Paviršinio epitelio pakitimai, vadinami plokščialąsteline metaplazija, reiškia nepiktybinius – t. y. ne vėžinius – pokyčius, vykstančius plokščiosiose epitelio ląstelėse. Šis ląstelių sluoksnis dengia daugybę kūno organų ir audinių, įskaitant odą, liaukas ir vidaus organų paviršių.
Kas vyksta plokščialąstelinės metaplazijos metu
Epitelio ląstelės žmogaus kūne nuolatos kinta, tačiau metaplazijos atveju moka pasikeisti taip, kad iš vieno ląstelių tipo virsta kitu, tam audiniui nebūdingu. Patys pokyčiai dažniausiai nekelia grėsmės sveikatai, tačiau tam tikrais atvejais gali būti žingsnis link rimtesnių susirgimų.
Plokščialąstelinės ląstelės organizme
Tokios epitelio ląstelės aptinkamos visame kūne – jos formuoja išorinius ir vidaus paviršius, dengia kvėpavimo takus, burnos ertmę, gimdos kaklelio gleivinę ir kitus organus. Įprastai plokščialąstelinė metaplazija nevirsta vėžiu, bet kai kurioms formoms ši rizika padidėja.
Plokščialąstelinės metaplazijos tipai
- Keratininė (leukoplakija): Šiuo atveju ląstelės pradeda gaminti per daug keratino – baltymo, kuris svarbus odos, nagų, gleivinių ir daugybės organų dangai.
- Nekeratininė: Čia ląstelės nerenka perteklinio keratino kiekio. Tokie pokyčiai įprastai nepiktybiniai ir neperauga į vėžį.
Metaplazijos sąsajos su vėžiu
Nekeratininė forma pačios grėsmės nepasižymi, tačiau keratininė tipiškai laikoma ikivėžine – jei laiku neskiriamas gydymas, laikui bėgant pokyčiai gali virsti displazija, o ši – neoplazija. Neoplazijos atveju organizme pradeda daugintis nenormalios ląstelės, kurios gali sudaryti auglius (navikus); jie būna tiek piktybiniai, tiek nepiktybiniai.
Pavojingiausia situacija – kai plokščialąstelinės ląstelės virsta vėžinėmis, todėl išsivysto plokščialąstelinė karcinoma. Dažniausiai apie ją girdime kalbėdami apie odos vėžį, tačiau šios ląstelės formuoja gleivinės dangą ir burnoje, nosyje, kvėpavimo takuose, gimdos kaklelyje.
Kur dažniausiai pasitaiko plokščialąstelinė metaplazija
Tokie ląstelių pakitimai neretai aptinkami gimdos kaklelio gleivinėje – būtent ten formuojasi jungtis tarp gimdos ir makšties. Daugiau kaip 80 % vaisingo amžiaus moterų, taip pat 75 % moterų menopauzės metu šie pokyčiai yra visai įprasti ir nepadidina vėžio rizikos.
Tačiau kai kuriems žmonėms, infekuotiems žmogaus papilomos virusu (ŽPV), pakitimai gali tapti ikivėžiniai – išsivystyti gimdos kaklelio displazija (dar vadinama intraepitelinė neoplazija). Laiku neskyrus gydymo, tokie pakitimai gali lemti gimdos kaklelio vėžio vystymąsi.
Plokščialąstelinės metaplazijos lokalizacija
- Šlapimo pūslė ir šlapimo sistema
- Virškinimo traktas
- Burnos ertmė, liežuvis, tonzilės
- Kvėpavimo takai
- Oda
Plokščialąstelinės metaplazijos simptomai
Kiekvienu atveju požymiai priklauso nuo pažeistos vietos, o dažnai pokyčiai būna visai nepastebimi. Su šlapimo pūslės gleivinės metaplazija siejamas sunkiai sulaikomas noras šlapintis (urgentinė inkontinencija).
Gimdos kaklelio pokyčiai kai kada sukelia cervicitą – gleivinės uždegimą. Jo simptomai nebūtinai pasireiškia, tačiau tarp jų gali būti:
- Nepageidaujamo kvapo ar dirginantis makšties išskyrimas
- Nemalonus ar skausmingas lytinis aktas
Plokščialąstelinės metaplazijos priežastys
Tikslūs šio proceso sukėlėjai ne visada žinomi, tačiau egzistuoja tam tikri rizikos veiksniai, kurie gali išprovokuoti kai kurių tipų plokščialąstelinę metaplaziją:
- Hormonų terapija ar spindulinis gydymas prostatos vėžiui gali sukelti pakitimus šlaplėje.
- Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija susijusi su gimdos kaklelio gleivinės pokyčiais.
- Ilgalaikis šlapimo kateterio naudojimas, dažnos šlapimo takų infekcijos ar inkstų akmenys prisideda prie šlapimo pūslės epitelio metaplazijos.
- Rūkymas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga didina riziką susirgti bronchų metaplazija.
- Vitaminas A – jo stoka gali paskatinti pakitimus kvėpavimo takuose.
Diagnozavimas
Kaip atliekami tyrimai, priklauso nuo to, kurioje vietoje įtariama metaplazija. Gimdos kaklelio pokyčiams išaiškinti paplitusi Pap tepinėlio procedūra – ji leidžia aptikti ankstyvus epitelio pakitimus bei įvertinti ŽPV infekcijos riziką. Jei tyrimai parodo galimą pavojų arba ryškesnius pakitimus, gali būti skiriama kolposkopija – jai metu išsamiai apžiūrimi audiniai.
Kituose organuose ląstelių pakitimai dažnai tiriami pasitelkiant biopsiją: paimamas nedidelis audinio mėginys, kurį specialistas peržiūri mikroskopu, ieškodamas nenormalių ląstelių.
Gydymas ir stebėjimas
Nekeratininė metaplazija dažniausiai nereikalauja gydymo, tačiau keratininės atvejais dėl didėjančios vėžio rizikos būtinas atidžios stebėsenos bei gydymo planas. Reguliarūs tyrimai leidžia laiku aptikti pakitimus ir priimti sprendimą dėl tolimesnės taktikos.
Gydymas parenkamas atsižvelgiant į pažeistą kūno vietą ir ląstelių būklę.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su savo gydytoju
- Kas galėjo lemti šiuos ląstelinius pakitimus?
- Kokia mano vėžio rizika ir ką galiu padaryti ją sumažinant?
- Ar būtinas gydymas, ir jei taip – kaip greitai?
- Kaip dažnai turėtų būti atliekami patikrinimai?
- Kokius simptomus ar komplikacijas svarbu stebėti?
