Parkinsono ligos demencija yra būklė, kai vėliau po Parkinsono ligos diagnozės pradeda blogėti mąstymo ir pažinimo įgūdžiai. Šis sutrikimas dažniausiai išsivysto praėjus metams ar net ilgesniam laikui po Parkinsono ligos pradžios.
Kas yra Parkinsono ligos demencija?
Demencija reiškia ryškų mąstymo, atminties, kalbos, koordinacijos ar elgesio pablogėjimą. Tai ne tik lengvas užmaršumas ar blaškumas – silpnėjančios pažintinės funkcijos tampa rimta kliūtimi kasdienėje veikloje. Dažnai prieš vystantis demencijai, žmonės su Parkinsono liga patiria vadinamąjį nedidelį kognityvinį sutrikimą – dar nėra stipriai paveikiamos visos funkcijos, tačiau pažintiniai sunkumai jau ryškesni nei anksčiau. Vis dėlto ne visiems šis sutrikimas pereina į demenciją – jis pasireiškia apie 10–20 % Parkinsono liga sergančiųjų viso ligos laikotarpiu.
Pati Parkinsono liga veikia smegenų žievę, ypač tuos centrus, kurie atsakingi už judesių valdymą: dėl to pasireiškia drebėjimas, judesių sulėtėjimas, standumas. Tačiau ilgainiui liga ima paveikti ir kitus smegenų centrus – tuos, kurie lemia mąstymą, atmintį ir sprendimų priėmimą. Tuomet ir išsivysto demencija.
Kaip dažnai pasitaiko demencija sergant Parkinsono liga?
Demencijos išsivystymo rizika priklauso nuo žmogaus amžiaus bei kiek laiko jis serga Parkinsono liga. Tyrimai rodo:
- 5–10 metus Parkinsono liga sergančiųjų, kuriems yra tarp 60 ir 75 metų, demencija nustatoma maždaug 16–20 % atvejų.
- Tarp 10–15 metų sergančiųjų (60–75 m. amžiaus) – ši rizika padidėja iki 20–30 %.
- Tarp vyresnių nei 75 metų, sergančių Parkinsono liga daugiau nei 15 metų, demencija diagnozuojama indeksais siekiančiais 50–60 %.
Parkinsono ligos demencijos simptomai
Simptomai gali būti įvairūs ir paveikti kasdienį gyvenimą skirtingais būdais. Būdingiausi pažintiniai pokyčiai:
- Sunku sukaupti dėmesį, išlaikyti susikaupimą.
- Atminties silpnėjimas.
- Sudėtingumas suprasti regimąją informaciją, pvz., pastebėti daiktus netvarkingame kambaryje.
- Kyla sunkumų planuojant, pradėjus ar pabaigus net ir paprastas veiklas.
- Keičiasi kalba – gali būti sunku įvardyti daiktus ar suprasti sudėtingesnius sakinius.
- Balsas tampa tylesnis, kalba – neryški.
Nereti ir elgesio bei nuotaikos pokyčiai:
- Nusiteikimo svyravimai – dažnas liūdesys, dirglumas ar nerimas.
- Apatija, kai žmogus netenka motyvacijos ką nors daryti.
- Psichozės simptomai: regos haliucinacijos, klaidingi įsitikinimai, dažnai – paranojinės mintys.
Kas lemia Parkinsono ligos demenciją?
Parkinsono ligos ir demencijos išsivystymą nulemia specifiniai baltymai (alfa-sinukleinas), kurie susitelkia smegenyse tam tikrose vietose, vadinamose Lewy kūneliais. Pradžioje šie sutelkiai pažeidžia smegenų dalis, atsakingas už judesius, bet laikui bėgant išplinta ir į pažinimo funkcijas reguliuojančius regionus. Taip išsivysto demencija.
Neretai Parkinsono demencija glaudžiai susijusi su kita liga – Lewy kūnelių demencija. Šios būklės labai panašios, nuo kitų demencijų dažniausiai skiriasi simptomų išsidėliojimo eiliškumu.
Rizikos veiksniai
Pagrindiniai veiksniai, didinantys demencijos riziką sergant Parkinsono liga, yra amžius ir ilgesnis ligos trukmės laikotarpis. Kuo žmogus vyresnis, ir kuo daugiau metų serga Parkinsono liga, tuo didesnė tikimybė susidurti su demencija.
Yra ir papildomų rizikos aspektų:
- Labai ryškūs judesių sutrikimai.
- Autonominės nervų sistemos disfunkcija (pavyzdžiui, kraujospūdžio svyravimai, šlapinimosi sutrikimai) ankstyvoje ligos stadijoje.
- Judėjimo sutrikimai vienodai apima abi kūno puses.
- Standartiniai dopamininiai vaistai veikia menkiau nei tikėtasi.
- Diagnozuotas REM miego elgesio sutrikimas.
Kaip nustatoma Parkinsono ligos demencija?
Šiuolaikiniai tyrimai nėra pakankamai tikslūs, kad galėtų patvirtinti Parkinsono demenciją vien pagal laboratorinius ar vaizdo tyrimus. Diagnozė remiasi:
- Išsamiu pokalbiu apie simptomų eigą ir pokyčius.
- Anamneze apie paciento sveikatą ir vartojamus vaistus.
- Išsiaiškinimu apie šeimos narių ligas.
- Atliekami pagalbiniai laboratoriniai, vaizdo ar neuropsichologiniai tyrimai pažintiniams gebėjimams įvertinti.
Vertinant, ar tai būtent Parkinsono ligos demencija, svarbus požymis – kognityviniai sutrikimai atsiranda per mažiausiai vienerius metus (paprastai – po kur kas ilgesnio laiko) nuo judėjimo simptomų pradžios. Jei pažinimo nuosmukis išryškėja anksčiau ar kartu su judėjimo pakitimais, dažniau diagnozuojama Lewy kūnelių demencija. Pastaruoju atveju judėjimo simptomai gali kartais net nebūti pagrindiniai ar išvis nepasireikšti.
Gydymo ir pagalbos galimybės
Kol kas nėra priemonių, kurios visiškai sustabdytų ar sulėtintų Parkinsono demencijos eigą. Tačiau tam tikri gydymo metodai gali pagerinti atskirus simptomus:
- Cholinesterazės inhibitoriai – vaistų grupė, kuri gali sumažinti haliucinacijų intensyvumą, padėti tvarkytis su elgesio ir mąstymo sunkumais.
- SSRI ir SNRI antidepresantai gali pagerinti nuotaiką ar sumažinti nerimo simptomus.
- Kognityvinė elgesio terapija padeda suvaldyti elgesio pokyčius ir prisitaikyti prie naujos situacijos.
Prieš skiriant gydymą, vertinama, kas tinka konkrečiam žmogui – kai kurie vaistai gali, priešingai, sustiprinti kognityvinius sutrikimus. Pavyzdžiui, Parkinsono judesių simptomams valdyti vartojami preparatai kartais pagilina haliucinacijas, kelia painiavą. Tad visada svarbu, kad gydymo planas būtų sudarytas individualiai.
Taip pat mokslininkai nuolat ieško naujų gydymo galimybių – tiriamos naujos vaistų ar terapijų kombinacijos. Apie dalyvavimą tokiuose klinikiniuose tyrimuose verta pasikalbėti su gydymo specialistais.
Prevencija
Deja, šiuo metu nėra patikimų priemonių, kurios padėtų išvengti Parkinsono demencijos ar sumažinti riziką ją išsivystyti. Ligos progresavimo kontroliuoti nepavyksta.
Ligos eiga ir prognozė
Parkinsono ligos demencija yra progresuojantis sutrikimas – laikui bėgant, tiek motoriniai, tiek pažintiniai simptomai sunkėja. Gydymas gali laikinai pagerinti kasdienę savijautą, tačiau bendra gyvenimo kokybė dažnai blogėja, ypač vėlyvose stadijose. Tiksli ligos eiga kiekvienam žmogui individuali – simptomų blogėjimo greitis bei pobūdis labai svyruoja, todėl tik gydytojai, vertinant visą asmens būklę, gali prognozuoti tolesnę eigą.
Kaip padėti artimajam, sergančiam Parkinsono ligos demencija?
- Kuo daugiau sužinokite apie šią ligą – geresnis supratimas leis geriau pasirūpinti artimuoju ir padės prisitaikyti namų aplinką.
- Stenkitės sumažinti aplinkos netvarką: tai padeda išvengti painiavos, palengvina orientaciją.
- Naudokite silpną naktinį apšvietimą – tai gali sumažinti regėjimo klaidas naktį ar vakarais.
- Kasdienę rutiną sudėliokite aiškiai ir nuosekliai – struktūruota dienotvarkė padeda žmogui jaustis saugesniu.
- Padrąsinkite jungtis prie paramos grupių – tiek sergančiajam, tiek šeimos nariams tokios grupės suteikia naudingos informacijos, dalijamasi patirtimi.
Kuo Parkinsono demencija skiriasi nuo kitų demencijų?
Demencijos priežasčių yra daug – pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Įvairios kilmės demencijos pasireiškia skirtingais bruožais. Tiė, kurie serga Parkinsono demencija, dažnai turi ryškesnę apatiją, labiau išryškėja dėmesio stoka. Tuo tarpu Alzheimerio demencijai budingesni ankstyvi kalbos sunkumai ir gebėjimo įsiminti naują informaciją praradimas. Nors šios ligos gali atrodyti panašios, kiekviena iš jų turi savitų požymių ir eigos ypatumų.
Ar Parkinsono demenciją galima suskirstyti į stadijas?
Nors Parkinsono ligos eiga vertinama pagal specialias skales, tačiau demencijos stadijoms nėra sukurta aiškaus klasifikavimo. Kiekvienas žmogus šią būklę patiria individualiai – simptomai stiprėja skirtingu tempu, tad stadijų išskirti nėra paprasta.
