Norint suprasti klausos praradimą, naudinga žinoti fiziologinius mechanizmus, kuriais suvokiame garsus.
Kaip mes girdime?
Ausis susideda iš trijų pagrindinių dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Kai garso bangos patenka į išorinę ausį, jos vibracija sukelia būgnelio virpėjimą. Būgnelis jungiasi su trimis mažais kauliukais vidurinėje ausyje – plaktuku, anviliu ir stapesu. Kartu su būgneliu jie sustiprina garso bangos vibraciją prieš perduodami ją į cochlea, vidinės ausies struktūrą. Skysčiu užpildytas cochlea turi daugybę smulkių plaukelių ląstelių, kurias inervuoja girdėjimo nervai. Šios plaukelių ląstelės atlieka svarbų vaidmenį, konvertuodamos vibracinius garso bangas į elektrinius signalus, kurie keliauja į smegenis ir leidžia mums suvokti garsą.
Palaipsniui atsirandantis klausos praradimas, kuris vyksta su amžiumi, vadinamas presbycusis. Senėjimas ir triukšmingos aplinkos poveikis gali prisidėti prie plaukelių ląstelių degeneracijos, sukeldamas sensorinį girdėjimo praradimą, kuris paprastai yra negrįžtamas. Tačiau tinkamas diagnozavimas ir reabilitacija gali pagerinti bendrą klausosgebėjimą.
Klausos praradimo tipai
- Kondukcijos girdėjimo praradimas: Abnormalios sąlygos išorinėje ausyje (ausies kanale) arba vidurinėje ausyje trukdo garso bangų perdavimui į vidinę ausį.
- Sensorinis girdėjimo praradimas: Plaukelių ir nervų ląstelių pažeidimai vidinėje ausyje laikui bėgant sukelia sensorinį girdėjimo praradimą. Staigus sensorinis girdėjimo praradimas (SSHL) arba kurtumas taip pat gali pasireikšti, tačiau tai yra reta.
- Mišrus girdėjimo praradimas: Problemos vidurinėje ir išorinėje ausyje, sukeliančios kondukcijos girdėjimo praradimą ir sensorinį girdėjimo praradimą vidinėje ausyje, vyksta kartu.
Simptomai
- Girdėti užglaistytą garsą.
- Sudėtinga suprasti pokalbį, ypač triukšmingose aplinkose.
- Stengiantis atskirti priebalsių garsus.
- Dažnai prašyti kitų kalbėti lėčiau, aiškiau ir garsiau.
- Dažnai didinti televizoriaus ar radijo garsumą.
- Patirti ausų skambėjimą.
Klausos praradimo požymiai kūdikiams
- Nėra staigaus refleksinio atsako į garsų triukšmą.
- Neatsisuka žiūrėti į garsą po šešių mėnesių amžiaus.
- Nekalba vieno garso žodžių, tokių kaip „mama“ ar „tėte“, iki 1 metų.
- Neatsako, kai yra šaukiamas jų vardas.
Klausos praradimo požymiai vaikams
- Dažnai sako „ką?“
- Yra kalbos vystymosi vėlavimas.
- Nekalba aiškiai.
- Stengiasi sekti nurodymus.
- Dažnai prašo padidinti televizoriaus garsumą.
Kodėl prarandama klausa?
- Išorinės ausies užsikimšimas, pavyzdžiui, ausų vaško kaupimasis, ausies kanalo stenozė, navikas ar vaškas ausies kanale.
- Būgnelio perforacija (plyšęs būgnelis) gali atsirasti dėl triukšmo poveikio, staigių slėgio pokyčių, svetimkūnių įsiskverbimo į būgnelį arba infekcijų. Būgnelio plyšimas gali sukelti klausos praradimą.
- Vidurinės ausies sutrikimai, tokie kaip otitas media ir ossikulinės grandinės fiksacija ar sutrikimas.
- Vidinės ausies pažeidimai gali atsirasti dėl senėjimo ir triukšmo poveikio, sukeldami degeneracinius pokyčius jautriuose plaukeliuose ar nervų ląstelėse cochlea, sukeldami neefektyvų elektrinį perdavimą į smegenis ir sukeliančius girdėjimo praradimą, kuris gali pasireikšti aukštų tonų užglaistymu ir sunkumais atskiriant žodžius nuo foninio triukšmo.
Rizikos veiksniai
- Senėjimas: Laikui bėgant vidinė ausis natūraliai praranda funkciją.
- Triukšmas: Ilgalaikis triukšmo poveikis darbe, pavyzdžiui, statybose ar gamyklose, gali pažeisti vidinę ausį. Ūmus negrįžtamas klausos praradimas gali įvykti dėl triukšmo, pavyzdžiui, sprogimų, šaudymo ar reaktyvinių variklių. Triukšmas, kurį sukelia motociklai arba garsiai klausoma muzika, taip pat gali kelti klausos praradimo riziką.
- Genetika: Genetiniai veiksniai gali predisponuoti vidinę ausį pažeidimams dėl triukšmo.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant gentamiciną, sildenafilį ir kai kuriuos vėžio gydymo vaistus, gali pakenkti vidinei ausiai. Didelės aspirino, kitų skausmą malšinančių vaistų, antimalarinių vaistų ar kilpinių diuretikų dozės gali sukelti laikinas klausos problemas ir ausų skambėjimą.
- Ligų: Meningitas gali sukelti aukštą karščiavimą ir pažeisti plaukelių ląsteles vidinėje ausyje.
Diagnostika
- Istorijos rinkimas ir fizinis egzaminas dėl ausų vaško kaupimosi ar vidurinės ausies infekcijų požymių. Ausies struktūros deformacija taip pat gali sukelti girdėjimo problemas.
- Virpesių testas: Virpesių testas yra metalinis instrumentas su dviem šakutėmis, kurios vibracija sukelia fiksuotų dažnių garsus. Tai gali padėti nustatyti ausies pažeidimo vietą.
- Audiometrijos testai: Jūs dėvėsite ausines ir klausysite garsų ar žodžių, kad nustatytumėte garsumo slenkstį, kurį galite išgirsti pirmiausia. Šį testą atlieka audiologas specialiai akustiniuose kambariuose.
Gydymas
- Ausų vaško šalinimas: Girdėjimo praradimas, sukeltas ausų vaško užsikimšimo, yra grįžtamas, naudojant siurbimą arba specializuotą įrankį su lenkta galvute, kad būtų pašalintas ausų vaškas.
- Chirurginės intervencijos: Tam tikras girdėjimo praradimas gali būti koreguojamas chirurginėmis procedūromis. Pavyzdžiui, pasikartojančios vidurinės ausies infekcijos gali sukelti skysčių kaupimąsi. Gydytojas gali įdėti mažus vamzdelius, kad palengvintų ausies drenažą.
- Girdėjimo aparatai: Vidinės ausies pažeidimų atvejais, prisidedančiuose prie girdėjimo praradimo, girdėjimo aparatai gali būti vertingas sprendimas. Audiologas gali padėti nustatyti girdėjimo aparatų naudą ir aptarti galimas galimybes.
- Kokleariniai implantai: Kai tradiciniai girdėjimo aparatai negali pagerinti jūsų būklės, kokleariniai implantai yra kita galimybė. Skirtingai nuo girdėjimo aparatų, kurie stiprina garsą ir nukreipia jį į ausies kanalą, kokleariniai implantai stimuliuoja klausos nervą nefunkcionaliose vidinės ausies srityse.
Gyvenimas su girdėjimo sutrikimu
- Informuokite savo draugus ir šeimą apie savo būklę.
- Žiūrėkite į asmenį, su kuriuo kalbate, ir mandagiai paprašykite jų kalbėti garsiau ir aiškiau, jei sunku juos išgirsti.
- Išjunkite televizorių ar radiją, kad sumažintumėte foninį triukšmą bendraujant su kitais.
- Naudokite girdėjimo aparatus arba amplifikacijos prietaisus mobiliesiems telefonams.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
- Paruoškite simptomų sąrašą. Galite paprašyti šeimos ar draugų juos užrašyti, nes galite būti neįsisąmoninę savo simptomų.
- Užrašykite savo medicinos istoriją, neseniai patirtas ausų infekcijas, ausų sužalojimus ar operacijas.
- Apibūdinkite savo darbo aplinką ir ar ji triukšminga.
- Atneškite draugą ar šeimos narį, kad jis padėtų jums prisiminti gydytojo nurodymus.
- Sukurkite klausimų sąrašą, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui, pavyzdžiui:
- Kokia yra mano simptomų priežastis?
- Ar reikalingi diagnostiniai testai ar tyrimai, siekiant nustatyti mano būklės mastą?
- Ar man reikia keisti savo dabartinę vaistų terapiją ar nutraukti kokius nors vaistus?
- Kokios gydymo galimybės yra mano būklei ir kokie yra susiję rizikos veiksniai bei nauda?
Pasiruoškite ir suformuluokite atsakymus į klausimus, kuriuos gydytojas gali užduoti, įskaitant:
- Ar neseniai patyrėte ausų skausmą ar išskyras?
- Kada pirmą kartą pastebėjote šių simptomų atsiradimą?
- Ar jaučiate nuolatinį ausų skambėjimą?
- Ar patiriate svaigimą?
- Ar turite pusiausvyros problemų?
- Ar sunku girdėti kitus?
- Ar dažnai turite didinti televizoriaus ar radijo garsumą?
- Kiek dažnai prašote žmonių pakartoti savo žodžius ar kalbėti garsiau?
- Ar domitės galimybe naudoti girdėjimo aparatą?
DUK
- Koks skirtumas tarp girdėjimo praradimo ir kurtumo?
Žmonės, turintys girdėjimo praradimą, vis dar gali girdėti garsus ir dalyvauti pokalbiuose. Ši būklė gali pagerėti naudojant girdėjimo aparatus ar gydymą. Kurtieji žmonės turi mažai arba visai negirdi. Tradiciniai girdėjimo aparatai jiems negali padėti; jie turi bendrauti kitais būdais.
Girdėjimo praradimas gali būti laikinas arba nuolatinis. Gyvenimas su girdėjimo praradimu gali padaryti gyvenimą sudėtingesnį. Jūs galite jaustis nusivylę, kad negalite girdėti taip aiškiai, kaip anksčiau. Jei įtariate, kad jūsų girdėjimas pasikeitė, patartina pasikonsultuoti dėl išsamios vertinimo, diagnozės ir tinkamo gydymo, kad atstatytumėte ir pagerintumėte savo bendrą gyvenimo kokybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
