Vestibulinis neuritas – tai būklė, kai uždegimas ar patinimas pažeidžia vidinės ausies pusiausvyros nervą. Dėl sutrikusio nervo darbo signalai apie kūno padėtį ir galvos judesius nebesiekia smegenų taip, kaip turėtų, todėl žmogus patiria staigų svaigulį, pusiausvyros sutrikimus ir kitus nemalonius pojūčius.
- 1.Kas yra vestibulinis neuritas
- 2.Vestibulinio neurito simptomai
- 3.Kodėl išsivysto vestibulinis neuritas
- 4.Pasekmės ir galimos komplikacijos
- 5.Kaip diagnozuojamas vestibulinis neuritas
- 6.Vestibulinio neurito gydymo būdai
- 7.Kaip sumažinti riziką susirgti
- 8.Ligos eiga ir prognozė
- 9.Kreipimosi į gydytoją svarba
- 10.Kuo vestibulinis neuritas skiriasi nuo kitų ligų
- 11.Dažnai kylantys klausimai apie vestibulinį neuritą
Kas yra vestibulinis neuritas
Vestibulinis neuritas paveikia nervą, kuris iš vidinės ausies perduoda informaciją apie judesius ir pusiausvyrą į smegenis. Uždegiminiai procesai ar tinimas trikdo šio nervo funkciją – dėl to gali kilti stiprus svaigimas, galvos sukimasis bei sunkumai išlaikant pusiausvyrą. Ši liga nėra dažniausia, tačiau ji yra viena iš trijų pagrindinių periferinio galvos sukimosi priežasčių, o dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems, rečiau vaikams.
Vestibulinio neurito simptomai
Liga dažnai prasideda staiga ir turi dvi fazes: ūmią ir lėtinę. Pirmoji fazė – staigus ir stiprus pusiausvyros sutrikimas, dažniausiai trunkantis iki savaitės. Vėliau daugumai žmonių simptomai silpnėja, bet gali užtrukti kelias savaites ar net ilgiau.
Ūmūs simptomai
- Stiprus ir staigus galvos sukimasis (vertigo).
- Smarkus galvos svaigimas, nejautrumas ar disbalansas.
- Jautrumas judesiams, didelis sunkumas sutelkti dėmesį.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Nevalingi akių judesiai (nistagmas).
Lėtiniai simptomai
- Nedidelis galvos svaigimas ar netikslus judesių pojūtis atliekant galvos ar kūno judesius.
- Sunkumas vaikščioti, ypač judriose vietose.
- Lengvas pykinimas, ausų užgulimo jausmas.
- Padidėjęs jautrumas judesiui.
- Nerimas, dėl ilgai trunkančių simptomų.
Kodėl išsivysto vestibulinis neuritas
Dažniausia šios ligos priežastis – virusinės infekcijos. Virusas gali pažeisti vestibulinį nervą tiesiai arba sukelti reakciją, dėl kurios nervas pradeda tinti ar vystosi uždegimas. Dažniausiai prisideda virusinės ligos, tokios kaip gripas, herpes virusas, hepatitas, poliomielitas, tymai, kiaulytė ar naujausios kvėpavimo takų infekcijos.
Nors pati liga neužkrečiama, virusais, galinčiais ją sukelti, galima užsikrėsti nuo kitų žmonių.
Rizikos veiksniai
- Peršalimo ligos ar virusinė infekcija.
- Mažesnis imunitetas.
- Netinkama vakcinacija.
Pasekmės ir galimos komplikacijos
Dažniausiai visiškai pasveikstama per keletą savaičių ar mėnesių, tačiau kai kuriems žmonėms gali likti ilgalaikiai pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas ar orientacijos sunkumai. Rečiau atsiranda nuolatinis klausos silpnėjimas ar vidinės ausies pažeidimai.
Kaip diagnozuojamas vestibulinis neuritas
Ausu, nosies ir gerklės gydytojas (otorinolaringologas) paprastai pirmasis nustato diagnozę. Kartais gali prisijungti neurologas ar klausos specialistas. Diagnozė nustatoma atmetant kitas galimas bėdas, tokias kaip insultas, galvos trauma, navikų ar migreną. Paprastai atliekamas galvos magnetinis rezonansas su kontrastu bei kiti klausos ar pusiausvyros testai, kurie padeda įvertinti nervo pažeidimo vietą ir mastą.
Vestibulinio neurito gydymo būdai
Gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir palaikyti žmogų, kol nervas atsistato. Prireikus skiriami medikamentai pykinimui, galvos sukimui ar uždegimui mažinti, o jei priežastis virusinė – gali būti išrašyti priešvirusiniai vaistai.
Vaistai nuo pykinimo
- Skiriami medikamentai, tokie kaip ondansetronas, metoklopramidas, padedantys slopinti pykinimą ir vėmimą.
- Esant dideliam skysčių netekimui, ligoninės sąlygomis gali būti lašinami skysčiai į veną.
Priemonės nuo galvos svaigimo
- Vaistai meklizinas, diazepamas, lorazepamas ir kiti padeda sumažinti svaigimą. Tačiau šiuos vaistus rekomenduojama vartoti trumpai – ne ilgiau kaip kelias dienas.
Uždegimą mažinantys vaistai
- Kortikosteroidai padeda sumažinti nervo uždegimą, kai to reikia.
Priešvirusiniai vaistai
- Jei nustatoma, kad ligą sukėlė herpes virusas, gali būti paskirtas acikloviras ar kiti antivirusiniai preparatai.
Pusiausvyros lavinimo pratimai
Jei lieka ilgesnis galvos sukimasis ar koordinacijos sutrikimai, labai padeda reabilitacinė fizioterapija. Specialistas pritaikys individualią programą, kuri lavina kojas, akis, ausis – visus pusiausvyrą veikiančius organus. Tai padeda smegenims naujai prisitaikyti prie pakitusių signalų.
Kaip sumažinti riziką susirgti
Užkirsti kelio šiai ligai nėra lengva, tačiau didžiausią naudą duoda visų būtinų vakcinų pasiskiepijimas. Tinkama higiena ir geras imunitetas taip pat sumažina riziką užsikrėsti virusais, kurie gali pažeisti vestibulinį nervą.
Ligos eiga ir prognozė
Nuo ligos sunkumo ir pažeidimo vietos priklauso, kaip greitai pasveikstama. Vieni žmonės pilnai atsigauna per savaitę, kitiems simptomai užsitęsia ilgesniam laikui – panašūs atvejai pasitaiko rečiau. Įprasta, kad visiškai sunormalėja pusiausvyra ir išnyksta galvos sukimasis, tačiau kai kuriems išlieka silpnesni pojūčiai dar keletą mėnesių ar ilgiau.
Didžioji dauguma žmonių pasveiksta vieno epizodo metu, tačiau liga retais atvejais gali kartotis.
Kreipimosi į gydytoją svarba
Pastebėjus stiprų galvos sukimąsi, pykinimą ar pusiausvyros stoką, verta pasitarti su gydytoju. Jei po paskirto gydymo būklė nesikeičia ar blogėja, svarbu dar kartą apsilankyti pas specialistą. Diskutuokite dėl galimų papildomų gydymo būdų, fizioterapijos ar vaistų pakeitimo.
Kuo vestibulinis neuritas skiriasi nuo kitų ligų
Vestibulinis neuritas dažnai painiojamas su labirintitu – šie sutrikimai labai panašūs, tačiau labirintitas apima visos vidinės ausies labirinto uždegimą (kur dalyvauja ir klausos organai), o vestibulinis neuritas – tik pusiausvyros nervą.
Kita dažnai minima diagnozė – BPPV (gerybinis paroksizminis pozicinis galvos sukimasis). Šiuo atveju simptomus sukelia pasislinkusios mažytės ausies kristalo dalelės specialiuose kanaluose, o ne nervo uždegimas.
Dažnai kylantys klausimai apie vestibulinį neuritą
- Ar liga gali vėl pasikartoti? Kartojimosi atvejai labai reti, tačiau įmanomi.
- Ar COVID-19 gali lemti šią ligą? Taip, kaip ir daugelis kitų virusinių infekcijų, šis virusas taip pat gali pažeisti vidinę ausį.
Vestibulinis neuritas daugeliui yra trumpalaikis iššūkis, po kurio pavyksta sugrįžti į įprastą gyvenimą. Ankstyvas gydymas, fizinė reabilitacija ir atidumas savo sveikatai padeda greičiau atsigauti po šios nemalonios būklės.
