Inkstų navikas: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Susiję įrašai

Inkstų augliai – tai pakitusių ląstelių dariniai, susidarę viename arba abiejuose inkstuose. Šie dariniai gali būti gerybiniai, tuomet nekelia pavojaus gyvybei ir neplinta, arba piktybiniai – susiję su vėžiu, galintys plisti į aplinkinius audinius ar kitas kūno vietas.

Turinys

1.Inkstų navikų tipai ir jų reikšmė
2.Inkstų navikų paplitimas
3.Inkstų navikų simptomai
4.Inkstų navikų rizikos veiksniai
5.Kaip inkstų augliai plinta organizme
6.Inkstų navikų diagnostika ir tyrimai
7.Gydymo galimybės
8.Rizikos mažinimas ir prevencija
9.Ką tikėtis – prognozė
10.Kada pasitarti su gydytoju
11.Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

Inkstų navikų tipai ir jų reikšmė

Nors įprasta šiuos darinius vadinti inkstų augliais, mediciniškai jie dažnai vadinami tiesiog inkstų navikais. Gerybiniai navikai paprastai yra nedideli – dažniausiai jų skersmuo siekia ne daugiau kaip 4 cm (maždaug graikinio riešuto dydžio), ir sukelia mažiau rūpesčių, nes neplinta į kitas kūno dalis. Tačiau didesni augliai, ypač jei jų skersmuo didesnis nei 4 cm, dažniausiai būna piktybiniai ir linkę greičiau augti bei plisti organizme.

Apie 75 % inkstų navikų būna piktybiniai.
Mažesni dariniai retesniais atvejais pasižymi agresyviu augimu.
Inkstų navikai dažniau diagnozuojami vyresniems nei 65 metų žmonėms, vyrams ir kai kurioms etninėms grupėms.

Vienas svarbiausių dalykų, pastebėjus galimą auglį ar gavus tokį įtarimą, – nelaukti, o pasitarti su gydytoju, kad būtų galima laiku įvertinti, ar darinys gresia pavojumi sveikatai.

Inkstų navikų paplitimas

Piktybiniai inkstų navikai sudaro vieną dažniausių onkologinių ligų grupių pasaulyje. Kasmet tūkstančiai žmonių išgirsta inkstų vėžio diagnozę, tad svarbu žinoti grėsmes ir rizikos veiksnius.

Inkstų navikų simptomai

Dažnai inkstų augliai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų – daugelis žmonių apie juos sužino tik atlikę tyrimus dėl kitų priežasčių. Vis dėlto kartais šie dariniai pasireiškia vienu ar keliais požymiais:

Kraujas šlapime (hematurija)
Skausmas tarp šonkaulių ir klubų, dažniausiai paspaudus arba palietus sritį prie juosmens
Maudimas ar skausmas nugaros apačioje
Sumažėjęs apetitas
Nepaaiškinamas svorio kritimas
Neretai pasireiškia karščiavimas
Nustatoma mažakraujystė (anemija)

Inkstų navikų rizikos veiksniai

Nors tiksli priežastis, kodėl vystosi inkstų augliai, nėra žinoma, išskiriami keli pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys padidinti susirgimo tikimybę:

Rūkymas ar tabako gaminių vartojimas
Nepagrįstai dažnas alkoholio vartojimas – daugiau nei septynios taurės per savaitę
Antsvoris ar nutukimas
Paveldima arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)
Inkstų auglių atvejai šeimoje
Nuolatinis poveikis chlorą turintiems chemikalams

Kaip inkstų augliai plinta organizme

Gerybiniai inkstų navikai plisti negali, tačiau piktybiniai augliai dažnai perauga į aplinkinius organus: riebalinius audinius, kraujagysles, net antinksčius. Metastazės – tai procesas, kai vėžio ląstelės patenka į kraują ar limfinę sistemą ir išplinta į kitas kūno dalis, kur sukuriami nauji navikai.

Inkstų navikų diagnostika ir tyrimai

Dažnu atveju, jokių simptomų nėra, todėl navikai nustatomi atsitiktinai, tiriant kitus negalavimus. Kai pasireiškia simptomai ar kyla įtarimų, atliekami išsamūs tyrimai:

Vizualiniai tyrimai: Kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar echoskopijos pagalba gydytojas gali detaliai apžiūrėti inkstus.
Šlapimo tyrimas: Laboratoriškai tiriama, ar šlapime nėra kraujo, kurio plika akimi nepastebima.
Kraujas: Atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti eritrocitų, trombocitų kiekį, įvertinti elektrolitų pusiausvyrą ar inkstų veiklą rodantį kreatinino kiekį.
Naviko biopsija: Plona adata paimamas naviko audinio pavyzdys ir tiriamas po mikroskopu – tai padeda nustatyti, ar yra vėžinių ląstelių. Vis dėlto tokios biopsijos ne visuomet būna informatyvios ar reikalingos.

Gydymo galimybės

Inkstų navikų gydymas priklauso nuo naviko dydžio, jo pobūdžio ir ar navikas yra išplitęs. Skirtingi metodai taikomi skirtingose situacijose:

Aktyvus stebėjimas

Jei mažas navikas neplinta ir nesukelia simptomų, gydytojas gali rekomenduoti reguliariai stebėti naviką atliekant tyrimus kas tris, šešis mėnesius arba kartą per metus. Gydymas pradedamas tik tuomet, kai randami pokyčiai.

Chirurginis gydymas

Dažniausiai pasirenkama naviko šalinimo operacija. Pagal poreikį taikoma:

Dalinė nefrektomija: pašalinama tik pažeista inksto dalis, sveikąją dalį paliekant.
Radikali nefrektomija: šalinamas visas inkstas kartu su aplinkiniais audiniais ar limfmazgiais – dažniau rekomenduojama didesnių ar šalia svarbių kraujagyslių esančių navikų atveju.

Ablacijos terapija

Tai navikų naikinimas itin aukšta arba žema temperatūra, dažniausiai taikoma mažiems navikams:

Krioabliacija: speciali adata įvedama į naviką ir į jį leidžiamas itin šaltas dujų srautas, kuris sunaikina naviko ląsteles.
Radiofrekvencinė abliacija: į naviką įvedama adata, pro kurią paleidžiama elektros srovė ir taip pakeliama temperatūra, žudanti naviko ląsteles.

Spindulinė terapija

Kai chirurgija netinka arba pacientas turi tik vieną inkstą, taikomas gydymas spinduliuote siekiant sunaikinti naviko ląsteles.

Tikslinė vaistų terapija ir imunoterapija

Specifiniai vaistai gali būti skiriami tuomet, kai operuoti negalima arba po chirurginio gydymo, kad būtų sumažinta atkryčio rizika. Šie vaistai stabdo naviko augimą, kraujagyslių formavimąsi ar baltymų, skatinančių naviko vystymąsi, veiklą. Imunoterapija padeda organizmo imuninei sistemai geriau atpažinti ir kovoti su naviko ląstelėmis.

Rizikos mažinimas ir prevencija

Dauguma inkstų navikų atsiranda be aiškios priežasties, visgi galima sumažinti tikimybę jais susirgti:

Mesti rūkyti ir atsisakyti tabako gaminių
Riboti suvartojamą alkoholio kiekį
Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas
Normalus kūno svoris

Ką tikėtis – prognozė

Ligos eiga ir gydymo rezultatai priklauso nuo naviko tipo, ar jis piktybinis, kokio jis dydžio ir ar išplitęs. Taip pat įtakos turi žmogaus amžius ir bendra sveikatos būklė. Laiku nustačius ir pradėjus gydymą, inkstų navikai yra išgydomi. Gerybiniai navikai grėsmės gyvybei nekelia, o piktybiniai geriausiai gydomi ankstyvame etape, kai navikas dar neišplito už inksto ribų.

Kada pasitarti su gydytoju

Jei pastebite kraują šlapime, jaučiate skausmą juosmens srityje ar apatinėje nugaros dalyje, taip pat kai netenkate svorio neaiškiomis aplinkybėmis, svarbu nedelsti ir kreiptis į sveikatos specialistus. Tikslią priežastį padės nustatyti gydytojas skirdamas reikalingus tyrimus.