Karrageeninas dažnai naudojamas maisto pramonėje kaip konsistenciją palaikantis, tirštinamasis ir stabilizuojantis priedas. Nors šis ingredientas gaunamas iš raudonųjų dumblių, pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau kalbama apie galimą žalą virškinimo sistemai ir net sąsajas su storosios žarnos vėžiu. Kadangi tyrimų dar trūksta, verta apsvarstyti, ar karrageeninas turėtų likti Jūsų mityboje.
Karrageeninas: ką apie jį žinome?
Karrageeninas – natūralus augalinės kilmės priedas, išgaunamas iš jūrinių raudonųjų dumblių. Jis maisto gamyboje dažnai naudojamas produktams suteikti norimą konsistenciją ir pratęsti galiojimo laiką. Dažniausiai jo randama augaliniuose pieno pakaitaluose, užtepėlėse, jogurtuose, dešrose ir kituose perdirbtuose gaminiuose.
Naudojimas prasidėjo dar XX a. viduryje, tačiau iki šiol nuomonės apie jo poveikį sveikatai išlieka nevienareikšmiškos. Manoma, kad jis gali sukelti uždegiminius procesus žarnyne, opas ar kitus virškinamojo trakto pažeidimus.
Ką gali sukelti karrageeninas?
Nors karrageeninas kartais vadinamas „natūraliu” priedu, tyrimai rodo, kad jis gali sukelti įvairius nemalonius simptomus:
- Padidėjęs uždegimas
- Pilvo pūtimas
- Dirgliosios žarnos sindromas
- Sutrikęs gliukozės pasisavinimas
- Padidėjusi storosios žarnos vėžio rizika
- Alerginės reakcijos maistui
Nuolatinis uždegimas kartais susiejamas ir su kitomis ligomis: žarnyno uždegiminėmis ligomis, artritu, tendinitu ar lėtiniu tulžies pūslės uždegimu.
Ne visi karrageenino tipai saugūs
Karrageeninas skirstomas į du tipus: „maistinis” (nepažeistas) ir „degraduotas.” Pastarasis laikomas kancerogenišku ir nėra leidžiamas naudoti maiste, tačiau kai kurie tyrimai atskleidė, kad net maistiniame priede gali būti iki 25% pavojingo, degraduoto karrageenino. Tokios priemaišos kelia abejonių dėl šio priedo saugumo.
Dauguma tyrimų apie karrageenino neigiamą poveikį atlikti su gyvūnais ar ląstelėmis laboratorijose, tačiau daugybė žmonių dalinasi patirtimi, kad pradėjus vengti šio priedo pagerėja savijauta ir išnyksta nemalonūs virškinimo simptomai.
Karrageenino vartojimo saugumas
Duomenų apie ilgalaikį karrageenino poveikį žmonėms vis dar trūksta, todėl daug specialistų rekomenduoja riboti jo suvartojimą, ypač turint virškinimo problemų.
Reikalavimus maisto priedams apibrėžusios institucijos vis dar laiko karrageeniną leistinu naudoti maisto produktuose. Vis dėlto kai kurios organizacijos jau panaikino karrageenino leidimą savo ekologinių (organinių) gaminių sąrašuose. Tai reiškia, kad produktai su šiuo priedu daugiau nebegali būti žymimi kaip ekologiški.
Kokiuose produktuose slepiasi karrageeninas?
Šis priedas dažniausiai sutinkamas augalinės kilmės ar vegetariškuose produktuose, nes puikiai pakeičia gyvūninės kilmės želatiną. Karrageenino galime rasti šiuose gaminiuose:
- Šokoladinis pienas
- Lydytas sūris, varškė
- Grietinėlė ir grietinėlės gaminiai
- Ledai
- Migdolų, kokosų, ryžių, sojų, kanapių pienas
- Sotieji desertai, veganiškas sūris
- Veganiški desertai
- Daržovių ištepėlės ir dešrelės
Karrivalninas neturi jokios maistinės vertės, todėl atsisakius jį turinčių produktų nesumažinsite būtinų maistinių medžiagų suvartojimo. Daugybė alternatyvų vegetariškiems ar veganiškiems maisto produktams jau gaminamos be šio priedo. Tiesa, gėrimai be karrageenino natūraliai gali atsisluoksniuoti, todėl prieš vartojimą juos reikėtų tiesiog suplakti.
Šis priedas kartais dedamas ir į gyvūnų maistą, ypač konservus. Norint išvengti karrageenino, verta tikrinti produktų etiketes ir rinktis gaminius, kuriuose šio priedo nėra.
Kaip elgtis, jei karrageeninas kelia abejonių?
Susirūpinus dėl galimų karrageenino šalutinių poveikių, verta bent laikinai jo atsisakyti ir stebėti pokyčius. Kadangi šis priedas privalomai nurodomas gaminio sudėtyje, lengva jį identifikuoti ir išbraukti iš kasdienio raciono.
Pastebėję, kad simptomai išlieka ir nustojus vartoti karrageenino turinčius produktus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju – galimi ir kiti negalavimų priežastys.
