Sviestžolė (Petasites hybridus) – tai pelkėse augantis augalas, kuris nuo seno buvo vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Didelius, skėtiškus lapus turinti žolelė paplitusi įvairiose Europos, Azijos ir Šiaurės regionų dalyse. Pavadinimą gavo dėl įdomios istorijos – senovėje jos lapais apvyniodavo sviestą, kad šilumoje jis ilgiau išliktų šviežias.
Turinys
Naudojimas medicinoje
Sviestžolės augalo dalys buvo plačiai naudojamos įvairioms sveikatos problemoms palengvinti. Viena iš populiariausių jos paskirčių – galvos skausmo ir migrenos simptomų mažinimas. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino, kad sviestžolė gali padėti sumažinti migrenos dažnį bei intensyvumą.
Sviestžolė alergijų valdymui
Pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su alergijomis. Ieškant natūralių būdų šioms problemoms spręsti, sviestžolės savybių tyrimai vis dažniau atsiduria mokslininkų dėmesio centre. Rezultatai rodo, kad šis augalas galėtų būti perspektyvus pagalbininkas kovojant su nosies alergija.
Dažniausiai sviestžolė vartojama kaip aliejaus ekstraktas arba tabletės. Atliekant tyrimus su gyvūnais nustatyta, kad sviestžolė gali mažinti alergines reakcijas. Duomenys iš žmonėms skirtų tyrimų taip pat nuteikia viltingai – savaitę vartojant sviestžolės tabletes, dalyviams sumažėjo pagrindiniai alergijos simptomai. Pastebėta, jog jau po penkių dienų organizme sumažėjo alerginę reakciją provokuojančių medžiagų – leukotrienų ir histaminų – kiekis.
Kaip sviestžolė veikia organizmą?
Susidūrus su alergenu, organizmas ima gaminti leukotrienus – tai medžiagos, kurios paskatina uždegimą ir išprovokuoja alergines reakcijas. Kai kurios medžiagos (vadinamos LT inhibitoriais) slopina leukotrienų poveikį ir palengvina alerginius simptomus. Sviestžolė, kaip manoma, veikia panašiai kaip farmakologiniai leukotrienų receptorių blokatoriai. Toks veikimo mechanizmas leidžia jai mažinti organizmo jautrumą alergenams ir lengvinti nosies alergijos požymius.
Tačiau iki šiol nėra duomenų, kad sviestžolė būtų veiksminga gydant astmą ar odos alergijas.
Saugus vartojimas ir galimi pavojai
Natūralioje, neapdorotoje sviestžolėje yra pavojingų medžiagų – pirolizidino alkaloidų. Šios medžiagos gali pažeisti kepenis ir sukelti kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau šiandien galima įsigyti specialiai apdorotų sviestžolės preparatų, kuriuose šių medžiagų nėra. Svarbu laikytis rekomenduojamų dozių ir neviršyti vartojimo trukmės – saugumo laikotarpiu laikoma 12–16 savaičių. Vis dėlto ilgesnis vartojimas nepakankamai ištirtas.
Dauguma žmonių sviestžolę toleruoja gerai, tačiau kai kurie gali patirti nepageidaujamų reakcijų – ypač tie, kuriems būdinga alergija augalams. Kadangi sviestžolė priklauso ramunėlių šeimai, jos nerekomenduojama alergiškiems šios šeimos augalams.
- alerginės reakcijos
- pilvo pūtimas ir raugėjimas
- galvos skausmai
- akių niežėjimas
- virškinimo sutrikimai
- nuovargis
- mieguistumas
Prieš pradėdami vartoti sviestžolę ar kitus alternatyvius preparatus, visada pasitarkite su gydytoju. Ypač svarbu užtikrinti, kad pasirinktas produktas būtų pažymėtas kaip neturintis pirolizidino alkaloidų (PA-free), o vaikams sviestžolę galima skirti tik mediko priežiūroje.