Ciklotimija, dar vadinama ciklotiminiu sutrikimu, yra lengvesnė bipolinio sutrikimo atmaina. Šiai būklei būdingi dažni nuotaikos svyravimai, kurie pereina tarp lengvos depresijos ir hipomanijos epizodų.
Kuo pasižymi ciklotimija?
Ciklotiminis sutrikimas paprastai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvoje brandos pradžioje. Žmonės, kuriems būdingas šis sutrikimas, patiria ne tik nuotaikų pakilimus ir nuosmukius, bet ir trumpus stabilios nuotaikos periodus, kurie dažniausiai trunka mažiau nei aštuonias savaites. Tokios nuotaikų kaitos tęsiasi bent dvejus metus (vaikams ir paaugliams – bent metus).
Pagrindinis skirtumas tarp ciklotimijos ir bipolinio sutrikimo yra tas, kad ciklotimijos nuotaikų pokyčiai vyksta greičiau ir dažniau, o epizodai paprastai būna ne tokie ekstremalūs. Tačiau šie nuotaikų svyravimai vis tiek gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą ir santykius su aplinkiniais.
Kaip dažnai pasitaiko ciklotimija?
Manoma, kad ciklotimija pasireiškia maždaug 0,4–1 % žmonių, tačiau dėl simptomų panašumo į kitas psichikos sveikatos problemas šis sutrikimas dažnai lieka nepastebėtas ar supainiojamas su kitomis diagnozėmis.
Ciklotimijos simptomai
Ciklotimijai būdingi nuotaikų svyravimai tarp hipomanijos ir lengvos depresijos epizodų. Hipomanijos ar depresijos požymiai gali pasireikšti net kelis kartus per dieną arba visą savaitę. Skirtingai nei esant bipoliniam sutrikimui, ciklotimijos simptomai gali atsirasti staiga ir praeiti gana greitai.
Hipomanijos požymiai
- Staigus energijos padidėjimas, mažiau poreikio miegoti
- Greita kalba, nuolatinis minčių srautas
- Lengvas išsiblaškymas
- Padidėjęs dėmesys tikslams (darbas, studijos, socialinis gyvenimas)
- Neapgalvoti veiksmai ar rizikingi sprendimai – pavyzdžiui, impulsyvūs pirkimai ar rizikingos pažintys
- Aukštesnė nei įprasta savivertė
Lengvos depresijos požymiai
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, socialinis atsiribojimas
- Apetito pokyčiai – valgoma daugiau arba mažiau nei įprastai
- Miego problemos: pasunkėjęs užmigimas arba atvirkščiai – nuolatinis mieguistumas
- Nepaaaiškinamas nuovargis, energijos stygius
- Susikaupimo sunkumai
Kas sukelia ciklotimiją?
Šio sutrikimo tikslios priežastys vis dar neišaiškintos, tačiau dažnai minimi genetiniai veiksniai – ciklotimija, depresija ir bipolinis sutrikimas dažnai pasikartoja šeimose. Be to, sunkūs gyvenimo išgyvenimai, ilgalaikis stresas arba ligos taip pat gali išprovokuoti ciklotimijos simptomus.
Kaip nustatoma ciklotimija?
Ciklotimiją atpažinti dažnai sudėtinga, nes jos požymiai panašūs į daugelio kitų sutrikimų. Diagnozuojant ciklotimiją, specialistai atsižvelgia į pokalbių rezultatus, fizinės sveikatos įvertinimus, kraujo tyrimus (siekiant atmesti tokias galimas priežastis kaip skydliaukės sutrikimai ar medžiagų vartojimas), nuodugniai aptaria paciento asmeninę ir šeimos ligų istoriją. Prireikus, rekomenduojama konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu.
- Diagnozė patvirtinama, kai simptomai pasireiškia bent pusę stebimo laikotarpio (dveji metai suaugusiesiems, vieneri – paaugliams ir vaikams).
- Simptomų nebuvimas trunka ne ilgiau nei du mėnesius iš eilės.
- Simptomai nėra susiję su kitomis medicininėmis ligomis ar medžiagų vartojimu.
- Jie apsunkina kasdienę veiklą arba sukelia didelį diskomfortą, bet neatitinka pilnos depresijos ar bipolinio sutrikimo kriterijų.
Ciklotimijos gydymo būdai
Daugelis žmonių, kenčiančių nuo ciklotimijos, simptomus vertina kaip per silpnus, kad kreiptųsi pagalbos. Visgi gydymas ženkliai padeda sumažinti kasdienius sunkumus.
Pagrindinis ciklotimijos gydymo metodas – psichoterapija (pokalbių terapija), kurią dažniausiai lydi tinkamai parinktas medikamentinis gydymas. Psichoterapija padeda atpažinti ir valdyti savo emocines reakcijas, keisti mąstymą, mokytis bendrauti bei spręsti problemas.
Įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių ciklotimijos atvejais. Psichoterapijos metu mokomasi stebėti savo simptomus, susidoroti su stresu, keisti reakcijas į kasdienes situacijas, gerinti bendravimą ir santykius su aplinkiniais.
Nors ciklotimijai nėra specialiai skirtų vaistų, kartais gydytojai gali skirti nuotaiką stabilizuojančius preparatus – tokius kaip valproatas, lamotriginas ar ličio preparatai. Jie padeda suvaldyti nuotaikų svyravimus.
Ar įmanoma išvengti ciklotimijos?
Kol kas prevencinių priemonių, galinčių visiškai apsaugoti nuo ciklotimijos, nėra – vis dar neaišku, kodėl ši būklė išsivysto. Tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas ir laiku pradėta pagalba gali sumažinti neigiamą ciklotimijos įtaką gyvenimo kokybei ir santykiams.
Gyvenimas su ciklotimija: ko tikėtis?
Ciklotimijos eiga priklauso nuo daugelio veiksnių. Dažna emocijų kaita, impulsyvumas ir padidėjęs dirglumas gali apsunkinti santykių palaikymą su šeima, draugais ar kolegomis. Vis dėlto, palyginus su bipoliniu sutrikimu, ciklotimija dažnai lemia retesnes hospitalizacijas, trumpesnes nedarbingumo dienas ir stabilesnį funkcionavimą kasdieniame gyvenime.
Žmonės, laiku kreipęsi į specialistus ir pradėję gydymą, dažniausiai pastebi aiškų būklės pagerėjimą ir sėkmingai prisitaiko prie kasdienio gyvenimo iššūkių.
Kada verta kreiptis į sveikatos specialistus?
Pastebėjus besikartojančius nuotaikos svyravimus tarp energijos pakilimo ir lengvos depresijos, rekomenduojama kuo greičiau pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Jei jau diagnozuotas ciklotiminis sutrikimas, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją arba terapeutą – tai padeda stebėti būklės eigą ir pasirinkti efektyviausią gydymo būdą.
