Šokoladas dažnai laikomas ne tik gardžiu desertu, bet ir greitu energijos ar nuotaikos užtaisu. Jo gamyba prasideda nuo kakavos medžių vaisiuose esančių sėklų, augančių tropikuose aplink pusiaują. Šias sėklas, paprastai vadinamas kakavos pupelėmis, apdoroja keliais etapais, kol jos virsta mums įprastu šokoladu.
Turinys
Kaip gaminamas šokoladas
Kilus iš kakavos pupelių, šokoladas pereina kelis apdirbimo etapus: pupelės išimamos iš lukštų, fermentuojamos, džiovinamos, tuomet grūdinamos, kol tampa skysta mase. Vėliau ši masė suskaidoma į dvi sudėtines dalis – kakavos sviestą ir kakavos sausąją medžiagą. Kiekviena jų naudojama šokolade skirtingomis proporcijomis, priklausomai nuo to, kokio tipo šokoladą norima sukurti.
Kakavos sausoji medžiaga yra pagrindinis šaltinis tokių medžiagų kaip kofeinas ir teobrominas. Be to, gaminant pramoninį šokoladą, į jį dar dedama cukraus, vanilės ir lecitino, kurie sukuria pažįstamą skonį ir tekstūrą.
Kofeino kiekis priklauso nuo šokolado tamsumo
Kofeinas šokolade kaupiasi tik kakavos sausosiose dalyse, kurių gausiausia tamsiame šokolade. Kuo didesnė kakavos dalis – tuo daugiau kofeino. Pavyzdžiui, baltojo šokolado sudėtyje yra tik kakavos sviestas, todėl jame visiškai nėra kofeino.
- Juodasis šokoladas (28 g) – apie 12 mg kofeino
- Pieninis šokoladas (44 g) – apie 9 mg kofeino
- Baltasis šokoladas – kofeino išvis nėra
Kofeino lygis šokolado gaminiuose gali skirtis, ypač kai į produktą papildomai dedama šios medžiagos, pavyzdžiui, energijos batonėliuose ar kituose užkandžiuose su šokoladu.
Teobrominas – šokolado kartumo ir energijos šaltinis
Teobrominas – dar viena natūraliai kakavoje aptinkama medžiaga, dažnai lydinti kofeiną. Būtent jis šokoladui suteikia išraiškingą kartumą. Abu kartu, ir kofeinas, ir teobrominas, stimuliuoja centrinę nervų sistemą, todėl po šokolado gabalėlio galime pasijausti žvalesni ar pakilesnės nuotaikos.
Teobromino koncentracija šokolade išlieka aukšta: apie 250 mg jo yra 50 gramų tamsaus šokolado (kofeino – apie 19 mg). Pieniniame šokolade šių stimuliatorių kiekiai – dvigubai ar net labiau mažesni. Baltajame šokolade šių medžiagų išvis nėra, nes nėra ir kakavos sausųjų medžiagų.
Naudingos teobromino savybės
Teobrominas pasižymi ne tik stimuliuojančiu poveikiu, bet ir galimu uždegimą mažinančiu poveikiu. Kai kurios studijos rodo, jog ši medžiaga gali slopinti kosulį, padėti su astmos ar kitomis kvėpavimo problemomis, taip pat galbūt turi reikšmės stabdant kai kurių darinių augimą.
Ar šie stimuliantai gali būti žalingi?
Nors šokolado sudėtyje esantis teobrominas ir kofeinas daugumai žmonių nėra pavojingi, kai kurie asmenys gali būti itin jautrūs jų poveikiui. Dideli jų kiekiai, pavyzdžiui, daugiau nei 250 mg teobromino per parą, gali sukelti priešingą nei tikimasi – nerimą, nuotaikos svyravimus ar nemigą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad šokolado žala augintiniams yra gerokai didesnė, nes jų medžiagų apykaita labai skiriasi nuo žmonių – net ir nedidelis gabalėlis gali būti pavojingas.
Kofeinas, esantis tamsiame šokolade ar kakavos gėrimuose, kartais gali suerzinti itin jautrius žmones – dėl to patariama jų vengti prieš miegą.