Kraujagyslių spazmas – tai ilgai trunkantis kraujagyslės susitraukimas, dėl kurio susiaurėja jos spindis ir sumažėja kraujotaka į aplinkinius audinius. Dėl to šie audiniai gauna mažiau deguonies nei įprastai, o ilgalaikis spazmas gali pažeisti kraujagyslės sieneles.
- 1.Kas yra kraujagyslių spazmas?
- 2.Kokie organai dažniausiai paveikiami?
- 3.Kaip dažnai pasitaiko?
- 4.Kraujagyslių spazmo simptomai
- 5.Kodėl atsiranda spazmai?
- 6.Kaip nustatomas kraujagyslių spazmas?
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Kaip sumažinti spazmų riziką?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kaip padėti sau gyvenant su kraujagyslių spazmais?
Kas yra kraujagyslių spazmas?
Kraujagyslių spazmas – tai neįprastai ilgas kraujagyslės raumenų susitraukimas, kuris ženkliai apriboja ar visiškai sustabdo kraujo tėkmę. Tokie susitraukimai stipriai sumažina organizmo audinių aprūpinimą deguonimi ir gali lemti audinių pažeidimus. Kitaip nei įprastas kraujagyslės susiaurėjimas (kuris padeda reguliuoti kraujospūdį), spazmas trunka ilgiau ir gali būti kenksmingas. Tai galima palyginti su pernelyg ilgu stipriu kumštelio suspaudimu.
Kaip susidaro spazmai?
Spazmo metu kraujagyslių raumeniniai sluoksniai reaguoja per stipriai arba per ilgai į signalus, skatinančius susitraukimą. Užuot trumpalu laikotarpiui susitraukusios, kraujagyslės ilgam išlieka susiaurėjusios. Tokie sutrikimai, dažniau pasireiškiantys kraujagyslėse, kurių vidinis sluoksnis pažeistas ar pakitęs, gali sukelti įvairaus sunkumo pasekmes, priklausomai nuo spazmo vietos.
Kokie organai dažniausiai paveikiami?
Spaudimo epizodai gali pasireikšti įvairiose kūno kraujagyslėse, tačiau ypač dažnai užfiksuojami širdies ir smegenų kraujagyslėse. Kartais spazmai paveikia rankų ar kojų pirštus, o žindymo metu gali pasireikšti ir speneliuose.
- Koronariniai spazmai (vadinamoji Prinzmetalio angina) nutraukia kraujo tiekimą į širdį ir gali baigtis infarktu.
- Smegenų arterijų spazmas sumažina kraujo patekimą į smegenis ir gresia insultu (tai prilygsta širdies smūgiui, tik smegenyse).
- Spaudimas pirštuose ar kojų pirštuose dažniausiai būna nemalonus, bet ne gyvybei pavojingas.
- Spenelių spazmai žindančioms moterims gali apsunkinti žindymą.
Kaip dažnai pasitaiko?
Apie penktadalį moterų žindymo metu patiria spenelių kraujagyslių spazmus. Po galvos smegenų aneurizmos plyšimo net 50–90 % žmonių gali susidurti su smegenų kraujagyslių spazmu.
Kraujagyslių spazmo simptomai
- Koronariniai spazmai (širdyje):
- Prasideda ramybės metu, naktį, paryčiais arba šaltuoju metu laiku.
- Simptomai: netikėtas sąmonės netekimas, krūtinės angina, staigus širdies sustojimas, ūminis koronarinis sindromas.
- Smegenų kraujagyslių spazmas:
- Intensyvus, staiga atsiradęs galvos skausmas.
- Mieguistumas, galūnių ar vienos kūno pusės paralyžius.
- Pirštų ar kojų pirštų spazmai:
- Šalčio pojūtis ar tirpimas.
- Odos spalvos pokyčiai: pabąla, parausta, pamėlynuoja.
- Pulsavimas, dilgčiojimas.
- Spenelių spazmas žindant:
- Skausmas speneliuose.
- Spenelio spalvos kitimas: nuo baltos iki raudonos, violetinės ar mėlynos.
Kodėl atsiranda spazmai?
Kraujagyslių spazmus sukelia skirtingi veiksniai, priklausomai nuo jų vietos kūne.
- Koronariniai spazmai gali būti susiję su serotoninu, kai kuriomis cheminėmis medžiagomis (tarp jų chemoterapija), narkotikais (kokainas, amfetaminai, kanapės), genetiniais pakitimais, uždegimais, migrena.
- Smegenų arterijų spazmus dažnai sukelia aneurizmos plyšimas ar kiti kraujavimai smegenų srityje, taip pat kontaktas su tam tikrais vaistais.
- Pirštų ar kojų pirštų spazmai dažnai pasireiškia dėl Raynaud fenomeno, sklerodermijos, aterosklerozės ar kraujo krešulių.
- Spenelių kraujagyslių spazmai žindant susiję su Raynaud fenomeno eiga, tam tikrais vaistais, krūties operacijomis, autoimuninėmis ligomis, šalčiu, blogu vaiko „prikibimu“ arba krūties traumu (taip pat – tabako vartojimu, specialiais tepalais ar priešgrybeliniais preparatais).
Kaip nustatomas kraujagyslių spazmas?
Diagnozuojant kraujagyslių spazmus gydytojai vertina paciento nusiskundimus, atlieka apžiūrą ir taiko keletą tyrimų:
- Elektrokardiogramą (EKG),
- Kraujagyslių tyrimą (angiogramą) naudojant medikamentinę provokaciją,
- Kompiuterinę tomografiją (KT),
- Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT),
- Echo kardiogramą,
- Pozitronų emisijos tomografiją (PET).
Gydymo galimybės
Kraujagyslių spazmo gydymas priklauso nuo to, kurioje organizmo vietoje jis pasireiškia.
Koronariniai spazmai
- Kalcio kanalų blokatoriai,
- Nitratų grupės vaistai,
- Svorio mažinimas,
- Narkotinių ir tabako gaminių atsisakymas,
- Kai kuriais atvejais – širdies ritmo defibriliatoriaus (ICD) implantavimas.
Smegenų arterijų spazmai
- Didinamas skysčių vartojimas,
- Padidinamas kraujospūdis,
- Pašalinamas spazmą sukėlęs veiksnys,
- Skiriami kraujagysles plečiantys vaistai, tokie kaip verapamilis ar nimodipinas,
- Retais atvejais – kraujagysliniai plečiantys vaistai suleidžiami tiesiai į arteriją.
Pirštų ar kojų pirštų spazmas
- Rekomenduojama vilkėti šiltus drabužius (pirštines, kumštines pirštines),
- Vengti tabako,
- Naudojami kalcio kanalų blokatoriai (pvz., felodipinas, amlodipinas),
- Tam tikrais atvejais taikoma chirurgija ar botulino toksino injekcija.
Spenelių spazmai
- Naudoti šilumą, laikyti spenelius pridengtus,
- Vengti kraujagysles susiaurinančių veiksnių,
- Jeigu kitos priemonės nepadeda – gali būti skiriamas nifedipinas (arba selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai).
Kaip sumažinti spazmų riziką?
- Riboti ar visiškai atsisakyti tabako gaminių,
- Stebėti cholesterolio rodiklius ir palaikyti juos tinkamame lygyje,
- Vengti piktnaudžiavimo alkoholiu,
- Kontroliuoti II tipo cukrinį diabetą,
- Gydyti padidėjusį kraujospūdį,
- Nevartoti narkotinių medžiagų (pavyzdžiui, kokaino).
Norint išvengti smegenų kraujagyslių spazmo, gali būti peržiūrimi vartojami vaistai, siekiant išvengti kraujagysles veikiančių preparatų, mažinamas padidėjęs slėgis galvos viduje, o tam tikrais atvejais profilaktiškai skiriami kalcio kanalų blokatoriai (nimodipinas ar verapamilis).
Ligos eiga ir prognozė
Pirštų, kojų pirštų ar spenelių kraujagyslių spazmai dažniausiai sukelia nemalonius pojūčius, tačiau gyvybei grėsmės paprastai nekelia. Tuo tarpu širdies ar smegenų kraujagyslių spazmų metu sumažėjęs kraujo tiekimas gali pažeisti audinius ir rimtai pabloginti šių organų veiklą. Mažiau nei 5 % koronarinio pobūdžio spazmų atvejų baigiasi infarktu, tačiau tinkamas ir laiku skirtas gydymas pastebimai pagerina gyvenimo kokybę. Sunkių smegenų kraujagyslių spazmų atvejais pacientai gali prireikti ilgalaikio gydymo ligoninėje.
Kaip padėti sau gyvenant su kraujagyslių spazmais?
Svarbu nuolat vartoti gydytojo paskirtus vaistus, o jei simptomai nemažėja ar blogėja – nedelsti kreiptis į gydytoją. Atsisakymas įpročių ar veiksnių, kurie provokuoja spazmus, gali padėti išvengti pasikartojančių epizodų.
