Strabizmas – tai būklė, kai akių ašys nėra tolygiai suderintos ir viena akis žiūri kita kryptimi nei kita. Ši akių padėties problema dažniausiai pastebima vaikystėje, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiesiems dėl tam tikrų ligų ar traumų. Norint suprasti, kaip diagnozuojamas ir gydomas strabizmas, svarbu žinoti pagrindinius simptomus, priežastis, galimas komplikacijas ir gydymo būdus.
Kas yra strabizmas?
Strabizmas dar vadinamas akių krypimu ar akių sulygiavimo sutrikimu. Tokiu atveju viena iš akių gali būti pasukta vidun, išorėn, aukštyn ar žemyn, lyginant su kita akimi. Sveikos akių judėjimo kontrolę užtikrina šeši raumenys, kurie paprastai veikia vieningai. Esant strabizmui, šių raumenų veikla yra nesuderinta, todėl akys negali išlaikyti teisingos padėties.
Strabizmo rūšys
Strabizmas skirstomas pagal akių nukrypimo kryptį ir dažnumą, taip pat pagal raumenų ar nervų pažeidimą. Dažniausi tipai:
- Aktyvinamoji esotropija – dažnai siejama su negydoma toliaregyste ir šeimos polinkiu. Dėl papildomų pastangų fokusuojant žvilgsnį, akys ima krypti į vidų.
- Periodinė egzotropija – viena akis fiksuoja objektą, o kita nukrypsta į išorę. Dažniau akys keičiasi pozicijomis, tai žiūrėdamos tiesiai, tai vėl krypdamos į šoną.
- Kūdikių esotropija – ankstyvo amžiaus kūdikiams pastebimas abiejų akių ryškus posūkis į vidų, dažniausiai atsirandantis iki 6 mėnesių amžiaus. Šios formos korekcijai dažniausiai reikia akių raumenų operacijos.
Strabizmas taip pat apibūdinamas: esotropija (akys nukrypsta į vidų), egzotropija (į išorę), hipertropija (aukštyn), hipotropija (žemyn). Šie požymiai gali būti nuolatiniai arba tik kartais pasireiškiantys, paveikti vieną arba abi akis pakaitomis. Kai kurių formų priežastys susijusios su tam tikrų nervų (pvz., trečiosios, ketvirtosios ar šeštosios galvinių nervų) pažeidimais.
Kaip dažnai pasitaiko strabizmas?
Strabizmas yra gana dažna akių būklė, kuria serga apie 4 % žmonių. Dažniausiai ši liga pastebima vaikystėje, tačiau ji gali išsivystyti ir vėliau gyvenime.
Strabizmo simptomai
Strabizmas gali pasireikšti įvairiais požymiais. Dažniausi:
- Dvejinimasis akyse
- Norint kažką pamatyti viena akis užmerkiama ar uždengiama
- Galvos palenkimas ar pasukimas
- Galvos skausmai
- Pablogėjęs skaitymo gebėjimas
- Akių nuovargis ir įtampa
- Akies užmerkimas žiūrint į tolį ar ryškioje šviesoje
Kada pasireiškia strabizmas?
Dažniausiai akių krypimas pastebimas kūdikiams ir mažiems vaikams. Iki trejų metų daugeliu atvejų jau galima aiškiai įvertinti ar kūdikio akys tiesios. Gimdymo metu ar pirmomis savaitėmis trumpalaikis akių krypimas yra normalus, tačiau iki 3-4 mėnesių amžiaus akys jau turėtų gebėti fokusuoti žvilgsnį į smulkius objektus ir būti teisingai sufokusuotos. Staiga atsiradęs akių krypimas vyresniems vaikams ar suaugusiems gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis.
Psevdostrabizmas
Kai kuriems kūdikiams kartais atrodo, kad akys krypsta, tačiau iš tiesų taip nutinka dėl veido sandaros ypatumų – plokščio nosies tiltelio ar papildomos odos prie vidinių akių kampučių. Augant veidui, klaidingas įspūdis paprastai išnyksta.
Strabizmo priežastys
Dažniausiai strabizmas susijęs su neuromuskuliniu akių judesių reguliavimu – procesais, kurie prasideda smegenyse. Retesniais atvejais problema slypi pačiuose akių raumenyse. Svarbus ir genetinis polinkis – apie trečdalis vaikų su strabizmu turi šeimos narių, kurie patyrė tą pačią problemą.
Strabizmo rizikos veiksniai
- Nekoreguoti refrakcijos sutrikimai (toliarėgis, trumparegystė ir pan.)
- Silpnesnė rega vienoje akyje
- Cerebrinis paralyžius
- Dauno sindromas (strabizmas pasireiškia net 20–60 % šio sindromo atvejų)
- Hidrocefalija (įgimtas skysčio kaupimasis galvos smegenyse)
- Smegenų augliai
- Insultas – pagrindinė suaugusiųjų strabizmo priežastis
- Galvos traumos, pažeidžiančios akių judesius kontroliuojančias smegenų ar nervų sritis bei akių raumenis
- Nervų sistemos ligos
- Graves liga (skydliaukės hiperfunkcija)
Galimos strabizmo komplikacijos
Dažnai klaidingai manoma, jog strabizmas savaime išnyks vaikui augant, tačiau netaikant gydymo padėtis gali tik blogėti. Negydomas strabizmas gali lemti:
- „Tingiąją akį“ (ambliopiją) – akies, kurios žvilgsnio kryptis nuolat klaidinga, regėjimo susilpnėjimą. Smegenys išmoksta ignoruoti klaidingos akies siunčiamą vaizdą, todėl joje rega gali nebeišsivystyti iki normalaus lygio.
- Prastą regėjimą, kuris trukdo mokėjimuisi, darbui ir laisvalaikio užsiėmimams
- Padidėjusią akių nuovargio riziką
- Galvos skausmus bei nuovargį
- Dvejopą matymą
- Pablogėjusią erdvinę (3D) regą
- Savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi sumažėjimą dėl akių išvaizdos
Be to, nediagnozuotas strabizmas gali užmaskuoti rimtesnes ligas, pavyzdžiui, smegenų navikus.
Strabizmo diagnostika
Kiekvienam vaikui, vyresniam nei 4 mėnesiai, kurio akys krypsta, rekomenduojama atlikti išsamų akių tyrimą. Gydytojas kreipia dėmesį į akių fokuso ir judesių vertinimą. Diagnostika paprastai apima šiuos tyrimus:
- Išsami ligos ir šeimos anamnezė
- Matymo aštrumo testavimas (skaitymo lentelės ar stebėjimas, kaip vaikas reaguoja į daiktus)
- Refrakcijos matavimas, kad būtų įvertinta, kaip akis fokusuoja šviesą (net mažiems vaikams galima nustatyti optinius poreikius)
- Akių ašių bei fokuso testai
- Akies vidaus būklės įvertinimas, pradėjus lašinti vyzdžius plečiančius lašus
Be to, gydytojui svarbi informacija apie strabizmo atsiradimo laiką, ryškumą, ar nuolat pažeidžiama ta pati akis, ar abi pakaitomis, ar yra šeimos narių, kurie susidūrė su šia problema.
Strabizmo gydymas
Strabizmo gydymo būdai parenkami individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Akiniai arba kontaktiniai lęšiai – padeda koreguoti refrakcijos klaidas ir mažina akių įtempimą bei krypimo tikimybę.
- Prizminiai lęšiai – specialūs akiniai, kurie keičia šviesos kryptį į akį ir sumažina dvejinimąsi.
- Akių pratimai (orthoptika) – ypač naudingi tam tikrų formų strabizmui, kaip nepakankamam konvergavimui esant.
- Vaistai – kai kuriais atvejais naudojami akių lašai, tepalai ar botulino toksino injekcijos, kurie silpnina per daug aktyvų akių raumenį.
- Pirštinės dėvėjimas ant vienos akies – jei pasireiškia „tingioji akis“. Regėjimo gerinimas gali padėti pagerinti ir akių sulygiavimą.
- Akių raumenų operacija – jei kitos priemonės neveiksmingos. Chirurginiu būdu reguliuojamas akių raumenų ilgis ar padėtis, kad akys būtų maksimaliai sulygintos.
Po gydymo svarbus reguliarius apsilankymas pas gydytoją, kuris stebi progresą ir prireikus taiko papildomas priemones.
Ar strabizmo galima išvengti?
Deja, nėra būdų, kaip visiškai apsisaugoti nuo strabizmo. Tačiau labai svarbu laiku pastebėti ir išsitirti – jei įtariate vaikų ar suaugusiųjų regos pokyčius, nedelskite kreiptis į gydytoją.
Profilaktiniai apsilankymai pas akių priežiūros specialistą ypač svarbūs, jei šeimoje pasitaiko strabizmo atvejų arba rizikos veiksnių. Ankstyvas gydymas dažnai lemia geresnius rezultatus.
Strabizmo prognozė
Vaikams, kuriems nustatomas ir tinkamai gydomas strabizmas, dažniausiai pavyksta išsaugoti puikią regą ir gebėjimą matyti erdvėje. Nors gydymas efektyviausias ankstyvame amžiuje, rezultatai geri ir suaugusiesiems, jei pradedama laiku. Svarbiausia – kreiptis į specialistus iš karto, kai pastebite akių padėties pasikeitimus ar sunkumus matant.
Kreipimosi į gydytoją svarba
Pastebėję akių nesulygiavimą sau ar vaikui, būtina planuoti vizitą pas akių gydytoją. Strabizmas – tai ne tik estetinė, bet ir funkcinė problema, todėl laiku pradėtas gydymas garantuoja geresnę regą ir mažesnę komplikacijų riziką ateityje. Staiga atsiradęs akių krypimas, ypač su dvejinimosi pojūčiu ar po traumos, yra rimtas signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
