Sužinosite
AIDS apibrėžiantys susirgimai – tai tam tikros infekcijos ir vėžiniai susirgimai, kuriuos dažniausiai sukelia imunitetą labai susilpninusi žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija. Šios ligos dažnai pasireiškia tada, kai organizmo apsauginės jėgos būna stipriai nusilpusios, todėl įprastai mažai pavojingi mikroorganizmai tampa grėsme sveikatai.
AIDS apibrėžiamų ligų rūšys
Yra kelių tipų AIDS apibrėžiančios ligos: tai grybelinės, bakterinės, parazitinės ir virusinės infekcijos, tam tikros onkologinės bei neurologinės būklės. Jos skiriasi savo simptomais ir eiga, tačiau visų jų bendras bruožas – jos dažniau pasireiškia asmenims, kurių imunitetas yra stipriai pažeistas dėl ŽIV.
Grybelinės infekcijos
- Pneumocystis pneumonia (PCP) – grybelinė plaučių infekcija, ypač pavojinga susilpnėjusiam imunitetui.
- Kandidozė bronchų, trachėjos, plaučių ar stemplės srityse.
- Diseminuota koksidiomikozė (kai grybelinė infekcija išplinta už plaučių ribų).
- Lėtinė žarnyno kriptosporidiozė, trunkanti daugiau nei mėnesį.
- Ekstrapulmoninė kriptokokozė – kai grybelio pažeidžiami organai už plaučių ribų.
- Diseminuota histoplazmozė (infekcija išplitusi už plaučių).
Bakterinės infekcijos
- Tuberkuliozė žmonėms nuo 6 metų.
- Kitos mikobakterinės infekcijos, tokios kaip Mycobacterium kansasii ar Mycobacterium avium complex (MAC), jei išplitusios už plaučių ribų.
- Daugkartinės ar pasikartojančios bakterinės infekcijos vaikams iki 6 metų.
- Pasikartojanti nontifoidinė salmoneliozė (kai infekcija patenka į kraują).
Parazitinės infekcijos
- Toksoplazmozė smegenyse (išskyrus kūdikius iki 1 mėn.).
- Ilgai trunkanti žarnyno cistoizosporiozė.
Virusinės infekcijos
- Herpes simplex sukeltas bronchitas, pneumonitas ar ezofagitas (išskyrus kūdikius iki 1 mėn.).
- Herpes simplex sukeltos opos, trunkančios ilgiau nei mėnesį.
- Cytomegaloviruso sukeltos ligos (organai išskyrus kepenis, blužnį ar limfmazgius), tame tarpe – citomegalovirusinė retinitas (išskyrus kūdikius iki 1 mėn.).
- Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija.
Navikinės ligos ir kitos būklės
- Kaposi sarkoma.
- Burkitt limfoma.
- Invazinis gimdos kaklelio vėžys.
- Imunoblastinė limfoma.
- Pirminė smegenų limfoma.
- Pasikartojanti pneumonija (suaugusiems ir vaikams nuo 6 metų).
- HIV encefalopatija (kai virusas sutrikdo smegenų veiklą).
- HIV sukeltas išsekimo sindromas – didelis nepaaiškinamas svorio kritimas ir silpnumas.
Dažniausi AIDS apibrėžiantys susirgimai
Tarp dažniausiai pasitaikančių yra pneumocystis pneumonia, Kaposi sarkoma, išsekimo sindromas dėl ŽIV, stemplės kandidozė, mikobakterijų (MAC) infekcijos bei tuberkuliozė. Šios ligos neretai signalizuoja apie labai pažengusią ŽIV infekciją.
AIDS apibrėžiančių ligų simptomai
Kokie simptomai pasireikš, priklauso nuo ligos rūšies. Dažniausi požymiai gali būti:
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Gerklės skausmas
- Kvėpavimo sutrikimai
- Bėrimas
- Viduriavimas
- Sumišimas ar kiti psichikos pokyčiai
AIDS susijusių ligų priežastys
ŽIV virusas pažeidžia ir sunaikina T limfocitus – tai itin svarbios imuninės sistemos ląstelės, padedančios kovoti su infekcijomis. Kuo mažiau lieka T ląstelių, tuo sunkiau organizmui atsilaikyti prieš infekcijas, kurios sveikam žmogui nebūtų pavojingos. Dėl to gali išsivystyti sunkios infekcijos ar navikai, ypač tie, kuriuos sukelia virusai.
Esant nepakankamai ar neveiksmingai antiretrovirusinei terapijai (ART), ADI gali išsivystyti bet kada. Taip pat, jei prieš pradedant gydymą kai kurios infekcijos jau buvo organizme, jos gali paūmėti pradėjus gydymą dėl imuninio atsako (imuninio atstatymo uždegiminio sindromo).
Diagnostika ir tyrimai
AIDS apibrėžiančios ligos diagnozuojamos atsižvelgiant į simptomus. Gydymo įstaigose taikomi įvairūs tyrimai, kurie padeda nustatyti infekcijų ar navikų buvimą:
- Kraujo tyrimai
- Nosies tepinėlis
- Audinių biopsija
- Skreplių tyrimas (tiriami kvėpavimo takų išskyros)
- Išmatų tyrimas
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Lumbalinė punkcija (nugaros smegenų skysčio tyrimas)
- HIV testas
Jei diagnozuojama AIDS apibrėžianti infekcija, bet žmogus dar nėra žinojęs, kad serga ŽIV, dažniausiai kartu atliekamas ir šios infekcijos tyrimas.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo konkrečios ligos, jos sunkumo ir žmogaus imuninio statuso. Pradėjus gydyti oportunistines infekcijas, gali būti inicijuojama ar koreguojama antiretrovirusinė terapija. Tuo pat metu skiriami papildomi vaistai nuo infekcijų ar navikų:
- Antibiotikai – esant bakterinėms infekcijoms
- Antigrybeliniai vaistai – esant grybelių sukeltiems susirgimams
- Vaistai nuo parazitų
- Chirurginis gydymas, radioterapija, chemoterapija – esant vėžiniams susirgimams
Jei žmogus jau vartoja antiretrovirusinius vaistus, dažnai tikrinama, ar gydymas veiksmingas ir ar pakanka imunitetą stiprinančių T ląstelių.
Kaip galima sumažinti riziką?
Efektyviausia priemonė apsisaugoti – reguliarus ir teisingas antiretrovirusinės terapijos vartojimas. Tai palaiko žemą viruso kiekį kraujyje ir padidina imuninių ląstelių skaičių, todėl organizmas sėkmingiau kovoja su infekcijomis ir navikais.
- Gydytojas gali paskirti profilaktinius vaistus nuo tam tikrų infekcijų, pvz., antibiotikus ar antigrybelinius preparatus.
- Skiepai – pasitarkite su gydytoju, kokios vakcinos jums tinkamos.
- Reguliarūs patikrinimai dėl infekcijų ar navikų.
- Nesidalykite adatomis ar kitais injekcijų įrankiais.
- Laikykitės higienos – dažnai plaukite rankas, ypač prieš valgant, gaminant maistą ar po tualeto, nesidalykite maistu ar asmeniniais daiktais.
- Venkite žalių kiaušinių, nepasterizuoto pieno produktų, neplautų vaisių ir daržovių.
- Geriamąjį vandenį rinkitės atsakingai. Jei nesate tikri, ar vanduo tinkamai išvalytas, venkite jo. Kelionių metu geriau vartoti tik parduotuvėse parduodamą vandenį.
Prognozė ir gyvenimas su ŽIV
Nors AIDS apibrėžiancios ligos rodo pažengusią ŽIV infekciją ir gali padidinti gyvybei pavojingų komplikacijų riziką, per pastaruosius metus mirtingumas dėl šių ligų sumažėjo. Maždaug ketvirtadaliui žmonių, sergančių ŽIV, vis dar išsivysto AIDS komplikacijos, tačiau anksti pradėjus ir tinkamai tęsiant antiretrovirusinį gydymą, dažnas jau nesusiduria su šios ligos progresavimu.
Kada kreiptis į medikus?
Jei gyvenate su ŽIV, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir informuoti apie bet kokius naujus ar stiprėjančius simptomus. Aptarkite su gydytoju, kaip geriausiai laikytis paskirto gydymo, ką daryti praleidus vaisto dozę, kaip kuo veiksmingiau apsisaugoti nuo infekcijų.
Reikėtų nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos, jei pasireiškia sunkūs simptomai – ypač užsitęsęs aukštas karščiavimas, pasunkėjęs kvėpavimas, stiprus vėmimas ar viduriavimas, krūtinės skausmas, painiava ar bet kokia žaizda, kuri tampa karšta, raudona, skausminga ar negyja.
- Kaip tiksliai vartoti paskirtus vaistus?
- Ką daryti praleidus dozę?
- Kaip išvengti infekcijų?
- Kokius simptomus stebėti ir kada juos pranešti gydytojui?
- Kada būtina kreiptis į skubią pagalbą?
Laiku ir nuosekliai gydant ŽIV infekciją, galima išvengti sunkių komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.