Aikardžio sindromas: kas tai, simptomai, gydymas ir prognozė

Aikardžio sindromas – itin reta, įgimta būklė, pasireiškianti vaikams ir labiausiai paveikianti jų smegenis bei akis.

Pagrindinės ypatybės

Šiai ligai dažniausiai būdingi trys pagrindiniai požymiai:

• Smegenų jungties (corpus callosum) nebuvimas arba nepakankamas išsivystymas – struktūra, jungianti dešinįjį ir kairįjį smegenų pusrutulius, gali būti iš dalies arba visiškai neformuota.
• Akies nervo bei tinklainės defektai – dažniausiai aptinkami toks defektas kaip koloboma arba audinių stoka tinklainėje (chorioretininės lacunos).
• Priepuoliai – abnormalūs nervinių impulsų bangavimai, kurie prasideda dar kūdikystėje, vadinami kūdikio spazmais, ir gali virsti dažnais epilepsijos priepuoliais.

Ši būklė gali kelti pavojų gyvybei, ypač sunkesniais atvejais. Tačiau ne visiems vaikams simptomai pasireiškia vienodai ryškiai. Kiekvieno vaiko ligos eiga yra unikali. Vaikas gali būti žaismingas ir smalsus, patirti džiaugsmingų akimirkų, net jei jo gyvenimo trukmė dėl šios ligos gali būti trumpesnė. Vaikui reikės nuolatinės specialistų priežiūros, šeimai – pagalbos ir palaikymo adaptuojantis prie kintančių vaiko poreikių.

Aikardžio sindromo simptomai

Ši būklė veikia labai įvairiapusiškai – simptomai pasireiškia smegenyse, akyse ir fizinėje raidoje.

Smegenų simptomai

• Smegenų jungties nebuvimas arba fragmentiškumas.
• Epilepsija, dažnai prasidedanti kūdikystėje su staigiais viso kūno sujudėjimais.
• Smegenų asimetrija ir neįprastos smegenų raukšlės bei grioveliai.
• Smegenų cistos.
• Padidėjusios, skysčio pilnos smegenų ertmės (skilveliai).
• Nervinių ląstelių kaupimasis netipinėse vietose.

Dažnai nuo kelių mėnesių amžiaus vaikus pradeda varginti priepuoliai, dažnai trunkantys ir pasikartojantys. Pastebimos raidos vėlavimo apraiškos – vaikas vėluoja sėdėti, vaikščioti ar tarti pirmuosius žodžius. Dažna ir intelekto negalia, kuri gali būti skirtingo sunkumo.

Akių simptomai

• Optinio nervo defektai – koloboma.
• Chorioretininės lacunos – dalis tinklainės gali būti neišsivysčiusi.
• Mažos, silpnai išsivysčiusios akys (mikroftalmija).

Lengvais atvejais vaikas gali turėti tik regos sutrikimų, kurie taisomi akiniais, tačiau sunkios akies struktūros anomalijos dažnai lemia aklumą.

Fizinės raidos simptomai

• Sumažėjęs raumenų tonusas, raumenų silpnumas ir koordinacijos stoka.
• Maža galvos apimtis (mikrocefalija).
• Stuburo ir šonkaulių anomalijos, pavyzdžiui, skoliozė.
• Padidėjusios ausys, išskirtinis siauras tarpas tarp viršutinės lūpos ir nosies.
• Mažos, neįprastos formos rankos, reti – ploni antakiai.

Vaikai, turintys šią būklę, gali sunkiai laikytis sėdėdami, sugriebti daiktus ar savarankiškai vaikščioti. Tačiau kai kuriems pasiseka išmokti maitintis savarankiškai, sakyti trumpus sakinius, vaikščioti ar naudotis tualetu – nors šiems įgūdžiams įvaldyti gali reikėti daugiau laiko. Sunkaus laipsnio atvejais šios veiklos gali likti neprieinamos.

Kai kuriais atvejais pasireiškia ir virškinimo sutrikimų:

• Sunkumai maitinantis – kai prireikia zondavimo.
• Vidurių užkietėjimas.
• Viduriavimas.
• Rėmuo, gastroezofaginis refliuksas.

Priežastys

Pagrindinė Aikardžio sindromo priežastis – pokytis X chromosomoje esančiame gene. Tikslus genas vis dar tiriamas. Ši genetinė mutacija dažniausiai yra atsitiktinė ir nėra paveldima iš tėvų. Ligą sukelia naujas, prieš tai šeimoje nebuvęs genetinis pasikeitimas.

Rizikos veiksniai

Beveik visada ši būklė pasireiškia mergaitėms, nes pokyčiai paveikia būtent X chromosomą. Mergaitės turi dvi X chromosomas, tad viena nepažeista dalinai kompensuoja ligą. Berniukams ši būklė beveik visada yra mirtina, nes jie turi tik vieną X chromosomą.

Galimos komplikacijos

Aikardžio sindromas gali lemti sunkių padarinių, įskaitant ir ankstyvą mirtį. Pavojingiausios grėsmės yra:

• Užsitęsiantys, sudėtingai valdomi epilepsijos priepuoliai.
• Maitinimosi sutrikimai ir kvėpavimo problemos.

Raumenų silpnumas, ypač kvėpavimo raumenyse, didina pavojų dėl sunkių kvėpavimo infekcijų, tokių kaip pneumonija, kurios gali būti sunkiai valdomos.

Aikardžio sindromo nustatymas

Būklės požymius galima įtarti dar nėštumo metu ultragarsu. Patvirtinimas dažniausiai atliekamas naujagimiui gimus, stebint būdingus neurologinius ir oftalmologinius požymius. Tyrimai diagnozei patikslinti gali būti šie:

• MRT – vizualizuoti smegenų struktūrų vystymąsi, ypač jungties būklę.
• EEG – registruoti smegenų elektrinį aktyvumą ir patvirtinti epilepsijos diagnozę.
• Oftalmologo apžiūra – ieškoma būdingų akių defektų.

Gydymo ir pagalbos galimybės

Terapijos pasirinkimas priklauso nuo simptomų pobūdžio ir stiprumo.

• Epilepsijos priepuoliams slopinti skiriami prieštraukuliai vaistai, kurie dažnai parenkami individualiai, nes vienas vaistas ne visiems vienodai efektyvus.
• Kai kuriais atvejais pritaikomas į implantą įmontuojamas prietaisas, stimuliuojantis klajoklį nervą ir padedantis reguliuoti smegenų veiklą.
• Vaikui dažnai reikalinga nuolatinė reabilitacija – kineziterapija, ergoterapija, logopedo pagalba. Mokykloje gali būti siūlomos specialiojo ugdymo programos.
• Priklausomai nuo regos pokyčių, rekomenduojama mokytis naudotis specialiomis technologijomis, skaityti Brailio raštu.

Visa reikalinga pagalba bus derinama prie vaiko poreikių ir jo raidos galimybių. Pagalbos reikia ne tik vaikui, bet ir šeimos nariams, kad jie lengviau prisitaikytų ir žinotų, kaip rūpintis vaiku.

Progresija ir perspektyvos

Aikardžio sindromo eiga labai įvairialypė – kai kuriems vaikams būna lengvesnė, kitiems – sudėtingesnė. Tik specialistai, įvertinę konkretaus vaiko būklę, gali susakyti aiškesnes prognozes.

Vaikas paprastai visą gyvenimą reikalaus medicininės pagalbos, reabilitacijos ir įvairių specialistų stebėsenos. Savarankiškumas dažnai būna ribotas, todėl nuolatinis pagalbos poreikis lydi šeimą visą laiką. Lengvesnių simptomų atvejais daugelio žmonių gyvenimo trukmė pailgėja iki pilnametystės.

Kiekvieno vaiko situacija unikali – konkrečias perspektyvas aptarkite su gydančiu specialistu.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.