Pertekėjimo šlapimo nelaikymas – tai retesnė šlapimo nelaikymo rūšis, kai sutrinka gebėjimas visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, todėl ji prisipildo ir šlapimas pradeda nekontroliuojamai lašėti ar varvėti. Toks būklės tipas dažniausiai susijęs su ilgalaikiu šlapimo susilaikymu, kai pūslė užsilaiko per daug šlapimo ir negali būti ištuštinta įprastai.
- 1.Kas yra pertekėjimo šlapimo nelaikymas?
- 2.Pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai
- 3.Kaip dažnas pertekėjimo šlapimo nelaikymas?
- 4.Pertekėjimo šlapimo nelaikymo simptomai
- 5.Kas dažniausiai sukelia pertekėjimo nelaikymą?
- 6.Rizikos veiksniai
- 7.Diagnozavimas
- 8.Pertekėjimo nelaikymo valdymo būdai
- 9.Kokios gali būti komplikacijos?
- 10.Prevencija – ką galite padaryti?
- 11.Perspektyvos ir prognozė
- 12.Patarimai kasdienybėje
- 13.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- 14.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- 15.Kita vartojama terminija
Kas yra pertekėjimo šlapimo nelaikymas?
Pertekėjimo šlapimo nelaikymas pasireiškia, kai šlapimas neištekėdamas kaupiasi šlapimo pūslėje ir galiausiai pradeda savaime lašėti. Dažniausiai tai nutinka, kai žmogui sunku visiškai ištuštinti pūslę net ir šlapinantis, todėl ši lieka perpildyta, o dėl to atsiranda nuolatinis ar epizodinis pratekėjimas.
Šią šlapimo nelaikymo formą gali patirti bet kas – ji ypač dažnesnė vyresniems žmonėms, tačiau su amžiumi susijęs šlapimo nelaikymas toli gražu nėra neišvengiamas.
Pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai
- Pertekėjimo nelaikymas (retas variantas).
- Įtampos (arba streso) šlapimo nelaikymas.
- Skubos (arba imperatyvinis) nelaikymas.
- Mišrus nelaikymas (kelių rūšių derinys).
Kaip dažnas pertekėjimo šlapimo nelaikymas?
Maždaug trečdalis žmonių patiria vieną ar kitą šlapimo nelaikymo formą, tačiau pertekėjimo tipas sudaro tik apie 5% visų lėtinių atvejų. Jis kur kas retesnis lyginant su kitomis nelaikymo rūšimis.
Pertekėjimo šlapimo nelaikymo simptomai
- Nuolatinis ar dažnas šlapimo lašėjimas, netikėti varvėjimai.
- Padidėjęs šlapinimosi dažnis, bet vienu kartu išteka labai mažai šlapimo.
- Sunku pradėti šlapintis, šlapimo srovė silpna ar nestabili.
- Jaučiamas nepilnai ištuštintos pūslės jausmas arba poreikis šlapintis net ir tuomet, kai tuščia.
Kas dažniausiai sukelia pertekėjimo nelaikymą?
Pagrindinė šio nelaikymo priežastis – šlapimo susilaikymas, kai šlapimo pūslė nevisiškai ištuštinama. To priežastys gali būti:
- Padidėjęs šlapimo kiekis dėl tam tikrų ligų (diabetas, šlapimą varantys vaistai ir pan.).
- Kliūtys šlapimo takams – pavyzdžiui, prostatos išvešėjimas arba augliai, kurie blokuoja šlapimo kelią.
- Susilpnėję pūslės raumenys ar pažeisti nervai.
Rizikos veiksniai
Vyrams dažna priežastis – prostatos ligos, ypač po chirurginių operacijų ar radioterapijos, kai gali susidaryti randai ir užsiblokuoti šlaplė. Kiti reikšmingi rizikos veiksniai:
- Diabetas.
- Nervų pažeidimai.
- Nugaros smegenų traumos.
Diagnozavimas
Pajutus simptomus vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis išsamiai apklaus apie sveikatą, simptomus ir atlieka fizikinius tyrimus. Moterims dažnai atliekamas dubens apžiūra, vyrams – tiesiosios žarnos apčiuopa.
Gydytojas gali paprašyti kelias dienas pildyti šlapinimosi dienoraštį, jame žymėti suvartotą skysčių kiekį, šlapinimosi dažnį, nevalingų pratekėjimų epizodus.
Tyrimai, padedantys nustatyti pertekėjimo nelaikymą
- Šlapimo tyrimas – parodo, ar nėra infekcijų ar kraujo šlapime.
- Pilvo ultragarsas – leidžia įvertinti šlapimo pūslės, inkstų ir kitų organų būklę, nustatyti, kiek šlapimo lieka pūslėje po pasišlapinimo.
- Cistoskopija – naudojamas specialus prietaisas vidiniam šlapimo takų apžiūrėjimui.
- Voiding cystogram (VCUG) – į pūslę per kateterį suleidžiamas kontrastinis skystis ir daromi rentgeno vaizdai, stebint pūslės pilnėjimą ir ištuštinimą.
- Urodinaminiai tyrimai – matuoja, kaip efektyviai šlapimo pūslė saugo ir pašalina šlapimą; apima likučio kiekio matavimą po pasišlapinimo.
Pertekėjimo nelaikymo valdymo būdai
Natūralūs sprendimai
- Šlapimo pūslės treniravimas – reguliariai eiti į tualetą kas 2–3 valandas, net jei šlapintis nesinori.
- Dvigubas šlapinimasis – pabandyti pasišlapinti antrą kartą iš karto po pirmo karto, ar papildomai įdėti pastangų pilnai ištuštinti pūslę.
Gydymo galimybės
- Vaistai, kurie padeda sumažinti prostatos apimtį.
- Chirurginis šalinimas kliūties ar tinkamų takų sukūrimas pūslės ištuštinimui.
- Savarankiškas kateterio įvedimas nustatytu laiku, kad šlapimo pūslė būtų pilnai ištuštinta.
- Nuolatinis (ilgalaikis) kateteris, prijungtas prie šlapimo maišo.
- Suprapubinis kateteris – specialus nuolatinis kateteris, įvedamas per apatinę pilvo sienelę tiesiai į pūslę.
- Sakralinė neuromoduliacija (nervų stimuliacija) – specialus elektrodas stimuliuoja pūslės nervus bei padeda pagerinti jos veiklą, implantavus mažą impulsų generatorių.
Kokie medikamentai taikomi?
Prostatos išvešėjimo sukeltam pertekėjimo nelaikymui gydyti taikomi alfa adrenoblokatoriai, tokie kaip:
- Alfuzosinas
- Doksazosinas
- Silodosinas
- Tamsulozinas
- Terazosinas
Kokios gali būti komplikacijos?
Nors pertekėjimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia nedideliais šlapimo pratekėjimais, laikui bėgant jie gali tapti žymūs. Naudoti sugeriamas priemones – viena iš pagalbos priemonių, tačiau kartais tenka rūpintis ir dėl kvapo ar nemalonaus dizaino.
Dėl šios problemos kai kurie žmonės vengia išeiti iš namų, izoliuojasi, gali išgyventi nerimą ar depresiją. Ilgalaikis odos kontaktas su šlapimu neretai provokuoja iššutimus ar žaizdeles.
Negydoma šlapimo susilaikymo būklė kelia grėsmę šlapimo takų infekcijoms, taip pat inkstų ir prostatos uždegimui. Pūslėje užsilikus šlapimui gali susidaryti akmenys, kurie dar labiau dirgina ar sukelia infekciją.
Lėtinė perpildyta pūslė didina spaudimą inkstams ir gali pažeisti jų struktūrą.
Prevencija – ką galite padaryti?
Reguliari šlapimo pūslės treniruotė ir dvigubo šlapinimosi įgūdžiai – veiksmingos priemonės užkirsti kelią šlapimo pūslės perpildymui ir nelaikymui.
Perspektyvos ir prognozė
Daugeliui žmonių pavyksta pagerinti pertekėjimo nelaikymo simptomus, kai pašalinama pagrindinė šlapimo susilaikymo priežastis. Tik išskirtiniais atvejais prireikia nuolatinio kateterio. Labai svarbu bendradarbiauti su gydytoju, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.
Patarimai kasdienybėje
Kol gydymas dar nepradėjęs veikti, pravartu dėvėti sugeriamą apatinį trikotažą ar įklotus bei pasirūpinti odos apsauga nuo iššutimų. Tam tinka cinko oksido tepalai arba vazelinas.
Jei šlapimo nelaikymas kelia įtampą, nerimą ar liūdesį, verta pasikalbėti su psichologu ar emocinės sveikatos specialistu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei nuolat juntate poreikį šlapintis, nors ką tik lankėtės tualete.
- Atsiranda skausmas apatinėje pilvo dalyje, nugaros apačioje ar lytiniuose organuose šlapinantis.
- Sunkiai pradeda tekėti šlapimas, silpna ar nutrūkstanti srovė, nepavyksta visiškai pasišlapinti.
- Pastebite uždegimo požymių, pavyzdžiui, karščiavimą, šaltkrėtį.
- Kraujas šlapime.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kodėl mano pūslė ne visiškai ištuštinama ir kyla pertekėjimo nelaikymas?
- Kokius tyrimus rekomenduojate atlikti?
- Ką rodo mano tyrimų rezultatai?
- Ar galiu pabandyti kokius nors gydymo metodus namuose?
- Kokius gydymo būdus siūlote?
- Ar man tiktų kateterizacija ar nervų stimuliacija?
- Kokios galimos rizikos?
- Ar reikėtų konsultuotis su urologu?
Kita vartojama terminija
Pertekėjimo šlapimo nelaikymas dar vadinamas pertekėjimo tipo šlapimo nelaikymu.
Pertekėjimo nelaikymas yra viena iš retesnių šlapimo nelaikymo atmainų – visos jų formos susijusios su pūslės kontrolės praradimu, tačiau skiriasi priežastys ir simptomai.
