Hipoventiliacija, dar vadinama kvėpavimo slopinimu, atsiranda tada, kai žmogus kvėpuoja per lėtai arba per negiliai. Dėl to organizme sutrinka normali dujų apykaita tarp plaučių ir kraujo – sumažėja įsisavinamo deguonies kiekis ir sulaikomas anglies dioksidas, kuris turėtų būti pašalinamas su iškvepiamu oru.
Kas yra hipoventiliacija?
Nors paprastai mūsų plaučiai užtikrina, kad oras laisvai cirkuliuotų, o organizmas aprūpinamas deguonimi, hipoventiliacijos metu visa sistema sutrinka. Į kraują patenka mažiau deguonies nei reikia, o susikaupęs anglies dioksidas nepašalinamas, todėl jo kiekis pakyla. Tokia būklė vadinama hiperkapnija.
Hipoventiliacija taip pat gali lemti per mažą deguonies kiekį kraujyje – toks sutrikimas vadinamas hipoksemija.
Hipoventiliacijos simptomai
- Pykinimas ir vėmimas
- Galvos skausmas
- Nuovargis, mieguistumas ar vangumas
- Dezorientacija, sumišimas ar pakitusi sąmonės būsena
- Širdies plakimo padažnėjimas
- Svaigulys
- Letas, paviršinis, sunkus kvėpavimas
- Mėlyna odos, lūpų ar nagų spalva (cianozė)
Kodėl išsivysto kvėpavimo slopinimas?
Dažniausiai hipoventiliaciją sukelia netinkamas ar per didelis tam tikrų vaistų, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas. Tarp labiausiai su tuo susijusių medžiagų yra:
- Opioidai (pvz., morfinas, oksikodonas, fentanilis)
- Benzodiazepinai (pvz., lorazepamas, diazepamas, alprazolamas)
- Barbitūratai
- Nemedicininiai narkotikai (pvz., heroinas, GHB)
- Miego vaistai (tokie kaip zolpidemas)
- Nuskausminamieji ar anestezija
Be to, kvėpavimo slopinimas gali išsivystyti dėl tokių būklių kaip:
- Nutukimo hipoventiliacijos sindromas
- Lėtinės plaučių ligos ir kvėpavimo takų obstrukcijos (pvz., LOPL, miego apnėja)
- Sutrikimai, veikiantys kvėpavimo centrus ar kvėpavimo reguliaciją (pvz., insultas, hipotirozė)
- Raumenų ar nervų sistemos ligos ir traumos (pvz., raumenų distrofija, nugaros smegenų pažeidimas, išsėtinė sklerozė, amiotrofinė lateralinė sklerozė)
- Skeleto ir stuburo ypatumai (pvz., skoliozė, ankilozinis spondilitas, krūtinės ląstos pažeidimai)
- Apsinuodijimai ar toksinai (pvz., botulizmas, tetanas, žuvies nuodai – cigutoksinas)
Rizikos veiksniai
Padidėjusią tikimybę susidurti su kvėpavimo slopinimu patiria asmenys, kurie:
- Piktnaudžiauja ar netinkamai vartoja opioidus, benzodiazepinus ar kitus raminamuosius
- Pastaruoju metu buvo atlikta operacija ar taikytas anestetikas
- Serga lėtinėmis plaučių, raumenų, neurologinėmis ligomis
Galimos komplikacijos
- Kvėpavimo acidozė – kai kraujas tampa per rūgštus dėl perteklinio anglies dioksido
- Kvėpavimo nepakankamumas – organizmui ima trūkti deguonies
- Širdies sustojimas
- Koma
- Plaučių hipertenzija
Kaip nustatoma hipoventiliacija?
Diagnozė pradedama nuo pokalbio su gydytoju apie patiriamus simptomus, sveikatos istoriją ir vartojamus vaistus. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti atliekami tyrimai:
- Arterinio kraujo dujų tyrimas – leidžia įvertinti, kiek kraujyje yra deguonies ir anglies dioksido
- Funkciniai plaučių tyrimai
- Pulsoksimetrija – deguonies kiekio kraujyje matavimas specialiu jutikliu ant piršto
- Išsamūs kraujo tyrimai (pvz., bendras kraujo tyrimas, biocheminiai rodikliai, toksikologija, skydliaukės veiklos vertinimas)
- Vaizdiniai tyrimai (pvz., krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija)
- Miego tyrimas (polisonografija), jei įtariama miego apnėja ar nutukimo hipoventiliacijos sindromas
Hipoventiliacijos gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo priežasties ir būklės sunkumo. Taikomi sprendimai gali būti šie:
- Nebinvazinis kvėpavimo palaikymas aparatu per veido kaukę – pavyzdžiui, CPAP arba BiPAP aparatai
- Kvėpavimą stimuliuojantys vaistai ar priešnuodžiai, jei būklė susijusi su medikamentų ar narkotikų poveikiu (pavyzdžiui, naloksonas opioidiniam perdozavimui atstatyti)
- Deguonies terapija
- Dirbtinė plaučių ventiliacija sunkiais atvejais
Kaip išvengti kvėpavimo slopinimo?
Svarbiausia prevencija – laikytis gydytojo nurodymų vartojant vaistus, ypač raminamuosius ar stiprius skausmą malšinančius preparatus. Prieš pradedant vartoti kelis vaistus vienu metu, ypač opioidus ar benzodiazepinus, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Negalima ignoruoti galimos sąveikos su alkoholiu ar kitais preparatais. Svarbu kontroliuoti ir gydyti lėtinius susirgimus, kurie gali turėti įtakos kvėpavimui.
Prognozė ir eiga
Būsimos prognozės priklauso nuo hipoventiliacijos priežasties. Ūmios ir sunkios būklės, pavyzdžiui, perdozavus opioidų, gali būti pavojingos gyvybei, jei negaunama skubios pagalbos. Kitais atvejais, kai hipoventiliaciją lemia lėtinės ligos (miego apnėja, nutukimo hipoventiliacija ar lėtinės plaučių ligos), prireikia reguliaraus gydymo ir nuolatinės stebėsenos.
Kada kreiptis į medikus?
Kviečiame pasitarti su savo gydytoju, jei:
- Turi klausimų apie savo sveikatos būklę ar paskirtus vaistus
- Pastebi kvėpavimo slopinimą keliančius simptomus, ypač jei turi gretutinių ligų, didinančių riziką
Skubios pagalbos požymiai
Nedelsdami vykite į artimiausią ligoninę ar kvieskite pagalbą, jeigu pastebite šiuos pavojingus simptomus:
- Traukuliai (priepuoliai)
- Juntamas sąmonės aptemimas, dezorientacija
- Negalite išlaikyti budrumo, esate nuolat apsnūdęs
- Sunki dezorientacija, kliedesiai, paranoja
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai
Klausimai gydytojui
Jei susiduriate su hipoventiliacija ar esate rizikoje, verta aptarti šiuos klausimus su savo gydytoju:
- Kokia tikroji šio simptomo ar būklės priežastis?
- Kaip būtų galima užkirsti kelią situacijos pasikartojimui?
- Kokie mano gydymo pasirinkimai?
