Viršutinio voko nusileidimas – tai būklė, kai viršutinis akies vokas pastebimai nukrenta žemiau nei įprasta. Kartais jis dengia tik viršutinę akies dalį, tačiau kai kuriais atvejais gali uždengti ir visą vyzdį. Dėl to gali ribotis regėjimas arba net visiškai užsiverti regos laukas. Ši problema gali apimti vieną arba abu vokus ir būti ryškesnė vienoje akyje.
Kas yra ptozė?
Ptozė – tai terminas, apibūdinantis viršutinio voko nuleidimą. Paprastai kaltas yra levatoriaus raumuo, atsakingas už voko pakėlimą. Jei jis neveikia tinkamai, vokas ima kristi. Pasitaiko tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, o būklė gali būti įgimta arba įgyta bėgant metams. Kiti šios būklės pavadinimai – blefaroptozė arba „kabančio voko” sindromas.
Ptozės tipai
- Įgimta ptozė: Ši būklė įgimta – ja vaikai gimsta, nes voko raumuo nesusiformuoja tinkamai.
- Įgyta ptozė: Suaugusiajam ptozė dažniausiai išsivysto vėliau. To priežastis gali būti senstant susilpnėję ar nutrūkę raumenys ir raiščiai, kurie kelia voką.
Ptozės simptomai
- Pastebimai nusileidęs vokas – kartais dengia tik viršutinę akies dalį, kai kuriais atvejais visiškai uždengia vyzdį.
- Dažnas akių trynimas.
- Padidėjęs ašarojimas.
- Gali prastėti arba iškreipti regėjimas.
- Juntamas nuovargis ar sunkumas aplink akis.
- Vaikai dažnai linkę atmesti galvą atgal, kad matytų geriau.
Ptozės priežastys
Būklės atsiradimą lemia tipas. Įgimta ptozė pastebima jau naujagimiui, tuo tarpu įgyta – dažniausiai išsivysto dėl nualinto ar pažeisto voko raumens arba jo nervų.
Dažnos priežastys gali būti:
- Stipriai išaugusi gumbelinė (miežis).
- Tam tikri neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Hornerio sindromas ar miastenija.
- Perkeltas insultas.
- Augliai akiduobės srityje.
- Išorinė oftalmoplegija.
Dažniausiai įgyta ptozė pasireiškia su amžiumi, kai voko oda ir raumenys praranda elastingumą, taip pat po akių operacijų – kai specialūs instrumentai tempiant atveriamą voką pažeidžia audinius.
Ptozė ir galimos komplikacijos
Jei vaikui ptozė būdinga nuo gimimo, ją rekomenduojama gydyti kuo anksčiau – taip išvengiama negrįžtamo regos vystymosi sutrikimo. Švelnesnė įgytos ptozės forma retai sukelia regos problemų ir gydymas ne visada būtinas. Tuo tarpu ryškiai nusileidęs vokas gali lemti šias komplikacijas:
- Astigmatizmas: Dėl spaudimo akies priekyje keičiasi jos forma ir gali išsikreipti matomas vaizdas.
- Amliopija (tinginė akis): Jeigu dėl astigmatizmo ar kitų regos ydų akyje ima blogėti regėjimas, vystosi amliopija.
- Pakitusios kūno padėtys: Vaikui pradėjus nuolat atmetinėti galvą norint matyti pro nuleistą voką, ilgainiui gali imti skaudėti kaklą, įsitempti kaktos raumenys, paspartėti raidos sulėtėjimas.
Kaip atpažįstama ptozė?
Paprastai gydytojas diagnozuoja ptozę vizualiai apžiūrėjęs voką. Jei abi akys atrodo vienodai, nustatyti gali būti sudėtingiau, todėl verta kreiptis į akių specialistą. Papildomai gali būti atliekami specialūs tyrimai.
Kokie tyrimai padeda patvirtinti diagnozę?
- Akies patikra specialiu plyšine lempa.
- Regos lauko ištyrimas.
- Akies judesių vertinimas.
- Tensilino mėginys (atliekamas, jei įtariama miastenija).
Gydymo būdai
Gydymo poreikis priklauso nuo raumenų funkcijos ir nuo to, ar ptozė trukdo regėjimui, ar išvaizda kelia nepatogumų. Jei regėjimas nekliudomas, o išvaizda netrukdo – gydymo gali neprireikti.
Kai ptozė progresuoja arba trukdo matyti, dažniausiai taikomas gydymas. Jei ji susijusi su amžiumi, pravartu atlikti operaciją, tačiau gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.
Ptozės operacijos
Chirurginė intervencija atliekama taikant vietinę nejautrą ir medikamentus nuo skausmo. Operacijos eiga gali būti dviem būdais:
- Odos pjūviu virš voko surandamas ir sutrumpinamas bei sustiprinamas raumuo, kad vokas pakiltų. Žaizda susiuvama.
- Kartais raumuo pasiekiamas per voko vidinę pusę, nenaudojant paviršinio pjūvio.
Po operacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų prižiūrint akis ir reguliariai vykti patikrai (paprastai – per kelias artimiausias dienas ar savaitę).
Galimos gydymo komplikacijos
- Kraujavimas iš operacijos vietos.
- Galima infekcija žaizdoje.
- Ragenos pažeidimas.
- Pilnai neužsiveriantys arba neįprastos formos vokai.
- Ligos atsinaujinimas – ptozės grįžimas.
- Po operacijos kurį laiką gali būti pastebimas nevienodas abiejų vokų aukštis.
Akių lašai nuo ptozės
Suaugusiesiems esant kai kuriems įgytos ptozės atvejams, taikomi specialūs lašai, kuriuose yra oksimetazolino. Jie trumpam pagerina voko pakilimą, veikdami raumenį. Norint palaikyti efektą, lašus reikia naudoti kasdien. Vis tik jie netinka visoms ptozės formoms, todėl dėl tinkamumo būtina pasitarti su oftalmologu.
Ptozės prevencija
Nuo įgimtos ptozės apsisaugoti neįmanoma – vaikas su ja gimsta. Dauguma įgytų ptozės priežasčių taip pat sunkiai išvengiamos. Svarbiausia – laiku atpažinti pokyčius ir kreiptis į specialistus.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Gyvenimo kokybė ir prognozė priklauso nuo ptozės sunkumo ir priežasties. Sėkmingai atlikus operaciją, didžioji dauguma pacientų džiaugiasi pastebimai pagerėjusia išvaizda ir funkcija. Ptozės chirurgija dažniausiai duoda gerus, ilgalaikius rezultatus.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kai ptozė trukdo matyti ar kelia diskomfortą dėl išvaizdos.
- Staiga nusileidus vienam vokui ar užsimerkus akiai.
- Atsiradus dvejinimuisi ar skausmui akyje.
- Vaikams su ptoze būtina reguliarai tikrintis pas specialistą, kad laiku būtų pastebėti regos pokyčiai ar prireikus gydymo – kuo anksčiau, tuo geresni rezultatai.
Klausimai gydytojui
- Kokios mano ptozės atsiradimo priežastys?
- Kiek ši būklė rimta?
- Ar privalau gydytis, kokie galimi būdai?
- Ar būtina operacija? Su kokia rizika ją atliekate?
- Ar ptozė gali pasikartoti ir kokiais atvejais?
