SLS – cheminė medžiaga, dažnai aptinkama tiek asmens higienos, tiek valymo priemonėse. Šampūnuose, skutimosi kremuose ar dantų pastose rasite šį junginį ne rečiau nei indų ploviklyje ar grindų valiklyje. Nors apie šią medžiagą vis dar sklinda įvairiausių gandų, pažvelkime į mokslinius tyrimus ir faktus apie SLS.
Kas yra natrio laurilsulfatas?
Natrio laurilsulfatas (trumpinamas SLS) naudojamas kaip paviršinio aktyvumo medžiaga. Tai reiškia, kad ši medžiaga mažina paviršiaus įtempimą tarp įvairių ingredientų – todėl ji taip efektyviai putoja ir šalina nešvarumus.
SLS dažnai painiojamas su panašia medžiaga – natrio lauretsulfatu (SLES). Nors abu junginiai pasižymi putojančiomis savybėmis, SLES dažniausiai laikomas švelnesniu variantu, kuris mažiau sudirgina odą.
Kur naudojamas SLS?
Nors dažniausiai apie SLS susimąstome tik plaudami plaukus, iš tikrųjų šį junginį rasime daugelyje kasdienių priemonių:
- Priemonėse veido ir kūno odai – skutimosi putose, lūpų balzame, makiažo valiklyje, skystame muile ar veido prausiklyje
- Plaukų produktuose – šampūnuose, kondicionieriuose, dažų mišiniuose ar priemonėse nuo pleiskanų
- Burnos higienos produktuose – dantų pastoje, burnos skalavimo skystyje ar balinamosiose priemonėse
- Voniai skirtuose produktuose – vonios putose, kūno prausikliuose bei vonios druskose
- Kremuose ir losjonuose – apsauginėse nuo saulės priemonėse, kaukėse, losjonuose bei depiliacijos kremuose
Visos šios priemonės yra skirtos išoriniam naudojimui – tepamos arba purškiamos tiesiai ant kūno ar odos.
Netrūksta ir kitų sričių, kur praverčia SLS – pavyzdžiui, kaip maisto priedas. Jį galima aptikti miltelių pavidalo kiaušinių produktuose, kai kuriuose zefyruose ar tirpiuose gėrimuose. Tokiais atvejais SLS veikia kaip emulsiklis ar tirštiklis.
Saugumas ir galimas poveikis
Daugelis abejonių dėl SLS kyla dėl to, kad jis naudojamas tiek buitiniuose, tiek asmens priežiūros produktuose. Dalis žmonių nuogąstauja dėl galimo šios medžiagos kenksmingumo, ypač kai kurios istorijos sieja SLS su vėžio rizika ar odos sudirgimu. Tačiau tyrimai rodo kiek kitokį paveikslą.
Moksliniai vertinimai teigia, kad SLS nesukelia vėžio ir šiuo atžvilgiu yra saugus. Tiesa, ši cheminė medžiaga priskiriama dirginančioms – ypač jei ji ilgai liečiasi su oda ar naudojama didelė koncentracija. Todėl kuriant priemones, kurios lieka ant odos (pvz., losjonus, kremus), rekomenduojama SLS koncentraciją riboti iki 1 proc. SLS pagrindu sukurti produktai, kuriuos reikia nuplauti – pavyzdžiui, muilai ar šampūnai – laikomi saugiais naudoti dėl trumpo sąlyčio su oda.
Ilgesnis ar dažnas kontaktas su šia medžiaga gali sukelti lengvą ar vidutinį odos sudirgimą, tačiau sunkesnių nepageidaujamų reakcijų rizika išlieka minimali. SLS patvirtintas kaip saugus ir tada, kai naudojamas kaip maisto priedas, ir kaip sudedamoji dalis valymo bei asmens priežiūros produktuose.
Ką verta prisiminti apie SLS?
Vartotojams, norintiems išvengti SLS, vis daugiau gamintojų siūlo alternatyvias priemones be šio junginio. Jei jautrumas ar asmeninės nuostatos kelia nerimą, rekomenduojama patikrinti etiketę ir rinktis SLS neturinčias priemones – jų vis daugiau rasite tiek parduotuvėse, tiek internete.
Bendrai galima pasakyti, kad naudojant kasdienės higienos ar buities produktus su SLS, šio junginio koncentracija yra labai maža. Dauguma priemonių yra kuriamos taip, kad po naudojimo itin greitai nuplaunamos nuo odos, todėl neigiamas poveikis daromas minimalus, o SLS naudojimas pagrįstas mokslo įrodymais.
