Piurija – tai būklė, kai šlapime aptinkama daug leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) arba pūlių. Pūliai – tai tirštas, spalvą keičiantis skystis (būna balti, gelsvi, rausvi ar žalsvi atspalviai), kuris susidaro organizmui kovojant su infekcija. Jo sudėtyje – baltieji kraujo kūneliai, miręs audinys ir bakterijos. Piurija laikoma tada, kai 1 kubiniame milimetre šlapimo randama bent 10 leukocitų.
Kas dažniau susiduria su piurija?
Su šia problema gali susidurti bet kokio amžiaus ir lyties asmenys, tačiau rizika didėja moterims, ypač peržengus 45 metų ribą ar pasireiškus menopauzės požymiams. Be to, piurija dažnai pasitaiko sergant įvairiomis šlapimo takų ligomis.
Kaip dažnai pasitaiko piurija?
Piurija diagnozuojama gan dažnai. Ji gali lydėti daug skirtingų sveikatos sutrikimų, tačiau daugeliu atveju siejama su šlapimo takų infekcijomis (ŠTI). Šlapimo takų infekcijos itin paplitusios – kasmet dėl jų gydytojams kreipiasi nuo 8 iki 10 milijonų žmonių.
Apie 14 % moterų ir 2,6 % vyrų pasireiškia vadinamoji sterilioji piurija – tuomet šlapime aptinkama baltųjų kraujo kūnelių, bet bakterijos nerandama. Dažnai tai susiję su lytiniu keliu plintančiomis ligomis ar infekcijomis.
Piurijos išvaizda ir kvapas
Kai piurija atsiranda dėl šlapimo takų infekcijos, šlapimas tampa drumstas, o jo kvapas – aitrus, primenantis amoniaką. Šis kvapas yra stiprus ir gali dirginti nosies gleivinę.
Piurijos simptomai
Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Drumstas šlapimas arba pūliai šlapime.
Kai piuriją sukelia šlapimo takų infekcija, gali atsirasti papildomi simptomai:
- Skausmas šone, pilvo ar dubens srityje.
- Spaudimas žemiau pilvo.
- Dažnas šlapinimosi poreikis.
- Staigus noras šlapintis.
- Nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas.
- Skausmas šlapinantis.
- Kraujas šlapime.
- Karščiavimas.
- Pykinimas ar vėmimas.
Piurijos priežastys
Dažniausia piurijos priežastis – būtent šlapimo takų infekcijos. Tačiau ją gali sukelti ir kiti veiksniai:
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip gonorėja, žmogaus papilomos virusas, sifilis ar ŽIV.
- Kitos virusinės infekcijos, įskaitant adenovirusą.
- Skausmingas šlapimo pūslės sindromas (intersticinė cistitas).
- Plaučių uždegimas.
- Tuberkuliozė.
- Sepsis.
- Inkstų akmenys.
- Chirurginės intervencijos, pvz., makšties tinklelio įdėjimas.
- Organų persodinimo atmetimas.
Ilgą laiką vartojant tam tikrų vaistų taip pat gali pasireikšti piurija. Tai gali būti:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas, aspirinas).
- Antibiotikai, kurių sudėtyje yra penicilino ar sulfonamidų.
- Diuretikai.
- Preparatai, mažinantys skrandžio rūgštingumą (protonų siurblio inhibitoriai).
Ar piurija visada susijusi su šlapimo takų infekcija?
Nors dažniausiai piurija nurodo šlapimo takų infekciją, ši būklė gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Norint nustatyti tikslią priežastį, būtina kreiptis į specialistą.
Užkrečiamumas
Pati piurija nėra užkrečiama, tačiau kai kurios ją sukeliančios ligos – pavyzdžiui, lytiniu keliu plintančios infekcijos ar kai kurios virusinės infekcijos – gali būti užkrečiamos.
Kaip nustatoma piurija?
Diagnozuoti piuriją padeda šlapimo tyrimas (šlapimo analizė). Surašant šlapimo pavyzdį specialioje talpoje, vėliau laboratorijoje ištyrinėjami leukocitai, bakterijos ar kraujas mikroskopu.
Gydymo principai
Įprastai gydymas priklauso nuo nustatytos piurijos priežasties. Jei pagrindinė problema – bakterinė infekcija, gydytojas paskiria antibiotikus. Labai svarbu išgerti visą paskirtą vaistų kursą, net jei simptomai pagerėja anksčiau – kitaip liga gali sugrįžti ar tapti sunkiai gydoma.
Kai piurijos požymiai nepraeina net baigus gydymo kursą, būtina dar kartą kreiptis į gydytoją – gali būti, kad piurija susijusi su kita liga ar sutrikimu.
Kokios grėsmės, jei piurija negydoma?
Negydant piurijos arba ją sukėlusios ligos, gali išsivystyti rimtesni sveikatos sutrikimai: sepsis (kraujo užterštumas), inkstų pažeidimai, organų funkcijų sutrikimai ar net gyvybei pavojingos būklės.
Ar spanguolių sultys padeda gydyti piuriją?
Spanguolių sultys dažnai minimos kaip priemonė šlapimo takų infekcijoms, kurios gali sukelti piuriją, gydyti ar jų profilaktikai. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad jos būtų veiksmingas gydymo būdas. Jei įtariate piuriją ar šlapimo takų infekciją, svarbiausia pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio gydymo.
Kaip apsisaugoti nuo piurijos?
Didžioji dalis žmonių gali sumažinti piurijos riziką, jei atsakingai rūpinsis šlapimo takų sveikata ir profilaktika. Pagrindinės rekomendacijos:
- Laikykitės higienos. Moterims svarbu po šlapinimosi ar tuštinimosi valytis kryptimi iš priekio į nugarą. Taip pat svarbu reguliariai keisti higienines priemones (įklotus, tamponus ir pan.), o aplink lytinius organus ir išangę – nuplauti vandeniu, galima naudoti švelnų, bekvapį muilą.
- Daugiau gerkite skysčių. Tai padeda pašalinti bakterijas iš šlapimo takų.
- Rinkitės patogius drabužius. Prigludę drabužiai ir sintetinis apatinis trikotažas sulaiko drėgmę, o tai sudaro sąlygas daugintis bakterijoms. Medvilniniai apatiniai geriau sugeria drėgmę ir leidžia odai kvėpuoti.
- Nusišlapinkite po lytinio akto. Tai padeda išplauti galimas bakterijas iš šlapimo takų.
Norint išvengti piurijos, kurią sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos, patariama:
- Naudoti prezervatyvus – jie veiksmingai mažina lytiniu keliu plintančių infekcijų riziką.
- Tikrintis dėl lytiškai plintančių ligų – ypač prieš pradėdami naujus lytinius santykius.
- Domėtis šių ligų simptomais ir, pastebėjus įtartinus požymius, kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Ko tikėtis, jei diagnozuota piurija?
Laiku nustačius ir gydant priežastį, piurija dažniausiai praeina ir simptomai išnyksta. Jei visgi po gydymo šlapimo pokyčiai ar kiti ženklai išlieka, būtina vėl pasikonsultuoti su gydytoju – galbūt pagrindinė problema yra gilesnė ar sudėtingesnė.
Esant sudėtingoms situacijoms, gydytojas gali siųsti pas urologą ar inkstų ligų specialistą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus pakeistą šlapimo spalvą, drumstumą ar kitus įprastai nebūdingus požymius, taip pat atsiradus šlapimo takų ar lytinių infekcijų simptomams, reikėtų nelaukti ir pasitarti su specialistu. Jeigu jau gydotės, bet būklė blogėja, svarbu neatidėlioti vizito – gali prireikti kitokio gydymo ar išsamesnės diagnostikos.
Pagrindiniai skirtumai tarp piurijos ir šlapimo takų infekcijos
Piurija reiškia pūlių ar baltųjų kraujo kūnelių atsiradimą šlapime – dažniausiai šlapimas drumstas, gali pasikeisti jo kvapas. Tai nėra savarankiška liga, o dažnesnis įvairių kitų sveikatos sutrikimų požymis (dažniausiai – šlapimo takų infekcijos).
Tuo tarpu šlapimo takų infekcija – tai specifinė infekcinė liga, kuomet šlapimo takuose veisiasi bakterijos, dažniausiai E. coli. Ši būklė dažnai pasireiškia būtent piurija.
