SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Vitaminai ir papildai

Vitamino D trūkumas

Agnė Vaitkutė Paskelbė Agnė Vaitkutė
2025 26 spalio
Kategorija Vitaminai ir papildai
0
Vitamino D trūkumas
Share on FacebookShare on Twitter

Vitamino D trūkumas reiškia, kad organizme nėra pakankamai šio vitamino. Jis būtinas kaulų augimui ir palaikymui. Trūkumo rizika padidėja, jei negaunate pakankamai saulės šviesos, turite sutrikimų, kurie mažina vitamino įsisavinimą, arba jūsų mityboje yra per mažai šio svarbaus elemento. Šis vitaminas dažnai vadinamas „saulės vitaminu”, nes organizmas jį gali gaminti, kai oda yra veikiama saulės spindulių. Tačiau jo taip pat galima rasti tam tikruose maisto produktuose, tokiuose kaip riebios žuvys, žuvų kepenų aliejai, kiaušinių tryniai, taip pat kai kurie stiprinti pieno produktai ir apelsinų sultys.

Kodėl vitaminas D svarbus?

Vitaminas D būtinas kaulų formavimuisi ir stiprinimui. Jis padeda organizmui įsisavinti ir panaudoti kalcį, magnį bei fosforą iš suvalgomo maisto. Šis vitaminas palaiko kalcio balansą kauluose ir kraujyje. Jei organizme jo trūksta, kalcio lygis kraujyje sumažėja, todėl organizmas pradeda traukti kalcį iš kaulų, kad išlaikytų pusiausvyrą. Be kaulų stiprinimo, vitaminas D svarbus ir nervų sistemai, imuninei sistemai bei raumenų funkcijai. Jo trūkumas gali lemti kaulų silpnumą – suaugusiesiems tai gali sukelti osteoporozę, o vaikams – rachitą. Be to, mažas šio vitamino kiekis kraujyje siejamas su didesne rizika susirgti:

  • Vėžiu
  • Širdies ligomis ir insultu
  • Depresija
  • Išsėtine skleroze
  • 2 tipo cukriniu diabetu

Vitamino D kiekis organizme

Vitamino D lygį galima nustatyti kraujo tyrimu, matuojant 25-hidroksivitamino D koncentraciją kraujyje. Tiksliai nustatyti minimalų vitamino kiekį, tinkamą kiekvienam žmogui, yra sudėtinga. Specialistai sutaria, kad šis kiekis priklauso nuo amžiaus, rasės, etninės kilmės ir naudojamo tyrimo metodo. Tačiau, remiantis Maisto ir mitybos tarybos ekspertų išvadomis:

  • 50 nanogramų mililitre ar daugiau gali būti per daug ir sukelti sveikatos problemų
  • 20 nanogramų mililitre ar daugiau laikoma pakankamu kiekiu daugumai sveikų žmonių
  • 12 nanogramų mililitre ar mažiau reiškia vitamino trūkumą

Vitamino D trūkumas skirstomas į:

Susiję įrašai

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

2025 18 lapkričio
Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

2025 18 lapkričio

Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

2025 18 lapkričio

Hipotireozės poveikis organizmui

2025 18 lapkričio
  • Lengvą trūkumą: mažiau nei 20 nanogramų mililitre
  • Vidutinį trūkumą: mažiau nei 10 nanogramų mililitre
  • Sunkų trūkumą: mažiau nei 5 nanogramai mililitre

Vitamino D trūkumo simptomai

Vitamino D trūkumo požymiai vaikams dažnai būna ryškesni, nes jų organizmas vis dar auga, todėl kaulų problemos yra labiau pastebimos. Simptomai gali būti:

  • Silpni, skausmingi raumenys (esant lengvam trūkumui)
  • Netaisyklingas kaulų augimas dėl jų išlinkimo
  • Raumenų silpnumas
  • Kaulų skausmas
  • Sąnarių deformacijos

Suaugusiesiems simptomai dažnai būna ne tokie akivaizdūs, tačiau gali pasireikšti:

  • Nuovargiu
  • Kaulų ir sąnarių skausmu (ypač nugaros srityje)
  • Kaulų retėjimu
  • Raumenų silpnumu, skausmais ar mėšlungiu
  • Nuotaikos pokyčiais, įskaitant depresiją

Vitamino D trūkumo priežastys

Vitamino D trūkumas gali atsirasti dėl kelių priežasčių:

1. Nepakankamas vitamino D kiekis mityboje

Jei nevalgote pakankamai vitamino D turinčio maisto, galite susidurti su jo trūkumu. Tai ypač aktualu tiems, kurie laikosi griežtos veganiškos dietos, nes dauguma šaltinių yra gyvūninės kilmės:

  • Riebios žuvys, ypač upėtakiai, lašišos, tunai ir skumbrės
  • Žuvų kepenų aliejai
  • Kiaušinių tryniai
  • Sūris
  • Kai kurie grybai
  • Jautienos kepenys
  • Stiprinti produktai, tokie kaip pienas, augaliniai pieno pakaitalai ir pusryčių dribsniai

2. Nepakankamas saulės poveikis

Organizmas gamina vitaminą D, kai oda yra veikiama saulės šviesos. Veidui, rankoms, rankoms ir kojoms pakanka 5-30 minučių saulės spindulių per dieną, kad susidarytų reikiamas šio vitamino kiekis. Trūkumo rizika padidėja, jei:

  • Daugiausia laiko praleidžiate patalpose
  • Gyvenate šiauriniuose regionuose, kur žiemą mažai saulės šviesos
  • Nuolat naudojate apsauginius kremus nuo saulės, kurie blokuoja ultravioletinius B (UVB) spindulius

Daugelis žmonių vitamino D trūkumo požymius jaučia žiemą, kai saulės būna mažiau ir lauke praleidžiama mažiau laiko.

3. Tamsi oda

Tamsios odos pigmentas – melaninas – padeda apsaugoti nuo UVB spindulių, tačiau tuo pačiu sumažina odos gebėjimą gaminti vitaminą D. Dėl šios priežasties tamsesnės odos žmonėms gali reikėti daugiau saulės poveikio norint gauti pakankamą vitamino D kiekį.

4. Inkstų ar kepenų ligos

Vitaminas D turi neaktyvią ir aktyvią formą. Kad organizmas galėtų jį naudoti, kepenys ir inkstai turi paversti jį aktyvia forma. Jei turite inkstų ar kepenų sutrikimų, jūsų organizmas gali gaminti mažiau šio vitamino, didindamas jo trūkumo riziką.

5. Sutrikimai, trukdantys įsisavinti vitaminą D

Tam tikros ligos gali apsunkinti vitamino D įsisavinimą žarnyne, tarp jų:

  • Krono liga
  • Cistinė fibrozė
  • Celiakija

6. Tam tikri vaistai

Kai kurie vaistai gali skatinti kepenis greičiau skaidyti vitaminą D, taip sumažindami jo kiekį organizme. Tokie vaistai apima:

  • Karbamazepinas – vartojamas epilepsijai, veido nervų skausmui ir bipoliniam sutrikimui gydyti
  • Cholestiraminas ir kolestipolis – cholesterolio mažinimui
  • Klotrimazolas – grybelinėms infekcijoms gydyti
  • Deksametazonas ir prednizonas – steroidai, vartojami uždegimui mažinti
  • Nifedipinas – vartojamas aukštam kraujospūdžiui kontroliuoti
  • Orlistatas – svorio mažinimo vaistas
  • Fenobarbitalis – naudojamas traukuliams kontroliuoti ir nerimui mažinti
  • Rifampinas – antibiotikas, skirtas tuberkuliozei ir meningitui gydyti
  • Spironolaktonas – skiriamas širdies nepakankamumui ir aukštam kraujospūdžiui gydyti

7. Nutukimas

Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jis kaupiasi riebaliniuose audiniuose. Žmonės, turintys didesnį kūno riebalų procentą, dažniausiai turi mažesnį vitamino D kiekį kraujyje. Asmenys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 30 ar didesnis, yra labiau linkę į vitamino D trūkumą.

8. Svorio mažinimo operacija

Operacijos, kurios sumažina skrandžio dydį arba apeina dalį plonosios žarnos, gali sumažinti gebėjimą įsisavinti vitaminus ir mineralus, įskaitant vitaminą D. Po operacijos svarbu reguliariai tikrintis maistinių medžiagų kiekį kraujyje pas gydytoją.

Vitamino D trūkumo rizikos veiksniai

Didesnė vitamino D trūkumo rizika kyla žmonėms, kurie:

  • Yra vyresni nei 65 metų
  • Turi KMI 30 ar didesnį
  • Turi tamsią odą
  • Rūko
  • Nevartoja stiprintų vitamino D maisto produktų ar gėrimų

Vitamino D trūkumo tyrimai

Daugumai žmonių nereikia reguliariai tikrintis vitamino D kiekio kraujyje, tačiau gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimą, jei turite ligų, susijusių su vitamino D trūkumu, arba jei jaučiate simptomus. Patikimiausias būdas įvertinti vitamino D kiekį organizme yra 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) kraujo tyrimas.

Rekomenduojama paros norma

Vitamino D kiekis, kurį reikia suvartoti per dieną, priklauso nuo amžiaus:

  • Kūdikiams ir mažiems vaikams – 400 TV (tarptautinių vienetų) per dieną
  • Vaikams ir paaugliams (1-18 metų) – 600 TV per dieną
  • Suaugusiesiems (19-70 metų) – 600 TV per dieną
  • Vyresniems nei 70 metų asmenims – 800 TV per dieną

Jei vitamino D kiekis organizme per mažas, gydytojas greičiausiai rekomenduos vartoti papildus.

Vitamino D papildai

Vitaminas D būna dviejų formų:

  • Ergokalciferolis (D2) – reikalingas receptas
  • Cholekalciferolis (D3) – parduodamas be recepto ir yra lengviau pasisavinamas organizmo

Reikiamas vitamino D kiekis priklauso nuo trūkumo lygio ir rizikos veiksnių.

  • Jei trūkumas didelis, gydytojas gali paskirti 6 000 TV D3 per dieną. Kai vitamino D lygis kraujyje viršija 30 nanogramų mililitre, dozė sumažinama iki 1 000-2 000 TV per dieną.
  • Jei žmogus turi didelę vitamino D trūkumo riziką (dėl vartojamų vaistų, tamsios odos, nutukimo ar sutrikusios maistinių medžiagų absorbcijos), gydytojas gali skirti 10 000 TV D3 per dieną, kol kraujo rodikliai pasiekia normą, o vėliau rekomenduoti 3 000-6 000 TV per dieną.
  • Vaikams, kuriems nustatytas trūkumas, dažniausiai skiriama 2 000 TV D3 per dieną maždaug 6 savaites, kol pasiekiamas normalus vitamino D lygis. Po to palaikomoji dozė sumažinama iki 1 000 TV per dieną.
  • Krūtimi maitinami kūdikiai ir vaikai, kurie suvartoja mažiau nei 1 litrą stiprinto pieno per dieną, gali reikėti papildomai 400 TV D3 per dieną.

Kiek laiko užtrunka atsigauti po vitamino D trūkumo?

Atsistatymo trukmė priklauso nuo trūkumo sunkumo, tačiau dažniausiai 6-8 savaitės papildų vartojimo pakanka, kad vitamino D lygis normalizuotųsi. Net ir pasiekus normalią ribą, gydytojas gali rekomenduoti tęsti papildų vartojimą, kad lygis vėl nenukristų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip greitai padidinti vitamino D lygį?

Geriausias būdas padidinti vitamino D kiekį – kasdien 5-20 minučių pabūti saulėje be apsaugos kremo, valgyti vitaminu D turtingą maistą ir prireikus vartoti papildus. Paprastai vitamino D lygis pradeda kilti per savaitę nuo papildų vartojimo pradžios.

Kokie yra vitamino D trūkumo požymiai?

Daugelis žmonių nejaučia akivaizdžių simptomų, tačiau jei jie pasireiškia, reikėtų kreiptis į gydytoją. Simptomai gali būti:

  • Nuovargis
  • Kaulų ir sąnarių skausmas (ypač nugaros srityje)
  • Kaulų retėjimas
  • Raumenų silpnumas, skausmai ar mėšlungis
  • Nuotaikos svyravimai, įskaitant depresiją
Agnė Vaitkutė

Agnė Vaitkutė

Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“. Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą. Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų. Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą. Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.

Susiję Pranešimai

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas
Ligų simptomai

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 18 lapkričio
Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą
Gydytojų sritys

Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 18 lapkričio
Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?
Vaistai

Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 18 lapkričio
Kitas įrašas
Apsinuodyti gyvsidabriu

Apsinuodijimas gyvsidabriu

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

2025 18 lapkričio
Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

2025 18 lapkričio
Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

2025 18 lapkričio
Hipotireozės poveikis organizmui

Hipotireozės poveikis organizmui

2025 18 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas
  • Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą
  • Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.