Polikloninė gamopatija – tai būklė, kai kraujyje esančios imuninės sistemos ląstelės gamina per daug tam tikrų baltymų, žinomų kaip imunoglobulinai arba antikūnai. Šie baltymai reikalingi organizmui apsisaugoti nuo virusų, bakterijų ar kitų ligų sukėlėjų.
Turinys
Kaip pasireiškia polikloninė gamopatija
Kai organizme prasideda polikloninė gamopatija, dažniausiai aktyvuojama imuninė sistema. Tai dažniausiai įvyksta tuo atveju, jei žmogus serga infekcine ar autoimunine liga, kuri verčia imuninę sistemą nuolat gaminti antikūnus.
Be to, ši būklė gali išsivystyti žmonėms, kurie serga tam tikrais vėžiniais susirgimais, kepenų ligomis ar autoimuniniais sutrikimais.
Polikloninė ir monokloninė gamopatija: kuo jos skiriasi
Imunoglobulinus gamina baltosios kraujo ląstelės – B limfocitai ir plazminės ląstelės. Esant polikloninei gamopatijai, abu šie ląstelių tipai išskiria padidintą kiekį antikūnų. Monokloninės gamopatijos atveju tik plazminės ląstelės pradeda gaminti itin daug vieno tipo baltymo, vadinamo M baltymu. Dažniausiai tokia situacija būdinga tam tikriems navikams, pvz., mielomai, tačiau gali pasireikšti ir nesant kitų ligų – tokiu atveju žmogus reguliariai stebimas.
Kiti polikloninės gamopatijos pavadinimai
- Hipergamaglobulinemija
- Polikloninė liga
Polikloninės gamopatijos priežastys
Tikslios polikloninės gamopatijos priežastys vis dar tiriamos, tačiau pastebėta, kad ši būklė dažniau išsivysto žmonėms su infekcijomis, autoimuninėmis ligomis ar kraujo vėžiu. Tam tikri vaistai, skirti kitų ligų gydymui, taip pat gali padidinti riziką atsirasti šiai būklei.
Polikloninės gamopatijos simptomai
Ši būklė dažniausiai nesukelia jokių specifiškų simptomų. Dažniau pasireiškia pagrindinės ligos, sukėlusios polikloninę gamopatiją, požymiai.
Polikloninė gamopatija ir infekcijos
Polikloninė gamopatija nėra tiesiogiai virusinė ar bakterinė liga. Tai – imuninės sistemos atsakas, susijęs su kitų infekcijų ar ligų poveikiu. Kitaip tariant, tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti šios būklės atsiradimą.
Nustatymas ir tyrimai
Šią būklę leidžia nustatyti kraujo tyrimas, vadinamas serumo baltymų elektroforeze (SPEP). Juo galima įvertinti, kiek ir kokių baltymų yra kraujyje.
Polikloninė gamopatija dažnai įtariama, jei žmogus serga autoimuninėmis ligomis, infekcijomis, kepenų ligomis ar vėžiu. Tyrimas padeda gydytojui stebėti imuninės sistemos veiklą ir įvertinti, ar yra kitų sveikatos sutrikimų.
Kaip elektroforezė padeda nustatyti polikloninę gamopatiją
Gydytojai ima kraujo mėginį ir atlieka serumo baltymų elektroforezę. Taip jie išskiria kraujo baltymus į skirtingas frakcijas. Gauti rezultatai informuoja apie imuninės sistemos būklę, ar nėra infekcijos, vėžio požymių ar kepenų pažeidimo.
Kiti galimi tyrimai
Jei yra įtarimų dėl centrinės nervų sistemos infekcijos, pavyzdžiui, meningito, gali būti tiriamas smegenų skysčio mėginys. Tokios infekcijos taip pat gali paskatinti polikloninę gamopatiją.
Gydymo galimybės
Polikloninė gamopatija pati savaime nėra gydoma, nes tai tėra imuninės sistemos reakcija. Gydymas visada nukreiptas į pagrindinę ligą, kuri paskatino šią būklę. Sveikatos specialistai nuolat seka imunoglobulinų kiekį kraujyje, kad galėtų įvertinti, ar polikloninė gamopatija išnyko.
Kaip sumažinti riziką susirgti
Šiuo metu nėra žinoma būdų, kaip užkirsti kelią polikloninės gamopatijos atsiradimui.
Rizikos veiksniai
Padidėjusi rizika susirgti poliklonine gamopatija siejama su tam tikromis ligomis ar jų būklėmis:
- Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė, reumatoidinis artritas ar Sjögreno sindromas
- Kraujo ligos, įskaitant pjautuvinę anemiją
- Kraujodaros sistemos vėžiai, pavyzdžiui, leukemija ar limfoma
- Vėžiniai susirgimai: inkstų, kepenų, plaučių, kiaušidžių vėžys
- Infekcijos: ŽIV, maliarija, mononukleozė, pneumonija, tuberkuliozė
- Kepenų ligos, įskaitant autoimuninį hepatitą, cirozę ar virusinį hepatitą
Jeigu turite bent vieną iš šių ligų ar buvo kontaktas su asbestu, svarbu aptarti šią situaciją su gydytoju. Jis gali paskirti papildomus tyrimus, jei atsirastų naujų ar stiprėjančių simptomų.
Polikloninės gamopatijos eiga
Šia būkle sergantiems žmonėms gali būti didesnė infekcijų arba mažakraujystės rizika. Tačiau, pradėjus gydyti pagrindinę ligą, išnyksta ir polikloninė gamopatija, sumažėja komplikacijų tikimybė.
Ar polikloninė gamopatija gali kartotis?
Ši būklė gali pasikartoti daugiau nei vieną kartą.
Kasdienybė su poliklonine gamopatija
Rekomenduojama laikytis gydytojo nurodymų ir stengtis sumažinti infekcijų tikimybę kasdienėje veikloje.