Žmonės, gyvenantys su psoriaze, dažnai derina skirtingas gydymo priemones – nuo vietinių preparatų iki sisteminio gydymo. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad daliai pacientų odos būklė palengvėja ir tada, kai koreguojamas vitamino D kiekis. Dėl to kyla klausimas: ar vitamino D papildymas iš tiesų gali padėti kontroliuoti psoriazės simptomus, ir kokios yra tokio pasirinkimo ribos?
Turinys
Vitaminas D ir psoriazė: koks ryšys galimas
Vitaminas D organizme gali būti pagaminamas veikiant saulės šviesai, taip pat gaunamas su maistu ar papildais. Pagal dabartines medicinos žinias, vitaminas D svarbus imuninei sistemai ir normaliems odos atsinaujinimo procesams, o būtent šie mechanizmai psoriazėje dažnai būna pakitę.
Moksliniai duomenys rodo, kad psoriaze sergantiems žmonėms vitamino D trūkumas pasitaiko dažniau. Nors vien trūkumas paprastai nelaikomas tiesiogine psoriazės priežastimi, manoma, kad jis gali silpninti odos „barjero“ funkciją ir didinti paūmėjimų tikimybę.
Kaip vitaminas D gali padėti odai
Psoriazės metu odos ląstelės dauginasi per greitai, todėl formuojasi sustorėjusios, pleiskanojančios plokštelės. Vitaminas D siejamas su gebėjimu lėtinti pernelyg intensyvų odos ląstelių atsinaujinimą. Dėl šios priežasties vitaminas D įtraukiamas ir į tam tikras vietinio poveikio priemones, ypač kai siekiama sumažinti esamų plokštelių storį ir paraudimą.
Praktikoje vitaminas D kartais aptariamas kaip pagalbinė priemonė esant įvairioms psoriazės formoms, įskaitant galvos odos psoriazę. Vis dėlto poveikis gali skirtis, o vien vitamino D ne visada pakanka ilgalaikei ligos kontrolei.
Vitamino D formos: ką žmonės dažniausiai renkasi
Vitamino D kiekį galima didinti keliais būdais. Dažniausiai pasirenkami:
- geriamieji papildai (kapsulės, tabletės, skysčiai);
- mitybos korekcijos, įtraukiant daugiau vitamino D turinčių produktų;
- saulės šviesa ar gydytojo prižiūrima šviesos terapija;
- vietinio poveikio priemonės su vitamino D veikliosiomis medžiagomis, tepamos ant pažeistų vietų.
Įprastos papildų dozės
Sveikatos priežiūros specialistai dažnai nurodo orientacinę 400–1 000 tarptautinių vienetų (TV) per parą dozę. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir didinti palaipsniui, nebent gydytojas pataria kitaip. Tiksli dozė turėtų būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į mitybą, saulės poveikį, bendrą sveikatą ir kraujo tyrimų rezultatus.
Maistas, kuriame yra vitamino D
Jei norisi daugiau vitamino D gauti su maistu, dažnai minimi šie produktai:
- sūris;
- kiaušinių tryniai;
- riebi žuvis, pavyzdžiui, tunas;
- vitaminu D papildyti produktai (kai kurie grūdiniai gaminiai, dalis sulčių, pieno produktai).
Kada praverčia kraujo tyrimas
Kraujo tyrimas gali padėti įvertinti vitamino D atsargas ir spręsti, ar jų pakanka. Dažnai orientuojamasi į tai, kad vitamino D rodiklis būtų didesnis nei 30 ng/ml. Normalizavus vitamino D lygį, gali gerėti bendra savijauta, o imuninės sistemos veikla gali tapti stabilesnė, kas kai kuriems žmonėms siejama su retesniais paūmėjimais.
Saulė, šviesos terapija ir vietinis gydymas
Organizmas vitaminą D gamina veikiamas saulės, todėl dalis žmonių stengiasi daugiau būti lauke. Medicinoje taip pat taikoma fototerapija – gydymas specialia šviesa, kuri skiriama kontroliuojamomis sąlygomis. Vis dėlto šį metodą reikia vertinti atsargiai: per didelis ultravioletinių spindulių kiekis didina odos vėžio riziką, todėl savarankiškas „gydymasis saule“ nėra geriausia strategija.
Vietinio poveikio priemonės su vitamino D veikliosiomis medžiagomis dažniausiai tepamos tiesiai ant pažeistų odos plotų. Jos gali būti naudingesnės jau esamiems paūmėjimams mažinti, tačiau paprastai nėra laikomos patikima priemone atkryčiams visapusiškai užkirsti.
Apribojimai ir galimos rizikos
Nors vitaminas D gali būti naudingas, jis ne visiems veikia vienodai ir dažnai nėra pakankamas kaip vienintelis ilgalaikis gydymo būdas. Kai kuriems žmonėms efektyvesnis rezultatas pasiekiamas derinant jį su kitomis vietinio ar sisteminio gydymo priemonėmis, kurias parenka gydytojas.
Pagrindinė rizika susijusi su per didele papildų doze. Perteklinis vitamino D kiekis gali sukelti hipervitaminozę D (vitamino D toksiškumą). Tuomet kraujyje gali padaugėti kalcio, o tai ilgainiui gali kenkti inkstams. Praktikoje tokia būklė dažniausiai siejama būtent su didelėmis papildų dozėmis, o ne su mityba ar įprastu saulės poveikiu.
Rizika gali būti didesnė žmonėms, turintiems kepenų ar inkstų sutrikimų, todėl jiems savarankiškai didinti dozes ypač nerekomenduojama.
Kada verta pasitarti su gydytoju
Jei vitaminas D vartojamas ar tepamas kaip pagalbinė priemonė, o per maždaug mėnesį nepastebima jokio odos būklės pagerėjimo, tikslinga pasitarti su gydytoju dėl kitų gydymo variantų ar derinių. Kartais prireikia keisti strategiją arba parinkti kitokias vietines priemones.
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei kyla įtarimas, kad vitamino D suvartota per daug, ypač jei esate vartoję dideles dozes ar turite gretutinių ligų.