Pseudoaneurizmas – tai kraujo sankaupa, atsirandanti dėl kraujagyslės pažeidimo, dažniausiai – arterijos. Ši būklė taip pat vadinama „klaidingu aneurizmu“, nes jos sieneles sudaro ne visi trys natūralūs kraujagyslės sluoksniai. Dažniausiai pseudoaneurizmas formuojasi konkrečioje vietoje, kur buvo sužeista arterija, pavyzdžiui, po medicininių intervencijų.
Pseudoaneurizmo ir aneurizmos skirtumai
Nors tiek aneurizma, tiek pseudoaneurizmas atrodo kaip kraujagyslės išsiplėtimas ar pūslė, jų struktūra skiriasi. Aneurizma yra išsipūtimas kraujagyslėje, kai jos sienelės lieka neprarastos – išlaikomi visi trys sluoksniai. Tuo tarpu pseudoaneurizme dalį „sienos“ sudaro tik vienas ar du sluoksniai, o kita dalis – jungiamasis audinys, kuris susiformuoja organizmui bandant užgydyti pažeidimą. Dėl šios priežasties pseudoaneurizmo sienelė yra žymiai silpnesnė nei tikrosios aneurizmos.
Be to, išorinė forma taip pat kiek skiriasi: aneurizmos dažniau būna verpstės formos – pabrinkusių viduriu ir siauresnių galuose, dažnai išsipučiant visomis kryptimis. Tuo tarpu pseudoaneurizmas dažnai primena maišelį, kuris yra pritvirtintas prie kraujagyslės siauru kakliuku ir išsipūtęs tik į vieną pusę.
Priežastys pagal pseudoaneurizmo vietą
Pseudoaneurizmas gali formuotis įvairiose kūno vietose. Dažniausiai išskiriamos kelios pagrindinės rūšys, pagal pažeistos arterijos vietą:
- Šlaunies (femoralinis) pseudoaneurizmas. Tai pats dažniausias tipas, kuris dažnai susiformuoja kirkšnies srityje. Jį gali sukelti:
- Invazinės medicininės procedūros (ypač, kai į arteriją įvedamas kateteris)
- Fiziniai sužeidimai
- Bakterinės infekcijos
- Pilvo organų (visceralinis) pseudoaneurizmas. Tai reto tipo pažeidimas, kuris gali atsirasti arterijose, maitinančiose žarnyną, blužnį ar kepenis. Jų priežastys – chirurginės intervencijos arba stiprus uždegimas, pvz., kasos uždegimas.
- Aortos pseudoaneurizmas. Sukeliamas stipraus krūtinės sužeidimo, infekcijų ar širdies operacijų. Turintys tam tikrų įgimtų kraujagyslių sienelės silpnumą lemiančių sindromų žmonės turi didesnę riziką.
Pseudoaneurizmo simptomai
- Po oda atsiradęs skausmingas, pulsuojantis gumbas
- Jautrumas, spaudžiant paveiktą vietą
- Mėlynės ar odos spalvos pokyčiai
- Nusilpęs ar dilgčiojantis jausmas, jei pseudoaneurizmas spaudžia nervą
Diagnozės nustatymas
Abejodamas šia liga, gydytojas įvertins jūsų nusiskundimus ir apžiūrės paveiktą vietą – domėsis, ar kirkšnyje yra patinimų, gumbų, jautrumo, matys ar keičiasi odos spalva arba tekstūra dėl galimų kraujotakos trikdžių. Gali būti girdimas specifinis pulsavimo garsas, vadinamas „broiu“. Diagnozei patvirtinti paprastai atliekamas dvigubas kraujagyslių echoskopijos tyrimas (dupleksinis echoskopas), kuris leidžia tiksliai įvertinti pseudoaneurizmo dydį, vietą ir kraujotaką.
Gydymo galimybės
Kaip bus gydomas pseudoaneurizmas, priklausys nuo jo dydžio, vietos ir jūsų būklės. Galimi įvairūs sprendimai:
Stebėjimas
Mažesnis nei 2 cm šlaunies arterijos pseudoaneurizmas dažnai praeina savaime. Tokiu atveju tiesiog stebima jo būklė, atliekant reguliarius ultragarsinius tyrimus. Per šį laikotarpį būtina vengti judesių, galinčių papildomai paveikti kirkšnies sritį, kaip sunkių daiktų kilnojimo ar lenkimosi.
Thrombino injekcija ultragarsinio tyrimo kontrolėje
Didesni nei 2 cm ar beskausmiai pseudoaneurizmai dažniausiai gydomi įšvirkščiant specialaus fermento – trombino, kuris užkrešėja kraują pseudoaneurizmo maišelyje. Ši procedūra trumpa, atliekama su vietine nejautra ir pasižymi dideliu efektyvumu.
Suspaudimo metodas ultragarsu
Nors anksčiau tai buvo dažnesnis metodas, dabar jis taikomas rečiau, nes efektyviau veikia trombino injekcijos. Gali būti skiriamas mažiems pseudoaneurizmams, kuriems injekcija būtų rizikinga.
Minimaliai invazinės procedūros
Pažeistose vidaus organų kraujagyslėse į pseudoaneurizmą gali būti įdedami stentai ar spiralės, kurios blokuoja kraujo tekėjimą į pažeistą vietą. Jei pseudoaneurizmas susiformavo pagrindinėje aortoje, būtinas skubus gydymas. Tam taikoma endovaskulinė aneurizmos korekcija, kuri leidžia išvengti atviros operacijos.
Operacijos poreikis
Chirurgijos prireikia itin retai, dažniausiai tuomet, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi.
Atsigavimas po gydymo
Atsistatymo trukmė priklauso nuo pasirinkto gydymo ir bendros sveikatos būklės. Po minimalių intervencijų gali prireikti kelių valandų lovos režimo, o atsigavimą prižiūrės gydytojas. Kurį laiką reikės vengti intensyvaus fizinio krūvio, tačiau įprasta veikla galėsite grįžti gana greitai.
Kai kuriems pacientams, ypač po stento įvedimo, reikalingos reguliarios apžiūros, kad būtų įvertinta, ar stentas veikia gerai bei kad laiku būtų nustatytos galimos komplikacijos ar infekcijos.
Kaip sumažinti pseudoaneurizmo riziką
Nors kai kurių rizikos veiksnių – pavyzdžiui, amžiaus – pakeisti negalime, tačiau kiti, kaip nutukimas ar hipertenzija, yra valdomi. Riziką sumažinti padės:
- Subalansuota, širdžiai palanki mityba
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Pakankamas vandens vartojimas
- Mažesnis druskos kiekis racione
- Visavertis miegas
- Streso valdymas
Ligos eiga ir ko tikėtis
Net ir mažas pseudoaneurizmas kelia pavojų, jei pratrūksta – tuomet gresia pavojingas vidinis kraujavimas, galintis baigtis mirtimi. Tačiau anksti pastebėtas ir tinkamai gydomas pseudoaneurizmas dažniausiai nekelia ilgalaikių problemų. Svarbu neignoruoti simptomų ir laiku kreiptis į gydytoją – ši komplikacija gali atsinaujinti ateityje, todėl rekomenduojama reguliariai tikrintis bei stebėti galimus įspėjamuosius ženklus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kilus įtarimui dėl pseudoaneurizmo simptomų ar pajutus neįprastų pokyčių, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju, ypač jei neseniai atlikta kateterizacijos procedūra. Nors komplikacijos reti, jos gali kelti grėsmę, todėl atidumas būtinas.
Atsiradus šiems simptomams būtina skubi medicinos pagalba:
- Stiprus skausmas toje vietoje, kur juntama pulsuojanti masė
- Skausmas krūtinėje
- Dusulys
- Susipainiojimas, sumišimas
- Kritimas kraujospūdžio
- Pakitęs širdies ritmas
Naudingi klausimai specialistui
- Kokia yra mano pseudoaneurizmo susiformavimo priežastis?
- Kaip galiu palengvinti pasireiškiančius simptomus?
- Kokie gydymo būdai man tinkamiausi?
- Kaip vyks mano atsigavimas po gydymo?
- Kokių veiklų reikėtų vengti gydymo ir atsigavimo laikotarpiu?
Jei anksčiau esate susidūrę su pseudoaneurizmu, verta pasitarti dėl tolimesnės rizikos, ankstyvos diagnostikos ir profilaktinių priemonių. O planuojantiems kraujagyslių intervencijas rekomenduojama iš anksto aptarti galimą riziką su mediku. Nors tokios komplikacijos po angiogramos pasitaiko retai, žinant simptomus ir galimas grėsmes galima laiku užkirsti kelią rimtoms pasekmėms.
