Angiokeratoma – tai gerybiniai odos dariniai, kurie išryškėja kaip kieti, spalvingi mazgeliai ant odos. Jie gali būti raudoni, mėlyni, violetiniai ar net juodi. Dažniausiai šie iškilimai susiformuoja dėl išsiplėtusių ar prapliupusių smulkiųjų kraujagyslių – kapiliarų – arti odos paviršiaus, kartu sustorėja ir pati oda.
Kaip atsiranda angiokeratoma?
Šio odos pakitimo pagrindas – pakitusios ar susilpnėjusios kapiliarų sienelės. Dėl genetinių arba įgytų priežasčių jos tampa mažiau elastingos, todėl kraujagyslės plečiasi arba trūkinėja. Taip po oda susidaro iškilę, spalvos pakitimus turintys mazgeliai. Priežastimi gali būti ir kraujotakos sistemos vystymosi ydos, nuolatinis spaudimas kraujagyslėms ar lėtinis dirginimas. Tokie patys procesai būdingi ir „voratinklinėms“ venoms, tačiau angiokeratomos atveju darinys suformuoja sukietėjusį mazgelį – papulę.
Dėl padidėjusio spaudimo, pavyzdžiui, esant išsiplėtusioms kapiliarams kapšelio srityje (varikocelei) ar įvykių, susijusių su nėštumu, taip pat gali formuotis šie odos pokyčiai. Kartais angiokeratoma išryškėja toje kūno vietoje, kuri kažkada buvo traumuota – net ir po daugelio metų nuo pažeidimo.
Kokios yra angiokeratomos rūšys?
Šios odos pažaidos priklauso dviem pagrindiniams sluoksniams – tarpiniam (dermą) ir paviršiniam (epidermį). Priklausomai nuo vietos ir susijusių ligų, išskiriamos kelios pagrindinės angiokeratomos formos:
- Fordyce angiokeratoma: dažniausiai pastebima vyrų lytinių organų srityje – ant kapšelio ar varpos, retesniais atvejais moterų lyties organuose. Kartais išauga daug tokių mazgelių, jų gali būti net šimtai. Dažniau ši rūšis nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms. Taip pat tokių darinių gali atsirasti moterims nėštumo metu ar naudojant hormoninę kontracepciją.
- Mibelli angiokeratoma: pagrinde pasitaiko paauglių mergaičių tarpe. Daugiausia pokyčių atsiranda tarp pirštų, tačiau jų gali būti ir ant kelių, alkūnių, krūtų. Šios vietos dažnai kraujuoja, net ir lengvai sužeistos.
- Circumscriptum angiokeratoma: nuo gimimo pastebimi plokšti, spalvą pakeitę odos plotai, ilgainiui virstantys tamsiai raudonais, iškiliais, pleiskanotais židinio odos plotais. Kai kuriais atvejais gali užimti didesnę nei ketvirtadalį kūno dalį, dažniausiai matoma ant sėdmenų ar šlaunų šone, būna ir ant kaklo, liemens, lytinių organų ar liežuvio. Moterys šią angiokeratomos rūšį patiria dažniau nei vyrai, tačiau bendrai ji labai reta.
- Corporis diffusum angiokeratoma: atsiranda žmonėms, sergantiems tam tikromis paveldimomis medžiagų apykaitos ligomis (pvz., Fabry liga). Tokios būklės pažeidžia organizmo gebėjimą tinkamai šalinti tam tikras atliekas. Dėl to angiokeratomos dažniausiai išplitusios lytinių organų, pilvo, klubų srityse. Išbėrimas gali atsirasti įvairiu amžiaus laikotarpiu – tiek vaikystėje, tiek vėliau.
Kaip dažnai pasitaiko angiokeratomos?
Šie gerybiniai odos dariniai yra gana reti – įvairių šaltinių duomenimis, jų turi mažiau nei 2 iš 1000 žmonių. Fordyce angiokeratomos sudaro apie 14 proc. visų diagnozuotų atvejų, o dažniausiai nustatomos vyresniems vyrams.
Angiokeratomos simptomai
Išvaizda angiokeratomos labai primena karpas – jos matomos beveik bet kurioje kūno vietoje. Pradžioje darinių spalva – ryškiai raudona, vėliau jie tamsėja, įgaudami violetinį ar juodą atspalvį. Kuo oda natūraliai tamsesnė, tuo angiokeratomų pastebėti gali būti sunkiau.
- Forma kupolo pavidalo
- Kieti arba tvirti liečiant
- Spalva dažniausiai raudona, mėlyna, juoda ar violetinė
- Dydis iki 5 mm, mažesni nei ketvirtis colio
- Paviršius grublėtas, šiurkštus, kartais pleiskanojantis ar primenantis smulkius akmenėlius
- Paspaudus spalva nesikeičia
Angiokeratomos gali būti pavienės, tačiau kartais jų atsiranda dešimtys ar net šimtai.
Rizikos veiksniai
Šie odos dariniai gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau kai kurios jų formos dažnesnės tam tikrose grupėse. Pavyzdžiui, baltaodžiai vyrai dažniau serga Fordyce angiokeratoma. Asmenims, sergantiems paveldimomis sandėliavimo ligomis, dažniau išsivysto corporis diffusum forma.
Kokios galimos angiokeratomos komplikacijos?
Tam tikros angiokeratomos lengvai kraujuoja net ir nuo nedidelio prisilietimo, o kai kuriems jų paviršius gali kelti niežėjimą arba deginimo pojūtį. Kartais šiuose dariniuose susidaro kraujo krešulių. Tokie krešuliai nėra pavojingi gyvybei ir nesukelia insulto ar širdies smūgio grėsmės, tačiau gali būti skausmingi.
Kaip nustatoma ši odos būklė?
Įtarus angiokeratomą, dažnai reikalinga patyrusio odos gydytojo konsultacija. Nors dauguma šių darinių nėra piktybiniai, kai kurios formos gali būti sunkiai atskiriamos nuo odos vėžio (pavyzdžiui, melanomos). Todėl gydytojas gali apžiūrėti odą specialiu mikroskopu arba atlikti odos biopsiją, kad būtų atmestos sunkesnės ligos.
Gydymas ir priežiūra
Angiokeratomos savaime nepraeina. Kai kuriems žmonėms jos didėja arba daugėja. Dažniausiai šių darinių šalinti nereikia. Tačiau gydymas galimas, jei dariniai sukėlė diskomfortą, dažnai kraujuoja, niežti ar tiesiog estetiškai trikdo.
Procedūros įprastai atliekamos gydytojo kabinete. Norint sumažinti nemalonius pojūčius, gali būti taikoma vietinė nejautra. Reikia žinoti, kad kai kurie šalinimo būdai palieka randų.
- Krioterapija – darinys pašalinamas užšaldant
- Elektrochirurgija ar fulguracija – pažeidimai naikinami aukšta temperatūra
- Lazerio šalinimas – spinduliavimu suardomas darinys
- Chirurginis pašalinimas – tiesiog išpjaunamas pažeistas kapiliaras kartu su mazgeliu
Prognozė
Angiokeratomos kartais kelia psichologinį diskomfortą, trukdo pasitikėjimui savimi ar lemia depresijos bei nerimo simptomus. Tačiau dauguma šių darinių nesikaitalioja ir išlieka net pavieniai, todėl dažnai nereikalauja gydymo – svarbiausia laiku atlikta ir tiksli diagnozė, kad būtų atmestos rimtesnės ligos.
Ką vertėtų aptarti su gydytoju?
- Kas sukėlė angiokeratomos atsiradimą?
- Kokio tipo angiokeratomą turiu aš?
- Ar būtina ją gydyti?
- Kurie gydymo metodai man tinkamiausi?
- Į kokius simptomus atkreipti dėmesį, kad pastebėčiau galimas komplikacijas?
Kiti dažnai užduodami klausimai
Angiokeratoma nėra užkrečiama liga, ir ją tikrai negalima laikyti lytiškai plintančia infekcija. Net jei mazgeliai atsiranda lytinių organų srityje, jie savo išvaizda gali priminti lytinių karpų išbėrimus, tačiau infekcijos kelio čia nėra. Dėl to, norint patikslinti diagnozę, gydytojas gali skirti odos biopsiją.
Šalintomis angiokeratomos vietose dariniai paprastai nebeatsinaujina. Vis dėlto, laikui bėgant, nauji gali atsirasti kitose odos vietose.
Angiokeratoma nėra odos vėžys ir nesukelia didesnės vėžio rizikos.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
