Neramių kojų sindromas (NKS) dažnai kelia klausimų tiems, kurie susiduria su nemaloniais pojūčiais kojose. Kas sukelia šiuos simptomus? Kaip juos palengvinti namuose ir kokių gydymo būdų siūloma? Apžvelkime svarbiausius faktus apie neramių kojų sindromą ir galimus pagalbos žingsnius.
Simptomų priežastys
Dažniausiai neramių kojų sindromas susijęs su sumažėjusiu dopamino kiekiu organizme. Dopaminas yra nervų sistemai svarbi medžiaga, gaminama pasitelkiant geležį. Jei jo koncentracija per maža arba jei vartojami vaistai, slopinantys jo veiklą, kojos ima niežėti, perdėm vargina maudimas ar stiprus noras judinti galūnes. Daugeliui žmonių šie pojūčiai sustiprėja vakare ar jau atsigulus. Kartais diskomfortas juntamas ir rankose.
Be dopamino trūkumo, yra ir kitų sindromą išprovokuojančių veiksnių. NKS pasitaiko nėštumo metu, kai trūksta geležies, sergant inkstų nepakankamumu. Tam tikri vaistai – pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai ar antihistamininiai (vaistai nuo alergijos) – gali stiprinti simptomus. Mokslas patvirtino, kad neramių kojų sindromas dažniau pasitaiko žmonėms, kurių šeimos nariai taip pat yra su juo susidūrę.
Kasdienė pagalba ir savipagalba
Pradinė ir dažniausiai efektyviausia pagalba – paprastas kojų masažas prieš miegą. Šis įprotis dažnai padeda sumažinti ar net išvengti nemalonių pojūčių. Galima išbandyti ne tik rankinį masažą, bet ir šilumos arba šalčio kompresus. Kai kurie žmonės pastebi teigiamą poveikį naudojant elektrinius masažuoklius.
- Pradėkite masažuoti kojas vakare – geriau šiek tiek anksčiau, nei paprastai prasideda simptomai.
- Išbandykite lengvą fizinį krūvį: ėjimą, tempimo pratimus.
- Stebėkite, ar simptomus stiprina vartojami vaistai nuo alergijos ar depresijos – pasitarkite su gydytoju dėl jų keitimo.
Papildai ir mitybos svarba
Kai kuriems žmonėms simptomus lengvina geležies papildai – ypač jei tyrimai rodo geležies trūkumą. Tačiau jie gali sukelti skrandžio sudirginimą, todėl jų reikėtų imtis tik tuomet, kai to tikrai reikia. Taip pat tiriama magnio nauda, bet kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad jis būtų oficialiai rekomenduojamas gydymui.
Gydymo galimybės
Jei savipagalba nepadeda, gydytojas gali pasiūlyti vaistus. Paprastai skiriamos priemonės, gerinančios dopamino veiklą arba preparatai, susiję su gabapentino grupe. Pastarieji iš pradžių buvo naudojami epilepsijai gydyti, tačiau pastebėtas jų efektyvumas ir esant NKS.
Yra ir naujesnių gydymo variantų, pavyzdžiui, specialūs pleistrai, veikiantys per odą. Naujos kartos vaistai – švelnesni, organizmui lengviau prisitaikomi, todėl rečiau tenka reguliuoti jų dozes.
Pastebėta, kad paprasti vaistai nuo skausmo NKS nepadeda. Jei tokių preparatų vartojimas bent trumpam palengvina būklę, galimai patiriate kitą negalavimą. Reikėtų taip pat žinoti, kad daugelis nereceptinių vaistų miegui, ypač turinčių antihistamininių sudėtyje, gali sustiprinti NKS simptomus, sukurti užburtą ratą: nepadedantis preparatas verčia ieškoti dar didesnių dozių, o tai pablogina situaciją.
Kokie vaistai gali pabloginti NKS?
- Vaistai, mažinantys dopamino veiklą,
- ličio preparatai,
- tradiciniai antidepresantai – tricikliai ir kai kurie kiti (pvz., paroksetinas, fluoksetinas),
- kai kurie vaistai nuo alergijos.
Tarp antidepresantų išimtis yra bupropionas – jis neskatina ar net sumažina NKS simptomus.
Kaip derinti gydymą, jei yra kitų ligų?
Depresija sergantiems žmonėms dažnai reikalingi vaistai, kurie gali sustiprinti NKS simptomus. Nenutraukite jų patys – pasitarkite su savo gydytoju, ar būtų galima pakeisti vaistus į palankesnius NKS atžvilgiu. Kai kuriais atvejais bupropionas gali padėti abiem problemoms.
Žmonės, kenčiantys nuo NKS, dažnai pastebi ir miego sutrikimų. Nepakankamas miegas ilgainiui siejamas su didesne depresijos, padidėjusio kraujospūdžio ar cukrinio diabeto rizika.
Kokia mankšta tinkamiausia?
Aktyvumas, kuris įtraukia paveiktas raumenų grupes, vertinamas palankiai. Tai gali būti paprastas vaikščiojimas, pratimai tempimui ar net lengvi namų darbai. Pernelyg intensyvi mankšta nereikalinga – užtenka reguliaraus, bet saikingo judėjimo.
