Žandikaulio vėžys yra viena rečiausių burnos vėžio formų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama tada, kai vėžiniai ląstelės išplinta iš kitų burnos sričių, tokių kaip liežuvis, seilių liaukos ar gomurys, ir pasiekia žandikaulį. Neretai žandikaulyje randami piktybiniai navikai susiformuoja iš tam tikrų audinių, pavyzdžiui, tų, kurie dalyvauja dantų formavimesi (odontogeniniai audiniai). Skirtingai nei gerybiniai cistos ar navikai, piktybiniai dariniai gali plisti ir į kitus organus, todėl labai svarbu nedelsti ir pastebėjus įtartinus simptomus, kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Laiku diagnozavus tam tikrus navikus ir juos pašalinus chirurginiu būdu, dalį jų galima visiškai išgydyti.
Žandikaulio vėžio tipai
Žandikaulio vėžys nėra viena konkreti liga – tai įvairūs piktybiniai navikai, skiriami pagal tai, iš kokio audinio jie prasidėjo. Dažniausiai burnos ar žandikaulio vėžys būna plokščialąstelinė karcinoma (SCC). Ši vėžio rūšis prasideda iš burnos ir kitų kūno paviršių dengiančių gleivinės ląstelių, sudaro daugiau nei 90 % visų burnos vėžių.
- Ameloblastinė karcinoma: susiformuoja iš audinių, iš kurių vėliau išsivysto dantų emalis. Dažniausiai ji randama apatinio žandikaulio galiniuose dantyse. Kartais atsiranda iš gerybinio ameloblastomos naviko.
- Skaidriųjų ląstelių odontogeninė karcinoma: tokių navikų ląstelės per mikroskopą atrodo skaidrios, dažniausiai jie aptinkami apatinio žandikaulio srityje.
- „Vaiduoklių“ ląstelių odontogeninė karcinoma: itin retas navikas – iki šiol medicinoje aprašyta tik apie 50 jo atvejų. Gali išsivystyti iš cistos, kuri sukalkėja ir virsta piktybiniu dariniu.
- Osteosarkoma: piktybinis navikas, augantis iš kaulinio audinio. Dažnai tokie navikai susiformuoja ilgose kauluose, kaip šlaunikaulis ar žastikaulis, tačiau žandikaulyje tai labai reta.
- Pirminė intraosalinė karcinoma: paprastai auga apatinio žandikaulio gale, atsiranda iš cistos ar iškart formuojasi kaip piktybinis navikas.
- Sklersuojanti odontogeninė karcinoma: dar viena itin reta žandikaulio vėžio rūšis, žinoma vos apie 15 atvejų.
Kaip dažna ši liga?
Žandikaulio vėžys yra itin nedažnas. Maždaug 4,5 % visų plokščialąstelinių karcinomų sudaro galvos ir kaklo srities vėžiai, tačiau žandikaulyje vėžys prasideda retai. Čia aptiktas darinys ar gumbas dažniausiai būna gerybinis, tačiau kiekvieną naują išaugą svarbu parodyti gydytojui, kad būtų galima išvengti rimtesnių susirgimų ar jas laiku pradėti gydyti.
Žandikaulio vėžio simptomai
Šios ligos pradžioje požymių dažnai nėra, tačiau augant navikui gali pasireikšti vis daugiau simptomų. Dažniausiai navikai auga apatinio žandikaulio srityje, kartais – viršutiniame žandikaulyje.
- Patinimas ar gumbas žandikaulyje (gali nesukelti skausmo).
- Burnoje išopėjimai, kurie skauda, kraujuoja ar ilgai negyja.
- Ilgai neišnykstančios rausvos ar baltos dėmės burnoje.
- Rijimo sunkumai.
- Sunkumas išsižioti.
- Pakitusi veido forma.
- Pasislinkę ar atsipalaidavę dantys.
- Netaisyklingas sukandimas.
- Karščiavimas.
Kas sukelia žandikaulio vėžį?
Žandikaulio vėžio atsiradimui didžiausią įtaką turi pakitusios ląstelių DNR. Genetinės mutacijos trikdo normalų ląstelių dalijimąsi ir jų žūtį – dėl to pradeda augti piktybiniai navikai. Nors mokslininkai vis dar tiria konkrečias šių vėžio tipų atsiradimo priežastis, žinoma, kad dalis piktybinių žandikaulio navikų susiformuoja iš gerybinių cistų ar navikų, kurie ilgainiui supiktybėja. Vis dėlto dažniausiai gerybiniai dariniai žandikaulyje ir lieka nekenksmingi.
Gydytojai nuolat stebi gerybinius žandikaulio navikus, kurie gali kelti didesnę riziką vėžiui išsivystyti.
Rizikos veiksniai
Šios ligos rizika didėja priklausomai nuo tam tikrų veiksnių:
- Amžius: didžiausia rizika – vyresniems nei 55 metų žmonėms.
- Lytis: vyrai rizikuoja dažniau nei moterys.
- Tabako vartojimas: didžiausias žandikaulio vėžio rizikos veiksnys. Tabako sudėtyje – per 60 galimai toksiškų ir vėžį sukeliančių medžiagų. Taip pat pavojingas ir pasyvus rūkymas.
- Alkoholio vartojimas: gausus alkoholio vartojimas stipriai didina burnos ir galvos srities vėžių riziką. Tabako ir alkoholio vartojimas kartu padidina riziką apie 30 kartų, todėl labai svarbu atsisakyti šių žalingų įpročių.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): kai kurios viruso atmainos (ypač ŽPV-16) skatina burnos vėžio vystymąsi.
- Arekinės riešutų (betelio riešutų) kramtymas: kai kuriose Azijos šalyse laikoma tradicija, tačiau šie riešutai turi kancerogeninių medžiagų, kurios gali paskatinti vėžio augimą.
- Buvę šeimos narių atvejai: jei artimi giminaičiai yra sirgę burnos vėžiu, rizika didėja.
Diagnostika
Pastebėjus guzą, patinimą ar kitus neįprastus simptomus žandikaulio srityje, gydytojas pirmiausia apsilankymo metu apžiūrės burną ir žandikaulį, įvertins jūsų ligos istoriją, paklaus apie jūsų savijautą. Kartais papildomai gali būti paskirti kraujo tyrimai naviko žymenims nustatyti.
Norint tiksliau įvertinti situaciją, gydytojai dažnai skiria vaizdinius tyrimus, tokius kaip:
- Rentgenograma (rentgeno nuotrauka).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Patikslinti diagnozę padeda biopsija – paimamas audinio mėginys ir tiriama, ar jame yra vėžinių ląstelių. Biopsijos atsakymai taip pat leidžia įvertinti, kaip greitai auga navikas.
Gydymo būdai
Daugeliui pacientų, kuriems diagnozuotas žandikaulio vėžys, būtina taikyti chirurginį gydymą navikui pašalinti. Prireikus gali tekti šalinti ir dalį aplinkinio audinio ar kaulo. Taikomos tokios operacijos:
- Mandibulektomija: pašalinama apatinio žandikaulio dalis. Gali būti išoperuotas nedidelis ar didesnis žandikaulio segmentas.
- Maksilektomija: šalinama visa ar dalis viršutinio žandikaulio.
Gydytojas stengiasi pašalinti tiek audinio, kiek būtina, kad būtų užtikrintas vėžio pašalinimas, tačiau kartais operacija gali pakeisti išvaizdą ar kelti kitų iššūkių. Tokiais atvejais gali būti pasiūlyta atstatomoji chirurgija ar dantų implantai – jie padeda grąžinti ankstesnę formą ar prarastas funkcijas.
Priklausomai nuo naviko tipo, gali būti taikomi papildomi gydymo būdai:
- Spindulinė terapija: stiprios spindulių srovės skirtos sunaikinti arba sumažinti likusius navikus. Kartais spindulinė terapija taikoma ir kaip pagrindinis gydymas, jei chirurgija nėra įmanoma, taip pat po operacijos – sunaikinti likusias vėžines ląsteles.
- Chimioterapija: vėžinių ląstelių naikinimui skirti vaistai, neretai taikoma kartu su spinduline terapija po operacijos.
- Paliatyvioji pagalba: tai pagalba, palengvinanti simptomus ir padedanti tvarkytis su gydymo pasekmėmis tiek tiems, kurie turi gerą prognozę, tiek tiems, kuriems reikia slaugos pabaigos gyvenimo laikotarpiu.
Prognozė
Penkerių metų išgyvenamumas dėl žandikaulio ir kitų burnos vėžių šiandien siekia apie 68 %. Tačiau prognozė priklauso nuo naviko tipo – kai kurie navikai, pavyzdžiui, osteosarkoma ar pirminė intraosalinė karcinoma, linkę augti agresyviai, kiti lėtesni. Ankstyva diagnozė ir laiku pradėtas gydymas ženkliai pagerina galimybes visiškai pasveikti ir užkirsti kelią vėžio plitimui. Visgi nemaža dalis piktybinių žandikaulio navikų gali pasikartoti. Labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir stebėti sveikatos būklę – anksti nustatytą naviko atsinaujinimą kur kas lengviau pristabdyti arba išgydyti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelskite kreiptis, jei burnoje ar žandikaulio srityje pastebite įtartiną guzą, negyjančias žaizdeles ar kitus pakitimus, kurie neišnyksta per dvi savaites. Dažniausiai tokie požymiai susiję su gerybinėmis būklėmis, tačiau tik gydytojas gali tiksliai įvertinti situaciją.
Reguliarūs vizitai pas savo odontologą taip pat padidina tikimybę naviką aptikti ankstyvoje stadijoje, kai jis dar nesukelia jokių simptomų. Dažnai burnos ar žandikaulio vėžys pastebimas profilaktinio dantų rentgeno metu, todėl apsilankymas pas specialistą kartą per metus gali tapti lemtingas jūsų sveikatai.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kokio tipo žandikaulio vėžiu sergu?
- Kokius papildomus tyrimus reikės atlikti norint nustatyti, ar vėžys išplito?
- Kokio gydymo strategijos man bus taikomos?
- Kiek tikėtina, kad navikas atsinaujins po operacijos?
- Kaip galėčiau pasirūpinti savimi atsigavimo laikotarpiu po operacijos?
