Akių pratimai: nauda, ribos ir kaip juos atlikti

Mintis, kad įvairūs akių pratimai gali pastebimai pagerinti regėjimą, medicinos moksle turi labai mažai pagrindo. Pagal dabartines medicinos žinias, tokie pratimai dažniausiai neišsprendžia regėjimo sutrikimų priežasčių, tačiau kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti akių nuovargį ir pagerinti bendrą akių komfortą.

Ilgą laiką akių mankšta buvo pristatoma kaip „natūralus“ būdas atsikratyti regėjimo problemų. Vis dėlto klinikinėje praktikoje dažniau matoma kita nauda: ne regėjimo aštrumo didėjimas, o mažesnis perštėjimas, įtampa ar nuovargis, ypač jei akys dirginamos ilgai žiūrint į ekraną arba atliekant monotonišką darbą iš arti.

Kada akių pratimai mažai tikėtina, kad padės regėjimui

Akių pratimai paprastai nepašalina dažniausių refrakcijos sutrikimų, t. y. situacijų, kai akiai reikia korekcijos akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Tai apima:

• trumparegystę (kai geriau matoma iš arti);
• toliaregystę (kai sunkiau matyti iš arti);
• astigmatizmą (kai vaizdas gali būti iškraipytas ar „išsiliejęs“ dėl netolygaus ragenos ar lęšiuko paviršiaus).

Taip pat mažai tikėtina, kad pratimai reikšmingai paveiks dažnesnes akių ligas, tokias kaip su amžiumi susiję tinklainės pakitimai (geltonosios dėmės srities degeneracija), katarakta ar glaukoma. Šiems sutrikimams reikalingas tikslinis gydymas ir gydytojo priežiūra.

Skaitmeninis akių nuovargis: kada pratimai gali būti naudingi

Medicinos praktikoje pastebima, kad ilgai dirbant kompiuteriu ar žiūrint į ekranus žmonės neretai patiria vadinamąjį skaitmeninį akių nuovargį. Tai ne „silpnas regėjimas“, o simptomų rinkinys, dažnai susijęs su retesniu mirksėjimu, ilgu fokusavimu į arti esantį objektą ir bendru regos sistemos pervargimu.

Dažniausi požymiai:

• sausumo pojūtis, perštėjimas;
• akių įtampa ir nuovargis;
• laikinas vaizdo suliejimas;
• galvos skausmai.

Paprasti akių pratimai ar pertraukos gali padėti sumažinti šiuos pojūčius, ypač jei jie susiję su darbu ekranuose.

Paprasti akių pratimai, skirti fokusavimui ir atsipalaidavimui

Žemiau pateikiami keli lengvi pratimai, kuriuos galima atlikti sėdint. Jie orientuoti į dėmesio (fokuso) kaitą ir akių „perjungimą“ nuo arti prie tolimos žiūros. Jei pratimus atliekant atsiranda skausmas, ryškus svaigimas ar žymiai pablogėja matymas, pratimus vertėtų nutraukti ir pasitarti su specialistu.

Fokuso kaita su pirštu

• Ištieskite rodomąjį pirštą ir laikykite jį netoli akių (kelių centimetrų atstumu).
• Sutelkite žvilgsnį į pirštą.
• Lėtai tolindami pirštą nuo veido stenkitės išlaikyti jį ryškų.
• Trumpam nukreipkite žvilgsnį į tolį.
• Vėl sufokusuokite į pirštą ir lėtai priartinkite jį atgal.
• Dar kartą pažvelkite į tolį.
• Pakartokite kelis kartus (pvz., 3).

„Arti–toli“ fokusavimo pratimas

• Laikykite nykštį maždaug per rankos atstumą nuo veido (apie 25 cm) ir žiūrėkite į jį apie 15 sekundžių.
• Pasirinkite objektą tolumoje (maždaug kitoje kambario pusėje) ir žiūrėkite į jį apie 15 sekundžių.
• Grąžinkite žvilgsnį į nykštį.
• Pakartokite kelis kartus (pvz., 5).

„Aštuoniukė“ akimis

• Pasirinkite tašką ant grindų ar sienos maždaug kelių metrų atstumu ir sutelkite į jį dėmesį.
• Tada, nejudindami galvos, akimis „nupieškite“ ore įsivaizduojamą gulintį skaičių 8.
• Tęskite apie 30 sekundžių ir pakeiskite kryptį.

Pertraukos dirbant ekranu: 20–20–20 principas

Akys nėra pritaikytos ilgai „būti priklijuotos“ prie vieno taško. Dirbant kompiuteriu daugeliui padeda paprastas įprotis, dažnai vadinamas 20–20–20 taisykle: kas 20 minučių apie 20 sekundžių pažvelgti į objektą, esantį toliau (pvz., pro langą ar į tolimą kambario tašką). Toks trumpas „perjungimas“ gali sumažinti įtampą, susijusią su nuolatiniu žiūrėjimu iš arti.

Kas yra regos terapija ir kuo ji skiriasi nuo savarankiškų pratimų

Kai kuriais atvejais taikoma regos terapija – struktūruota programa, kurią sudaro įvairios užduotys ir pratimai, atliekami prižiūrint akių priežiūros specialistui. Tokios programos tikslas dažniausiai nėra „pagerinti dioptrijas“, o lavinti tam tikras regos funkcijas, pavyzdžiui, akių judesių koordinaciją ar gebėjimą dirbti abiem akimis kartu.

Regos terapija gali būti taikoma esant kai kurioms būklėms, dažniau vaikams, bet kartais ir suaugusiesiems, pavyzdžiui:

• konvergencijos nepakankamumui (kai akims sunku „susivesti“ žiūrint į arti);
• žvairumui;
• ambliopijai (vadinamajai „tingiai akiai“);
• skaitymo sunkumams, kurių dalis gali būti susiję su regos įgūdžiais.

Praktiški patarimai akių sveikatai kasdien

• Reguliarūs akių patikrinimai. Net ir nejaučiant ryškių nusiskundimų, profilaktinė apžiūra periodiškai gali padėti laiku pastebėti regėjimo korekcijos poreikį ar ankstyvus pakitimus.

• Rizikos įvertinimas. Jei sergate cukriniu diabetu ar šeimoje buvo akių ligų, verta aptarti su specialistu, kaip dažnai reikėtų tikrintis akis.

• Apsauga nuo saulės. Kokybiški saulės akiniai, blokuojantys UVA ir UVB spindulius, padeda sumažinti žalingą ultravioletinės spinduliuotės poveikį.

• Mityba. Subalansuota mityba, kurioje yra naudingų riebalų ir antioksidantų, siejama su geresne bendra akių sveikata. Vitaminas A taip pat svarbus regėjimui, todėl jo šaltiniai (tarp jų ir morkos) gali būti naudinga raciono dalis.

• Regėjimo korekcijos laikymasis. Jei paskirti akiniai ar kontaktiniai lęšiai, jų dėvėjimas paprastai „nesusilpnina“ akių – priešingai, padeda aiškiai matyti ir mažina įtampą.

• Rūkymo atsisakymas. Rūkymas siejamas su neigiamu poveikiu visam organizmui, įskaitant ir akis, todėl metimas rūkyti laikomas svarbiu prevenciniu žingsniu.

Esmė

Akių pratimai dažniausiai nepakeičia refrakcijos ypatumų ir nepanaikina akių ligų, todėl nereikėtų jų laikyti regėjimo „gydymu“. Vis dėlto, esant akių nuovargiui – ypač dirbant su ekranais – fokusavimo kaita ir reguliarios pertraukos gali palengvinti savijautą.

Patikimiausias būdas pasirūpinti regėjimu – reguliariai tikrinti akis ir, atsiradus naujiems ar stiprėjantiems simptomams, kreiptis į akių priežiūros specialistą, kad problema būtų įvertinta dar iki ryškių požymių.