpažinti. Gydytojas pirmiausiai sužino apie paciento ligos istoriją ir atlieka išsamų fizinį ištyrimą. Įvertinamos tokios būklės:
- Mąstymo aiškumas ir orientacija aplinkoje
- Regos ir akių judesių sutrikimai
- Jėgos ar paralyžiaus požymiai
- Jautrumo pokyčiai
- Kalbos gebėjimai: kalba, supratimas, žodžių nustatymas
- Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai
- Galvos svaigimas ar sukimosi pojūtis
Papildomai gali būti atliekami kraujagyslių vizualizacijos tyrimai (smegenų angiografija), magnetinio rezonanso tyrimai, kompiuterinė tomografija, elektrokardiograma, o kai kuriais atvejais – juosmens punkcija. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos ir simptomų.
Gydymas
Kaip gydyti konkrečią cerebrovaskulinę būklę priklauso nuo ligos tipo bei sunkumo. Svarbiausia – kuo greičiau pradėti tinkamą gydymą, nes ankstyva pagalba sumažina komplikacijų riziką.
Farmakoterapija dažniausiai apima:
- Kraujospūdį mažinančius vaistus
- Kraują skystinančius preparatus (antikoaguliantus)
- Cholesterolio lygį mažinančius vaistus
- Cukraus kiekį reguliuojančius preparatus
Kai kurių atvejų gydymas reikalauja chirurginės intervencijos. Priklausomai nuo kraujagyslių užsikimšimo ar pažeidimo dydžio, gali būti atliekamos tokios operacijos:
- Miego arterijos angioplastika (kraujagyslės praplatinimas kateteriu su balionėliu)
- Miego arterijos endarterektomija (aterosklerozinio apnašo pašalinimas)
- Miego arterijos stentavimas (metalinio vamzdelio įdėjimas į arteriją)
- Krešulio pašalinimas specialiu kateteriu
Prevencija
Tinkamas gyvenimo būdas ir rizikos faktorių kontrolė padeda žymiai sumažinti susirgimo cerebrovaskulinėmis ligomis pavojų. Kasdienėje rutinoje verta laikytis šių rekomendacijų:
- Kontroliuoti aukštą kraujospūdį
- Rinktis mažai druskos, riebalų ir kalorijų turinčią mitybą
- Reguliariai mankštintis
- Riboti alkoholio vartojimą
- Nevartoti narkotinių medžiagų
- Normalizuoti kūno svorį
- Prižiūrėti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje
- Mesti rūkyti
- Valdyti stresą
- Reguliariai lankytis pas savo gydytoją
- Jei reikia – vartoti kraują skystinančius vaistus
- Atsakingai įvertinti hormoninės terapijos naudą ir riziką
Padidintos rizikos veiksniai
Didžiausią pavojų susirgti šia liga turi žmonės, sergantys:
- Cukriniu diabetu
- Aukštu kraujospūdžiu
- Dideliu cholesterolio kiekiu
Yra tam tikrų atvejų, kurie taip pat didina riziką:
- Nėštumas (ypač galvos venų trombozės tikimybė)
- Paveldimos kraujagyslių ar kraujo ligos
- Galvos smegenų trauma
- Hormonų pakeičiamoji terapija, ypač esant padidėjusiam arterijų užkalkėjimui
Ligos eiga ir prognozė
Jei cerebrovaskulinė liga laiku diagnozuojama ir gydoma, yra daug atvejų, kai žmogus gali visiškai atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau kai kuriais atvejais liga gali lemti negalią ar net mirtį. Dažniausios ilgalaikės komplikacijos:
- Kalbos sutrikimai ar sunkumai renkantis žodžius
- Eisenos sutrikimai
- Atminties pablogėjimas
- Jėgos sumažėjimas ar paralyžius veido, rankų ar kojų srityje
- Laikini ar ilgalaikiai protiniai sutrikimai
- Mąstymo ir pažinimo sunkumai
Ligos baigtis visada priklauso nuo adekvačios ir greitos medicinos pagalbos, ligos sunkumo, paveiktos smegenų dalies ir konkretaus ligos tipo.
Kasdienybė sergant cerebrovaskulinėmis ligomis
Patiriant šią ligą, itin svarbus tampa sveikas gyvenimo būdas ir reguliarus gydytojo paskirtų vaistų vartojimas. Be to, jei liga paveikė smegenų funkciją, gali prireikti reabilitacijos:
- Ergoterapijos
- Fizioterapijos
- Psichologinės pagalbos
- Logopedinės terapijos
Stebėkite savo savijautą ir nedvejodami kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate naujus ar stiprėjančius simptomus. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ateityje.
