Rinitas (sloga) – tai nosies gleivinės uždegimas, kurį lydi patinimas ir gausios gleivinės išskyros, taip pat deginimo pojūtis, užgulimo jausmas, uoslės pablogėjimas. Negydant uždegiminis procesas gali išplisti į kaimyninius organus ir sukelti vidurinės ausies uždegimą, bronchitą ir net plaučių uždegimą.
Kas yra rinitas
Rinitas, arba, kaip paprastai vadinama, sloga, yra nosies gleivinės uždegimas. Remiantis statistika, rinitu dažniau serga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės – taip yra dėl jų imuninės sistemos ypatumų. Tačiau suaugusieji taip pat reguliariai patiria slogą. Daugelis jų nesikreipia į gydytoją, manydami, kad liga praeis savaime. Tačiau jei rinitas negydomas laiku, jis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sinusitas (paranasalinių sinusų gleivinės uždegimas), otitas (išorinės, vidurinės ar vidinės ausies uždegimas), eustachitas (klausos vamzdelio uždegimas). , laringitas (gerklų uždegimas), bronchitas ir net plaučių uždegimas. Priklausomai nuo to, kas tiksliai sukėlė ligą, rinitas gali būti infekcinis (virusinis, bakterinis ar grybelinis) ir neinfekcinis (sukeltas alerginės reakcijos, hormonų svyravimų ar nosies pertvaros nukrypimo). Paprastai rinito vystymosi mechanizmas gali būti pavaizduotas taip: pirma, patogenai, kurie gali būti virusai, bakterijos, grybeliai ar alergenai, patenka į nosies gleivinę. Kad susidorotų su „priešu“, imuninė sistema pradeda uždegiminį procesą. Jį lydi gleivinės patinimas ir deginimo pojūtis, niežulys ir kutenimas nosyje. Dėl to žmogus pradeda čiaudėti, jo balsas tampa nosinis. Paprastai šis etapas trunka 1–2 dienas. Tada uždegimas didėja. Gleivinė aktyviai gamina gleives. Išskyros teka žemyn ir gali sudirginti odą aplink nosį. Žmogaus nosis užgulta ir jis turi kvėpuoti per burną. Gali pasireikšti ir kiti ligos simptomai – užgulimas ir triukšmas ausyse, ašarojimas, galvos skausmas, padidėjusi kūno temperatūra. Šio etapo trukmė yra 4–5 dienos. Jei gydymas nepradedamas laiku, komplikacijų rizika didėja. Pavyzdžiui, sergant virusiniu rinitu, gali atsirasti antrinė bakterinė infekcija. Tuo pačiu metu pasikeis išskyrų iš nosies pobūdis: gleivės taps klampesnės ir geltonai žalios. Šio etapo trukmė gali siekti 3–4 savaites. Jei žmogui nukrypusi nosies pertvara, gleivinės išskyros iš nosies linkusios tekėti daug blogiau. Atsiranda gleivių stagnacija. O tokia aplinka palanki patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Esant hormonų svyravimams, nosies ertmė gali išskirti daugiau gleivinės nei įprastai. Ir šiuo atveju mikroorganizmai pradeda aktyviai daugintis ant nosies gleivinės.
