Dislipidemija nustatoma tada, kai kraujyje aptinkami nenormalūs lipidų kiekiai. Ši sąvoka apima įvairius sutrikimus, tačiau dažniausiai pasitaikančios dislipidemijos formos yra susijusios su šiomis būklėmis:
- 1.Lipidų reikšmė organizmui
- 2.Kraujo lipidų lygio svyravimai ir rizika
- 3.Aterosklerozės vystymasis
- 4.Simptomai
- 5.Galimos komplikacijos
- 6.Dažniausiai pasireiškiantys požymiai
- 7.Kada kreiptis į gydytoją
- 8.Tipai ir priežastys
- 9.Pirminė dislipidemija
- 10.Antrinė dislipidemija
- 11.Informaciniai šaltiniai apie cholesterolio mažinimą
- 12.Rizikos veiksniai
- 13.Gydymas
- 14.Medikamentinis gydymas
- 15.Gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės
- 16.Mokslinės publikacijos ir informaciniai šaltiniai
- padidėjusia mažo tankio lipoproteinų (MTL), vadinamojo blogojo cholesterolio, koncentracija
- sumažėjusia didelio tankio lipoproteinų (DTL), vadinamojo gerojo cholesterolio, koncentracija
- padidėjusiu trigliceridų kiekiu
- bendru padidėjusiu cholesterolio kiekiu, kai kartu nustatomas aukštas MTL ir trigliceridų lygis
Lipidų reikšmė organizmui
Lipidai, dar vadinami riebalais, yra būtini gyvybiniai komponentai, užtikrinantys ląstelių energijos poreikius ir dalyvaujantys svarbiuose organizmo procesuose. Pagrindinės lipidų rūšys apima:
- MTL cholesterolį, kuris laikomas nepalankiu sveikatai, nes gali skatinti apnašų formavimąsi kraujagyslių sienelėse
- DTL cholesterolį, kuris vertinamas kaip naudingas, nes padeda pašalinti MTL iš kraujotakos
- trigliceridus, susidarančius tada, kai suvartotos kalorijos nėra iš karto panaudojamos ir kaupiamos riebaliniame audinyje
Kraujo lipidų lygio svyravimai ir rizika
Normalūs lipidų rodikliai kraujyje gali skirtis priklausomai nuo individualių žmogaus savybių. Vis dėlto asmenys, kuriems nustatomas padidėjęs MTL ir trigliceridų kiekis arba itin žemas DTL lygis, turi didesnę riziką susidurti su aterosklerozės išsivystymu.
Aterosklerozės vystymasis
Aterosklerozė formuojasi tuomet, kai kraujagyslėse ima kauptis kietos riebalinės sankaupos, vadinamos apnašomis. Šios struktūros siaurina kraujagyslių spindį ir apsunkina normalų kraujo tekėjimą.
Ilgainiui apnašų kiekis gali didėti, o tai lemia rimtus kraujotakos sutrikimus, įskaitant širdies priepuolius ir insultus.
Simptomai
Dauguma žmonių, kuriems nustatyta dislipidemija, nejaučia jokių požymių, ypač jei sutrikimas nėra ryškus. Dažniausiai ši būklė nustatoma atsitiktinai, atliekant profilaktinį kraujo tyrimą arba tiriantis dėl kitos sveikatos problemos.
Galimos komplikacijos
Negydoma arba sunkios formos dislipidemija gali prisidėti prie kitų ligų išsivystymo, tarp jų – vainikinių arterijų ligos ir periferinių arterijų ligos. Abi šios būklės yra pavojingos, nes gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas.
Dažniausiai pasireiškiantys požymiai
Vainikinių ir periferinių arterijų ligoms būdingi simptomai gali būti šie:
- kojų skausmas, ypač einant ar ilgiau stovint
- skausmas krūtinės srityje
- spaudimo ar veržimo pojūtis krūtinėje kartu su dusuliu
- skausmas, įtampa ar spaudimas kakle, žandikaulyje, pečiuose ar nugaroje
- virškinimo sutrikimai ir rėmuo
- miego problemos ir nuolatinis nuovargis dienos metu
- galvos svaigimas
- padažnėjęs ar nereguliarus širdies plakimas
- šaltas prakaitas
- pykinimas ir vėmimas
- tinimas kojose, kulkšnyse, pėdose, pilvo srityje ar kaklo venose
- alpimas
Šie simptomai dažnai sustiprėja fizinio krūvio ar emocinės įtampos metu ir palengvėja ilsintis.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu pasireiškia krūtinės skausmas, ypač kartu su išvardytais simptomais, rekomenduojama nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
Asmenys, patiriantys stiprų krūtinės skausmą, ryškų galvos svaigimą, alpimą ar kvėpavimo sutrikimus, turėtų nedelsiant kreiptis skubios medicinos pagalbos.
Tipai ir priežastys
Dislipidemija skirstoma į dvi pagrindines grupes pagal jos kilmę.
Pirminė dislipidemija
Pirminė dislipidemija nustatoma atliekant kraujo tyrimus. Šio tipo sutrikimas atsiranda dėl genetinių veiksnių ir yra paveldimas iš šeimos narių. Dažniausiai pasitaikančios pirminės dislipidemijos priežastys yra šios:
- šeiminė mišrioji hiperlipidemija, kuri dažniausiai išryškėja paauglystėje ar jauname suaugusiųjų amžiuje ir gali lemti padidėjusį cholesterolio kiekį
- šeiminė hiperabetalipoproteinemija, susijusi su mutacijomis MTL lipoproteinų grupėje, vadinamoje apolipoproteinais
- šeiminė hipertrigliceridemija, sukelianti padidėjusį trigliceridų kiekį kraujyje
- homozigotinė šeiminė arba poligeninė hipercholesterolemija, atsirandanti dėl MTL receptorių genetinių pakitimų
Antrinė dislipidemija
Antrinė dislipidemija vystosi dėl gyvenimo būdo ypatumų arba kitų ligų, kurios ilgainiui sutrikdo lipidų pusiausvyrą kraujyje.
Dažniausios antrinės dislipidemijos priežastys yra šios:
- nutukimas, ypač kai riebalai kaupiasi pilvo srityje
- cukrinis diabetas
- hipotirozė
- alkoholio vartojimo sutrikimas
- policistinių kiaušidžių sindromas
- metabolinis sindromas
- per didelis riebalų vartojimas, ypač sočiųjų ir transriebalų
- Kušingo sindromas
- uždegiminės žarnyno ligos
- sunkios infekcinės ligos, pavyzdžiui, ŽIV
- pilvinės aortos aneurizma
Informaciniai šaltiniai apie cholesterolio mažinimą
Egzistuoja nemokami informaciniai šaltiniai, kuriuose pateikiami mediciniškai patikrinti patarimai, padedantys mažinti cholesterolio kiekį. Šios trumpos, reguliariai pateikiamos mokomosios medžiagos skirtos ilgalaikiams gyvenimo būdo pokyčiams, padedantiems kontroliuoti lipidų rodiklius.
Asmens duomenų apsauga yra svarbi, todėl bet kokia pateikta informacija gali būti saugoma serveriuose, esančiuose už Europos Sąjungos ribų. Jei su tuo nesutinkama, rekomenduojama asmens duomenų neteikti.
Rizikos veiksniai
Yra keletas veiksnių, kurie didina dislipidemijos ir su ja susijusių ligų atsiradimo tikimybę. Prie svarbiausių rizikos veiksnių priskiriami:
- nutukimas
- mažas fizinis aktyvumas
- reguliaraus judėjimo stoka
- alkoholio vartojimas
- tabako gaminių naudojimas
- nelegalių ar draudžiamų medžiagų vartojimas
- lytiškai plintančios infekcijos
- 2 tipo cukrinis diabetas
- skydliaukės funkcijos nepakankamumas
- lėtinės inkstų ar kepenų ligos
- virškinamojo trakto sutrikimai
- vyresnis amžius
- mityba, kurioje gausu sočiųjų ir transriebalų
- tėvai ar seneliai, kuriems buvo diagnozuota dislipidemija
- moteriškoji lytis, nes po menopauzės moterims dažniau nustatomas padidėjęs MTL kiekis kraujyje
Gydymas
Dislipidemijos gydymas dažniausiai apima medikamentinę terapiją. Gydytojo pagrindinis tikslas paprastai yra sumažinti trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekį kraujyje. Vis dėlto gydymo taktika gali skirtis priklausomai nuo dislipidemijos kilmės ir jos sunkumo laipsnio.
Asmenims, kuriems nustatomas labai padidėjęs bendras cholesterolio kiekis kraujyje, gydytojas gali skirti vieną ar kelis lipidų kiekį reguliuojančius vaistus. Tokia būklė dažniausiai diagnozuojama tada, kai bendras cholesterolio lygis siekia arba viršija maždaug 5,2 mmol/l.
Medikamentinis gydymas
Padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai gydomas statinais. Šie vaistai veikia slopindami cholesterolio gamybą kepenyse ir taip padeda mažinti MTL koncentraciją kraujyje.
Jeigu statinai nėra pakankamai veiksmingi ir MTL ar trigliceridų rodikliai išlieka per aukšti, gydytojas gali paskirti papildomų vaistų, tarp kurių gali būti:
- ezetimibas
- niacinas
- fibratai
- tulžies rūgštis surišantys preparatai
- PCSK9 inhibitoriai, tokie kaip evolokumabas ar alirokumabas
- kiti specifiniai lipidų apykaitą veikiantys vaistai, pavyzdžiui, lomitapidas ar mipomersenas
Gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės
Be vaistų, reikšmingą vaidmenį lipidų kontrolei turi gyvenimo būdo korekcijos ir tam tikri papildai. Šios priemonės gali padėti palaikyti palankų kraujo lipidų balansą.
Natūralios strategijos apima:
- nesveikų riebalų vartojimo mažinimą, ypač tų, kurie randami raudonoje mėsoje, riebiuose pieno produktuose, rafinuotuose angliavandeniuose, saldumynuose, traškučiuose ir keptuose patiekaluose
- reguliarų fizinį aktyvumą
- sveiko kūno svorio palaikymą, prireikus mažinant antsvorį
- alkoholio vartojimo ribojimą arba visišką jo atsisakymą
- rūkymo ir kitų tabako gaminių atsisakymą
- vengimą ilgą laiką būti nejudant
- didesnį polinesočiųjų riebalų vartojimą, kurių gausu riešutuose, sėklose, ankštinėse kultūrose, žuvyje, pilno grūdo produktuose ir alyvuogių aliejuje
- omega-3 riebalų rūgščių vartojimą skystu pavidalu arba kapsulėmis
- pakankamą maistinių skaidulų kiekį iš vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų
- 6-8 valandų miegą kiekvieną naktį
- pakankamą skysčių vartojimą, ypač vandens
Šių priemonių derinimas su gydytojo paskirtu gydymu padeda efektyviau valdyti dislipidemiją ir sumažinti su ja susijusių komplikacijų riziką.
Mokslinės publikacijos ir informaciniai šaltiniai
Anderson, T. J., Grégoire, J., Pearson, G. J., Barry, A. R., Couture, P., Dawes, M. ir Ward, R. (2016). Kanados Kardiologų draugijos parengtos 2016 metų dislipidemijos valdymo gairės, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai suaugusiųjų populiacijoje. Canadian Journal of Cardiology, 32(11), 1263-1282.
HDL (gerasis), LDL (blogasis) cholesterolis ir trigliceridai. (2018 m. gegužės 3 d.). Informacinė medžiaga apie skirtingų lipidų tipus ir jų poveikį širdies bei kraujagyslių sistemai.
Požymiai, simptomai ir komplikacijos. (be datos). Apžvalginė informacija apie su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusius klinikinius pasireiškimus ir galimas pasekmes.
Rader, D. J. ir Kastelein, J. J. P. (2014 m. kovo 3 d.). Lomitapidas ir mipomersenas – naujos kartos vaistai, skirti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekiui mažinti pacientams, sergantiems homozigotine šeimine hipercholesterolemija. Circulation, 129(9), 1022-1032.
