„Meškėno akys“ – taip medicinoje neretai apibūdinamos abipusės mėlynės aplink akis, kai oda patamsėja ir susidaro ryškūs tamsūs plotai, primenantys meškėno kailio žymes. Pagal dabartines medicinos žinias tai gali būti svarbus signalas, rodantis rimtesnį galvos ar kaukolės sužalojimą, todėl greitas įvertinimas yra itin reikšmingas.
Turinys
Kas slypi už „meškėno akių“ požymio
Dažniausia priežastis – kaukolės pamato lūžis. Kaukolės pamatas yra apatinė kaukolės dalis, ant kurios „guli“ smegenys. Įvykus lūžiui, kraujas ir skysčiai gali „nuslinkti“ į akiduobių sritį, todėl po kelių valandų ar net po 1–2 parų atsiranda būdingas patamsėjimas aplink abi akis.
Klinikinėje praktikoje pastebima, kad tokie lūžiai dažniausiai susiję su didelės energijos trauma: eismo įvykiais, kritimais, sporto traumomis ar kitais stipriais smūgiais į galvą.
Kitos galimos priežastys
Ne visais atvejais „meškėno akys“ reiškia kaukolės pamatinį lūžį. Panašus vaizdas gali atsirasti ir dėl veido kaulų traumų, kai pažeidžiami ploni kaulai aplink akiduobes. Taip pat šį požymį kartais lydi nosies ar skruostikaulių lūžiai.
Svarbu žinoti, kad patamsėjimas ne visada pasirodo iškart po traumos. Jei kelias dienas išlieka galvos ar veido tinimas, mėlynės aplink akis gali išryškėti vėliau.
Rečiau pasitaikančios būklės
Nors trauma yra dažniausias paaiškinimas, gydytojai, vertindami simptomus, atlieka vadinamąją diferencinę diagnostiką – t. y. įsitikina, ar panašius požymius negalėjo sukelti kitos ligos. Medicinoje aprašoma, kad retais atvejais panašų patamsėjimą gali lemti kai kurios sisteminės ar onkologinės ligos, pavyzdžiui:
- amiloidozė,
- Kaposi sarkoma,
- išsėtinė mieloma,
- neuroblastoma.
Dar rečiau patamsėjimai apie akis gali būti susiję su alerginėmis reakcijomis, tačiau tokiu atveju spalvos pokyčiai dažniausiai būna mažiau ryškūs ir neatrodo kaip tipinė trauminių mėlynių „kaukė“.
Kaip pasireiškia
Pagrindinis požymis – plati mėlynė aplink akis, dažniausiai abipusė. Spalva gali kisti nuo rausvos ar violetinės iki melsvos ar beveik juodos. Neretas atvejis, kai patamsėjimas „išeina“ už akiduobių ribų ir apima smilkinius, skruostus ar kaktą.
Vien tik pačios mėlynės dažnai nebūna itin skausmingos ar jautrios liečiant, nebent kartu yra veido kaulų lūžių.
Kiti požymiai, galintys rodyti kaukolės pamato lūžį
Šalia „meškėno akių“ kartais matomos ir mėlynės už ausų – šis požymis medicinoje vadinamas „Battle“ ženklu.
Taip pat gali pasireikšti ir mažiau akivaizdūs simptomai, pavyzdžiui:
- kraujavimas ar kraujo sankaupos už būgnelio,
- klausos susilpnėjimas,
- padidėjęs kraujospūdis,
- kraujavimas iš nosies,
- regėjimo pokyčiai arba dvejinimasis,
- susilpnėjusi uoslė,
- veido silpnumas dėl galimo nervų pažeidimo.
Kaip nustatoma diagnozė
Gydytojas įvertina bendrą būklę ir apžiūros metu atkreipia dėmesį į mėlynes aplink akis bei kitus galimos sunkios traumos požymius. Vis dėlto pagrindinę reikšmę paprastai turi vaizdiniai tyrimai, nes jie leidžia pamatyti galimus vidinius pažeidimus.
Dažniausiai pasirenkama kompiuterinė tomografija (KT), nes ji gerai padeda nustatyti kaukolės bei smegenų sužalojimus. Vien paprastas rentgeno tyrimas tokiais atvejais dažnai būna mažiau informatyvus. Praktikoje pasitaiko, kad „meškėno akys“ galutinai įvertinamos jau ligoninėje, kai žmogus atvežamas po galvos traumos.
Galimos komplikacijos
Jei priežastis yra kaukolės pamato lūžis, svarbu stebėti ne tik pačias mėlynes, bet ir galimus sužalojimo padarinius. Bet kokia trauma, pakankamai stipri sukelti tokį lūžį, gali būti susijusi ir su reikšmingu smegenų pažeidimu.
Gydymo įstaigoje gydytojai paprastai vertina, ar neatsiranda šių komplikacijų:
- aneurizma,
- kraujavimas akiduobių ar akių srityje,
- smegenų skysčio nutekėjimas,
- kaukolės ar veido deformacija,
- meningitas,
- potrauminis veido paralyžius,
- fistulės (nenormalūs ryšiai tarp kraujagyslių ar kitų struktūrų),
- kraujavimas smegenyse arba aplink jas,
- užsitęsę simptomai po smegenų sukrėtimo.
Gydymo principai
Dažniausia „meškėno akių“ priežastis – kaukolės pamato lūžis – neretai sugyja savaime ir specifinio lūžio „taisymo“ gali neprireikti. Tačiau gydymo taktika priklauso nuo to, ar yra papildomų pažeidimų ir komplikacijų.
Jei atsiranda smegenų skysčio nutekėjimas, gali prireikti chirurginio gydymo. Taip pat, esant infekcinių ar kraujagyslinių komplikacijų rizikai, dažnai reikalingas atidus stebėjimas ir kontroliniai įvertinimai. Jei po traumos lieka ryškių anatominių pakitimų, kartais svarstomos rekonstrukcinės (estetinės ar funkcinės) chirurgijos galimybės.
Atsistatymo prognozė ir kada būtina kreiptis pagalbos
Dažniausiai patamsėjimas aplink akis palaipsniui išnyksta, kai gyja lūžis ir rezorbuojasi kraujo išsiliejimai. Vis dėlto bendra prognozė daugiausia priklauso nuo pačios traumos sunkumo ir to, ar išsivysto komplikacijos.
Kai kurie kaukolės lūžiai gali būti pavojingi gyvybei. Todėl, jei po galvos sužalojimo atsiranda „meškėno akių“ vaizdas ar kiti išvardyti simptomai, medicininis įvertinimas turėtų būti neatidėliotinas. Praktinis principas paprastas: bet kokią reikšmingesnę galvos traumą saugiausia kuo greičiau patikrinti sveikatos priežiūros įstaigoje.