Streso šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai šlapimas netikėtai išteka tuomet, kai padidėja spaudimas pilvo srityje ar šlapimo pūslėje. Dažniausiai tokią situaciją sukelia juokas, kosėjimas, čiaudulys ar fizinis krūvis, pavyzdžiui, šokinėjimas, bėgimas ar sunkių daiktų kilnojimas. Dėl to gali išsilieti nedidelis kiekis šlapimo, o stipresniam streso šlapimo nelaikymui būdingas gausesnis šlapimo ištekėjimas net ir atliekant kasdienes veiklas, tokias kaip atsistojimas, pasilenkimas ar lytiniai santykiai. Susijusi informacija pateikiama straipsnyje Šlapimo nelaikymas. Susijusi informacija pateikiama straipsnyje Šlapimo nelaikymas: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas. Susijusi informacija pateikiama straipsnyje Perpildymo šlapimo nelaikymas: priežastys, simptomai ir gydymas.
Turinys
Streso šlapimo nelaikymo dažnumas
Tai dažniausia šlapimo nelaikymo rūšis, ypač tarp moterų – šia problema per gyvenimą susiduria iki trečdalio moterų. Vyrams ši būklė pasireiškia rečiau, bet ji taip pat gali išsivystyti, ypač po tam tikrų chirurginių intervencijų ar esant kitiems rizikos veiksniams.
Skirtingi šlapimo nelaikymo tipai
Dažnai streso šlapimo nelaikymas pasireiškia kartu su kitais šlapimo nelaikymo tipais. Jei žmogui pasireiškia ir staigus noras šlapintis, kuriam nespėjama sureaguoti, tokia būklė vadinama mišriu nelaikymu. Ši kombinacija apima tiek nevalingą šlapimo ištekėjimą esant fizinei apkrovai, tiek ir staigų norą šlapintis dėl per aktyvios šlapimo pūslės raumenų veiklos.
Kitas tipas – perpildymo nelaikymas – išsivysto, kai šlapimo pūslė prisipildo iki maksimumo arba nevisiškai ištuštėja, tad šlapimas nuolat varva dėl per didelio spaudimo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kas sukelia streso šlapimo nelaikymą?
Šio tipo nelaikymas atsiranda dėl staigaus spaudimo pilvo ertmėje, kuris perduodamas į šlapimo pūslę bei šlaplę. Dėl šio spaudimo trumpam atsipalaiduoja šlaplės sfinkterio raumuo ir šlapimas išteka. Tai gali nutikti bet kokio judesio metu – net ir pasilenkiant ar įtempiant pilvo raumenis.
Kas laikoma rizikos veiksniais?
Nors šlapimo nelaikymas pasitaiko tiek moterims, tiek vyrams, moterys nuo jo kenčia maždaug dukart dažniau. Apskaičiuota, kad pusei vyresnių nei 65 metų moterų pasitaiko streso šlapimo nelaikymas. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra natūrali senėjimo dalis – šią būklę galima valdyti ir gydyti.
- Nėštumas ir gimdymas, ypač jei buvo gimdyta natūraliais takais
- Moterų menopauzė
- Nervinės traumos dubens ar juosmens srityje
- Viršsvoris ar nutukimas
- Atliekamos dubens operacijos, pvz., gimdos šalinimas
- Ilgalaikis kosulys
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas
- Chirurginės procedūros vyro prostatai
- Gimdos nusileidimas
Streso šlapimo nelaikymo simptomai
Dažniausias šios būklės požymis yra netikėtas šlapimo ištekėjimas esant fizinei įtampai ar spaudimui. Esant lengvai ligos eigai, šlapimas išteka tik lašeliais esant intensyviam juokui, fiziniam krūviui ar kitu panašiu metu. Jei būklė sunkesnė, šlapimo netenka daugiau net ir ramybės būsenose: tik atsistojus, pasilenkus ar mylintis.
Streso šlapimo nelaikymo nustatymas
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais ir išsamia apžiūra. Dažnai pacientui siūloma keletą dienų vesti šlapinimosi dienoraštį – reikia žymėtis, kiek ir kada geriama, kada lankomasi tualete, kada įvyksta nelaikymo epizodai ir kokia veikla buvo tuo metu atliekama. Tokiu būdu gydytojas galės geriau suprasti problemos pobūdį.
- Šlapimo įklotų testas: namuose nešiojamas sugeriantis įklotas, kuris vėliau pasveriamas ir nustatoma nutekėjusio šlapimo kiekis
- Šlapimo tyrimas (analizė): ieškoma šlapimo takų infekcijos ar kraujo, kitų būklių požymių
- Paprastas šlapimo pūslės echoskopas gydytojo kabinete: leidžia įvertinti, ar pūslė tinkamai išsituština
- Pilvo ar dubens echoskopija: padeda įvertinti šlapimo pūslės, inkstų bei kitų organų būklę
- Cistoskopija: apžiūrima šlapimo sistema specialiu endoskopu
- Urodinaminiai tyrimai: vertinama, kaip šlapimo pūslė susikaupia ir išstumia šlapimą; dažnai įtraukiamas ir liekamojo šlapimo kiekio matavimas po šlapinimosi
Gydymo ir gyvenimo būdo keitimo galimybės
Ar dubens dugno pratimai padeda?
Taip, reguliariai atliekami dubens dugno (Kegelio) pratimai gali efektyviai sustiprinti šlapimo pūslę palaikančius raumenis ir sumažinti nelaikymo simptomus. Teisingą Kegelio pratimų atlikimą gali padėti įvaldyti reabilitacijos specialistas. Dažnai pasitelkiamas specialus grįžtamojo ryšio metodas, leidžiantis užtikrinti tinkamų raumenų stiprinimą. Pagerėjimas dažniausiai juntamas po keturių–šešių savaičių nuoseklaus treniravimosi.
Ką dar galima išbandyti natūraliai?
- Subalansuota mityba, daug ląstelienos ir skysčių – taip išvengsite vidurių užkietėjimo, kuris gali bloginti šlapimo nelaikymą
- Mesti rūkyti ar nevartoti tabako produktų
- Stebėti kūno svorį ir, jei reikia, jį mažinti iki sveikos ribos
- Kontroliuoti lėtines ligas, tokias kaip diabetas ar padidėjęs kraujospūdis
- Reguliariai šlapintis nustatytu laiku – tai vadinama šlapimo pūslės treniravimu
Gydymo galimybės moterims
- Vietiniai estrogenų preparatai (kremai, geliai, žiedai ar pleistrai) – po menopauzės gali pagerinti dubens raumenų tonusą ir stiprinti audinius
- Makšties žiedai (pessary) – padeda prilaikyti šlapimo pūslę ir šlaplę
- Šlaplės injekcijos – laikinai sustiprina šlaplės raumenį ir padeda sulaikyti šlapimą
- Chirurgija – po šlaple dedamas specialus paklotas iš paciento ar donoro audinio arba dirbtinės medžiagos, kuris palaiko šlaplę
Gydymo metodai vyrams
- Kondominio tipo kateteriai – šie užmaunami ant varpos ir leidžia surinkti ištekantį šlapimą į specialų maišelį
- Vyriškas paklotas: chirurginė operacija, kurios metu šalia šlaplės įsiuvamas tinklelis, prilaikantis šlaplę ir sulaikantis šlapimą
- Dirbtinis sfinkteris – chirurgiškai įdedamas įrenginys, leidžiantis žmogui pačiam reguliuoti šlaplės atsidarymą paspaudus specialų siurblį, kai norima pasišlapinti
Galimos komplikacijos
Stiprus šlapimo nelaikymas gali sukelti emocinį diskomfortą ir sumažinti pasitikėjimą savimi. Kartais tenka naudotis sugeriančiais įklotais ar specialiais drabužiais, tačiau žmonės gali nerimauti dėl kvapo ar to, kad bus pastebėtas jų diskomfortas. Nuolatinis šlapimas ant odos dirgina ją, gali atsirasti bėrimų ar žaizdelių. Dėl šių priežasčių kai kurie žmonės vengia viešų vietų ar veiklos toliau nuo tualeto.
Kaip užkirsti kelią streso šlapimo nelaikymui?
- Liaukitės rūkyti
- Rūpinkitės normaliu kūno svoriu, prireikus jį sumažinkite
- Reguliariai stiprinkite dubens dugno raumenis, ypač nėštumo laikotarpiu
- Imkitės priemonių išvengti vidurių užkietėjimo
Prognozė ir gyvenimas su streso šlapimo nelaikymu
Dažnu atveju namuose atliekami pratimai bei specialisto pagalba žymiai sumažina šlapimo nelaikymo simptomus. Jei pradinės priemonės nepadeda, taikomi papildomi gydymo metodai leidžia pasiekti ženklų pagerėjimą ar net visišką problemos išnykimą.
Papildomi svarbūs klausimai
Ar streso šlapimo nelaikymas gali progresuoti?
Laikui bėgant lengvas šlapimo nelaikymas gali pablogėti, ypač jei didėja kūno svoris, nesikeičiama gyvensena ar neatsisakoma žalingų įpročių. Rūpinimasis savimi ir prevencinės priemonės padeda pristabdyti ligos progresavimą.
Kuo skiriasi streso ir dirginimo šlapimo nelaikymas?
- Streso šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia spaudimas pilvo ir dubens srityse, silpnesni raumenys bei šlaplės sutrikimai – paprastai išteka nedidelis šlapimo kiekis.
- Dirginimo (urgencinis) šlapimo nelaikymas pasireiškia tada, kai dėl šlapimo pūslės raumenų sutrikimų jaučiamas staigus, nenugalimas noras šlapintis, po kurio išsilieja didesnis šlapimo kiekis.