Ar įmanoma tiek įsitempti, kad tai atsilieptų sveikatai? Pagal dabartines medicinos žinias – taip. Organizmas turi įgimtą savisaugos mechanizmą, dažnai vadinamą „kovok arba bėk“ reakcija. Ji suaktyvėja, kai susiduriame su realia, čia ir dabar esančia grėsme, o pavojui praėjus – turėtų išsijungti.
Turinys
Vis dėlto šiuolaikinis, nuolatinis stresas kartais „užlaiko“ šią sistemą įjungtą. Tuomet kūnas ilgą laiką veikia tarsi avarinėje parengtyje, ir tai gali prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų.
Kaip veikia „kovok arba bėk“ reakcija
Ši reakcija yra gyvybiškai svarbi: ji paruošia kūną greitam veiksmui, kai reikia staigiai panaudoti raumenis ir priimti sprendimus. Dėl streso suaktyvėja simpatinė nervų sistema – organizmo dalis, atsakinga už mobilizaciją.
Jei stresas trumpalaikis, kūnas gana greitai grįžta į įprastą būseną. Tačiau kai įtampa tęsiasi savaitėmis ar mėnesiais, smegenų srityje esantis hipotalamas (nedidelė, bet svarbi reguliacinė „valdymo stotelė“) gali palaikyti nuolatinį „pavojaus signalą“.
Kai streso signalai užsitęsia
Hipotalamo siunčiami signalai aktyvina antinksčius, o šie į kraują išskiria streso hormonus, tarp jų – adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai padeda greitai reaguoti, tačiau ilgai trunkant stresui jų poveikis tampa nebe pagalbinis, o varginantis.
Klinikinėje praktikoje pastebima, kad kai organizmas nepereina į atsipalaidavimo režimą, jis ilgiau veikiamas kortizolio ir kitų streso mediatorių. Dėl to sutrinka natūralūs atsinaujinimo procesai, o kūnas ilgainiui „perdega“ nuo nuolatinės parengties.
Kuo streso hormonai naudingi – kai jų reikia
Adrenalinas ir kortizolis patys savaime nėra „blogi“ – jie būtini, kai situacija reikalauja greitos reakcijos.
Adrenalino poveikis
- didina širdies susitraukimų dažnį;
- kelia kraujospūdį;
- padeda greičiau mobilizuoti energiją raumenims;
- pagreitina kvėpavimą.
Kortizolio vaidmuo
- didina gliukozės kiekį kraujyje, kad kūnas turėtų greitos energijos;
- padeda smegenims efektyviau panaudoti energijos išteklius;
- didina medžiagų, reikalingų audinių atstatymui, prieinamumą;
- laikinai „pristabdo“ mažiau skubias funkcijas, kad daugiau resursų būtų skirta išgyvenimui.
Kodėl kasdienis stresas kelia problemų
Trumpam suaktyvėjus „kovok arba bėk“ režimui, organizmas laikinai sumažina augimo, dauginimosi, virškinimo ir imuninės sistemos aktyvumą – tiesiog taip perskirsto energiją. Tai būtų naudinga, jei tektų staiga gelbėtis nuo fizinės grėsmės.
Tačiau kai „grėsmė“ yra nuolatinė darbų gausa, finansiniai rūpesčiai ar ilgai trunkantys konfliktai, toks mobilizacijos režimas nebėra efektyvi apsauga. Dėl to šiuolaikiniame gyvenime svarbu mokytis valdyti stresą, kad organizmas turėtų progą grįžti į pusiausvyrą.
Atsipalaidavimo sistema: „ilsėkis, miegok ir virškink“
Kai streso reakcija veikia tinkamai, po jos turėtų sekti atsipalaidavimo atsakas. Jį palaiko parasimpatinė nervų sistema – ji atsakinga už atstatymą ir poilsį. Atsipalaidavimo metu organizme išsiskiria hormonai ir signalai, kurie „subalansuoja“ ankstesnę mobilizaciją.
Tuomet širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta prie įprastų reikšmių, o tokios funkcijos kaip virškinimas ir miegas vėl vyksta įprastu tempu.
Kaip ilgalaikis stresas siejamas su ligomis
Užsitęsęs stresas palaiko nuolatinę pasirengimo veikti būseną. Jei organizmui trūksta laiko atkurti pusiausvyrą, jis pervargsta, silpnėja imuninė sistema, o žmogus tampa imlesnis negalavimams. Be to, sutrinka daugelis svarbių procesų, todėl didėja įvairių sveikatos problemų rizika.
Dažniau minimi ilgalaikio streso padariniai:
- atminties ir dėmesio suprastėjimas;
- prislėgta nuotaika ar depresijos simptomai;
- odos būklės pablogėjimas, pavyzdžiui, egzemos paūmėjimai;
- miego sunkumai;
- svorio didėjimas;
- širdies ir kraujagyslių ligų rizikos augimas;
- virškinimo sutrikimai;
- autoimuniniai susirgimai.
Praktiški būdai mažinti stresą kasdienybėje
Streso valdymas dažniausiai yra nuoseklių mažų sprendimų visuma. Šie įpročiai gali padėti per dieną sumažinti įtampą ir mažinti su stresu siejamų sutrikimų tikimybę:
- Įterpkite trumpą judesį: atsistokite dirbdami, dažniau rinkitės laiptus arba išeikite kelioms minutėms pasivaikščioti.
- Naudokite muziką kaip nusiraminimo priemonę: klausykitės jos kelionėje, per pietų pertrauką ar po darbo, jei tai jums padeda atsijungti.
- Išsakykite problemą žodžiais: pokalbis apie įtampą keliantį klausimą neretai sumažina nerimą ir kartais padeda greičiau rasti sprendimą.
Kaip nepersikrauti net „gerais“ planais
Jeigu kasdienės pareigos jau yra pasiekusios ribą, papildomas įsipareigojimas kalendoriuje gali kelti dar daugiau įtampos – net jei tai veikla, kuri paprastai padeda atsipalaiduoti. Tokiais atvejais verta rinktis mažesnes, realistiškas priemones ir sau leisti pailsėti.
Visiškai be streso gyvenimas greičiausiai nebus, tačiau palaikyti jį valdomame lygyje – realu. Reguliariai skirdami laiko atsikvėpti, didinate tikimybę išlikti sveikesni, darbingesni ir geriau besijaučiantys kasdien.