Atmintis – tai procesas, kurio metu smegenys priima informaciją, ją išsaugo ir prireikus vėliau atkuria. Pagal dabartines medicinos žinias dažniausiai išskiriami trys atminties „sluoksniai“, kurie skiriasi trukme ir tuo, kaip informacija juose apdorojama.
Atminties tipai pagal trukmę
Skirtingos atminties rūšys padeda mums orientuotis aplinkoje čia ir dabar, išlaikyti informaciją trumpam laikui ir kaupti ilgalaikes patirtis.
- Jutiminė atmintis – pati trumpiausia. Ji susijusi su tuo, ką tuo momentu fiksuoja rega, klausa, lytėjimas ir kiti pojūčiai.
- Trumpalaikė atmintis – paprastai išlaiko informaciją labai trumpai (dažniausiai mažiau nei minutę). Vis dėlto kartojimas ar sąmoningos pastangos gali padėti dalį informacijos perkelti į ilgalaikę atmintį.
- Ilgalaikė atmintis – gali išsaugoti informaciją nuo kelių dienų iki daugelio metų.
Implicitinė atmintis: kas tai ir kuo ji ypatinga
Implicitinė atmintis (dar vadinama nedeklaratyviąja) priskiriama ilgalaikei atminčiai. Ji atspindi tai, kaip patirtys ir įgūdžiai formuoja mūsų elgesį, net kai apie tai sąmoningai negalvojame.
Medicinos praktikoje implicitinė atmintis dažnai apibūdinama kaip „automatinė“: ją pasitelkiame nesąmoningai, be sąmoningo pastangų akto, kuris būdingas faktų ar įvykių prisiminimui.
Pagrindiniai implicitinės atminties pavyzdžiai
Implicitinė atmintis nėra vienalytė. Dažniausiai kalbama apie tris jos formas, kurios kasdienybėje pasireiškia skirtingai.
Procedūrinė atmintis
Tai atmintis, susijusi su veiksmų atlikimo įgūdžiais – nuo paprastų iki sudėtingų. Ji leidžia atlikti užduotis „iš įpročio“, nesąmoningai prisimenant judesių ir veiksmų sekas.
- vairavimas arba važiavimas dviračiu
- kompiuterinio žaidimo valdymas
- kalbėjimas gimtąja kalba
Primingas (išankstinis sužadinimas)
Primingas – tai reiškinys, kai ankstesnė patirtis pagreitina arba palengvina reakciją į vėliau pasirodantį dirgiklį. Kitaip tariant, smegenys jau „būna paruoštos“ ir dėl to sureaguoja tiksliau ar greičiau.
- žodį ištariate greičiau, jei jį neseniai matėte ar skaitėte
- pamačius varžovų komandos sirgalių gali spontaniškai sustiprėti konkurencinis nusiteikimas
- pamačius žodį „knyga“ vėliau lengviau į galvą ateina žodis „biblioteka“
Klasikinis sąlygojimas
Klasikinis sąlygojimas vyksta tuomet, kai nesąmoningai išmokstame sieti du dalykus tarpusavyje. Tradiciškai pateikiamas pavyzdys – situacija, kai tam tikras garsas kartojamas prieš maitinimą, o vėliau vien garsas ima sukelti automatinę organizmo reakciją, nes jis „pranašauja“ maistą.
Panašūs mechanizmai pasitaiko ir kasdien: pavyzdžiui, išskirtinis artimo žmogaus skambėjimo signalas gali automatiškai kelti šiltesnę emociją, nes garsas siejamas su maloniu bendravimu.
Kuo implicitinė atmintis skiriasi nuo eksplicitinės
Ilgalaikė atmintis dažniausiai skirstoma į dvi kryptis: implicitinę ir eksplicitinę (dar vadinamą deklaratyviąja). Eksplicitinė atmintis susijusi su faktais ir gyvenimo įvykiais, kuriuos galime sąmoningai atpasakoti.
Pagrindinis skirtumas – sąmoningumas. Eksplicitinei atminčiai paprastai reikia pastangų: pavyzdžiui, kai kas nors paklausia jūsų adreso, sąmoningai „ieškote“ atsakymo atmintyje. Tuo tarpu implicitinė atmintis veikia automatiškai – ji labiau pasireiškia tuo, kaip elgiatės, o ne tuo, ką galite įvardyti žodžiais.
Smegenų sritys, susijusios su skirtingomis atminties formomis
Moksliniai duomenys rodo, kad skirtingi atminties tipai labiau siejami su skirtingomis smegenų struktūromis. Eksplicitinei atminčiai itin svarbus smilkininėje skiltyje esantis hipokampas.
Implicitinėje atmintyje didesnį vaidmenį paprastai atlieka:
- baziniai ganglijai
- neokorteksas
- smegenėlės
Taip pat migdolinis kūnas (amygdala), esantis netoli hipokampo, laikomas reikšmingu tiek eksplicitinėms, tiek implicitinėms atminties grandinėms, ypač kai informacija susijusi su emocijomis.
Kaip klinikoje vertinama implicitinė atmintis
Klinikinėje praktikoje implicitinės atminties patikra kartais naudojama tuomet, kai norima įvertinti, ar galimas smegenų pažeidimas ar neurologinė būklė gali būti paveikusi tam tikras funkcijas. Dažnai remiamasi primingo efekto įvertinimu – tikrinama, ar ankstesnė patirtis vis dar palengvina užduočių atlikimą.
Tokiam vertinimui gali būti taikomi keli užduočių tipai:
- Žodžio pradžios užbaigimas – pateikiamos kelios raidės, prašoma sugalvoti žodį, prasidedantį tomis raidėmis.
- Žodžio fragmento užpildymas – rodoma nepilna žodžio forma, prašoma įrašyti trūkstamas raides.
- Anagramos – pateikiamas žodis su sumaišytomis raidėmis, prašoma sudėlioti teisingą variantą.
Jei žmogus šias užduotis atlikdamas rodo aiškų primingo efektą, tai gali reikšti, kad bent dalis implicitinės atminties mechanizmų veikia įprastai. Tokia informacija kartais padeda gydytojams geriau suprasti, ar tikėtini tam tikrų smegenų sričių funkcijų sutrikimai.
Esmė
Implicitinė atmintis – tai ilgalaikės atminties forma, kuri dažniausiai veikia nesąmoningai. Ji apima įgūdžius (procedūrinę atmintį), išankstinį sužadinimą (primingą) ir sąlygojimą. Šie mechanizmai padeda sklandžiai atlikti kasdienius veiksmus – nuo važiavimo dviračiu iki spontaniško reagavimo į žodžius, situacijas ar emocinius signalus.
