Samhainofobija – tai psichologinė būsena, kai žmogus jaučia stiprią baimę Helovino šventės ar su ja susijusių vaizdų, simbolių, situacijų. Šis reiškinys priklauso prie specifinių fobijų, kai nerimas ir baimė kyla susidūrus ar net pagalvojus apie konkretų dirgiklį – šiuo atveju Heloviną. Nors Helovinas dažnam asocijuojasi su linksma švente, maskaradu, žaidimais ir dekoracijomis, samhainofobija jaučiančius žmones ši diena gali labai išgąsdinti ar net paralyžiuoti nuo nerimo.
Samhainofobijos ištakos
Pats pavadinimas „samhainofobija“ kilo iš keltų šventės Samhain – šią maždaug prieš 2000 metų pirmiausia minėjo keltų druidai, gyvenę dabartinės Airijos, Šiaurės Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės teritorijose. Senovės keltai tikėjo, kad spalio 31 d. – naktis prieš naujuosius metus – riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų išnyksta. Norint nuraminti vėles ir apsiginti nuo blogio, buvo deginami laužai, aukojami gyvūnai, o šventės dalyviai vilkėjo kaukes ir gyvūnų odas.
Fobijų esmė
Fobija – tai nerimo sutrikimo rūšis, kuri pasižymi perdėta ir nelogiška baime tam tikro daikto, reiškinio ar situacijos, kurie realybėje nėra pavojingi. Samhainofobija priklauso specifinėms fobijoms, kai aiškiai atpažįstamas vienas baimę keliantis aspektas – šiuo atveju Helovinas.
Kokie dalykai gąsdina samhainofobija sergančius?
- Vaikai, persirengę kostiumais ir išdažytais veidais
- Helovino tradicijos: išsigandimas per vakarėlius, siaubo namus ar klausantis vaiduokliškų istorijų
- Baimė būti tamsoje, vaikštant ar beldžiantis pas nepažįstamus per saldainių rinkimą
- Socialinės veiklos – Helovino vakarėliai ar šventės draugų rate
- Helovino atributai: vaiduokliai, vorai, raganystės, zombiai
Kiek dažna ši fobija?
Specifines fobijas per gyvenimą patiria apie 9 % suaugusiųjų ir iki 20 % paauglių. Šie sutrikimai dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
Rizikos veiksniai ir susijusios fobijos
Didesnė tikimybė susidurti su samhainofobija ar kitomis specifinėmis fobijomis kyla, jeigu asmuo jau turi:
- Kitą fobiją
- Nerimo sutrikimą
- Panikos sutrikimą
- Priklausomybės problemų
Samhainofobiją dažnai lydi ir kitos panašios baimės:
- Voro baimė (arachnofobija)
- Klovnų baimė (kulrofobija)
- Kraujo baimė (hemofobija)
- Zombių baimė (kinemortofobija)
- Kaukėtų žmonių ar talismanų baimė (masklofobija)
- Tamsos baimė (nyktofobija)
- Vaiduoklių baimė (fasmofobija)
- Raganystės baimė (vikofobija)
Galimos samhainofobijos priežastys
- Praeities išgąsdinę įvykiai – pavyzdžiui, traumuojančios patirtys per Heloviną vaikystėje, išgąstis siaubo namuose ar patirtos išdaigos
- Genetiniai veiksniai – jeigu šeimoje yra buvusių fobijų ar nerimo sutrikimų istorija, baimės tikimybė didesnė
- Elgesio modeliavimas – kartais užtenka stebėti kitų žmonių baimes ar išgirsti pasakojimus apie jų baimę Helovinui
Baimės sukeliančios situacijos
Fobijos simptomai dažniausiai išprovokuojami Heloviną primenančių vaizdinių ar veiksmų:
- Žibintai-moliūgai su žvakėmis viduje
- Vaikai persirengę įvairiausiais personažais
- Parduotuvėse išdėliotos Helovino atributikos prekės
- Filmai ar TV laidos, susijusios su švente
- Namai, išpuošti Helovino dekoracijomis
Samhainofobijos simptomai
- Galvos svaigimas
- Stiprus prakaitavimas
- Veido pabąlimas
- Panikos priepuoliai
- Dažnas kvėpavimas ir širdies plakimas
- Didžiulis siaubas ar grėsmės pojūtis
- Pykinimas
- Drebėjimas ar kūno virpėjimas
Vaikams, susiduriantiems su samhainofobijos dirgikliais, būdingas tamsos vengimas, ašaros, pabėgimas ar pasislėpimas, nenoras eiti į mokyklą ar miegoti vieniems, taip pat šauksmas.
Diagnozė ir samhainofobijos nustatymas
Jei baimė trukdo kasdienę veiklą, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Nors samhainofobija nėra įtraukta į oficialius psichikos sutrikimų sąrašus, profesionalai diagnozę nustato remdamiesi tipiškais simptomais ir situacijų vertinimu.
- Baimė iškyla tik su Helovinu susijusiose situacijose
- Žmogus vengia bet ko, kas primena šią šventę
- Prarandamas noras dalyvauti socialiniuose renginiuose
- Kenčia gyvenimo džiaugsmas ir gebėjimas mėgautis kasdienybe
- Baimės ir nerimo lygis neatitinka realios grėsmės
- Simptomai trunka ilgiau nei pusę metų
Kaip tvarkytis su samhainofobija?
Svarbiausia gydymo kryptis – ekspozicinė terapija. Jos metu psichologas padeda asmeniui pamažu susidurti su Helovino atributika bei situacijomis, kad ilgainiui baimė mažėtų. Toks terapijos būdas padeda net 9 iš 10 specifinių fobijų kamuojamų žmonių.
- Išmokstama kvėpavimo ir atsipalaidavimo būdų, taikomų prieš ir per terapijas
- Palaipsniui žiūrima į Heloviną primenančias nuotraukas, vaizdo įrašus
- Apsilankoma parduotuvėje su šventinėmis dekoracijomis
- Galutinis tikslas: sudalyvauti vakarėlyje ar šventėje kartu su artimu žmogumi
Kiti savipagalbos ir gydymo būdai
- Kognityvinė elgesio terapija (KBT): šios terapijos metu mokomasi pakeisti reagavimo į baimės šaltinius būdus ir mintis
- Hipnoterapija: taikoma vadovaujant specialistui ir siekiama pasiekti gilesnį atsipalaidavimą, suprasti ir pakeisti baimės priežastis
- Vaistai nuo nerimo: juos gydytojai gali skirti kaip pagalbinę priemonę artėjant Helovinui ar numatant ypatingai stresines situacijas
- Atsipalaidavimo technikos: gilaus kvėpavimo pratimai padeda efektyviau įveikti baimės bangą ir sumažinti įtampą
Galimos komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
Jei samhainofobija smarkiai išreikšta, ji gali pabloginti gyvenimo kokybę – žmogus vengia socialinių renginių, bijo išeiti apsipirkti ar net palikti namus artėjant Helovinui. Ypač vaikams gali kilti nenoras lankyti mokyklą, dalyvauti šventėse su draugais, vėlų rudenį atsiranda izoliacija ir atotrūkis nuo bendraamžių.
Kai kurie asmenys patiria stiprius panikos priepuolius, kurie pasireiškia skausmu krūtinėje, širdies permušimu. Nuolatinis nerimas dėl galimų priepuolių gali lemti papildomą panikos sutrikimą ir ilgalaikį poreikį vartoti vaistus nuo nerimo.
Kada kreiptis pagalbos?
- Kai ištinka panikos priepuoliai
- Kai nuolatinis nerimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ar miegui
Klausimai, kuriuos verta aptarti su specialistu
- Kiek laiko truks gydymas?
- Ar verta bandyti ekspozicinę terapiją?
- Į ką atkreipti dėmesį, kad laiku pastebėčiau galimas komplikacijas?
- Kas paskatino šios baimės atsiradimą?
- Kokia gydymo strategija efektyviausia mano atveju?
