Vaikystėje nerimas ir baimės yra visiškai natūrali raidos dalis. Baimė kyla reaguojant į realų pavojų, o nerimas dažnai atsiranda tuomet, kai vaikas jaučia galimą grėsmę ateityje. Dauguma naujų vaikų baimių ir susirūpinimų būna laikini, ir jie yra svarbūs mokantis įveikti naujas situacijas. Suaugusieji gali padėti vaikams pažinti savo jausmus ir drąsiai juos įveikti.
Vaikų nerimo sutrikimai
Nors baimės ir nerimas vaikystėje neretai pasitaiko, apie penktadalis vaikų išsivysto nerimo sutrikimus – būkles, kurios pasižymi įkyria baime, didesniu jausmų intensyvumu arba užsitęsusiu nerimu. Vaikai su nerimo sutrikimais dažnai patiria stiprias emocijas, rodo polinkį vengti tam tikrų situacijų, o kartais pasireiškia ir stiprios reakcijos, kaip verksmas ar tantrumai. Jie gali stengtis išvengti grėsmę keliančių aplinkų, slėptis ar atrodyti nuolat įsitempę. Dažnai pasitaiko ir fizinių simptomų, įskaitant pilvo skausmus, pykinimą, galvos skausmus, dusulį ar miego sutrikimus.
Nerimo tipai vaikystėje
- Atsiskyrimo nerimas: Tai natūrali ankstyvosios raidos fazė, kai mažyliai nuo 8 iki 12 mėnesių pradeda bijoti svetimų žmonių ir jaučiasi nedrąsiai be artimiausių asmenų šalia. Šis nerimas dažniausiai sumažėja pasiekus ikimokyklinį amžių. Tačiau kai nerimas labai stiprus ir tęsiasi ilgiau nei įprasta, vaikas gali vengti išsiskirti su tėvais arba būti vienas (net miegant), dėl to kyla sunkumų lankant darželį ar mokyklą.
- Specifinės fobijos: Vaikai gali išsigąsti įvairiausių dalykų – nuo audros ar vabzdžių iki tam tikrų objektų. Tačiau kai baimė yra neproporcingai stipri, palyginti su realia grėsme, ir trukdo kasdieniam gyvenimui, galima įtarti specifinę fobiją.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Kai kuriems vaikams itin sunku būti tarp kitų – jie baiminasi būti vertinami ar atstumti. Dėl to jie gali vengti viešų pasisakymų, naujų pažinčių ar net įprastų socialinių situacijų.
- Bendrasis nerimo sutrikimas: Vaikai, turintys šį sutrikimą, nuolat jaudinasi dėl daugelio, dažnai besikeičiančių dalykų. Jie gali nerimauti dėl ateities labiau nei jų bendraamžiai ir sunkiai atsipalaiduoja.
- Panikos sutrikimas: Vaikams gali pasitaikyti staigūs stipraus nerimo priepuoliai kartu su fiziniais simptomais, pvz., širdies plakimu, svaigimu, sunkumu kvėpuoti. Šie panikos priepuoliai dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Kaip dažnas yra vaikų nerimas?
Nerimo sutrikimai – gana dažna vaikystės ir paauglystės problema. Manoma, kad jie pasireiškia 15–20% vaikų ir paauglių, o tarp 13–18 metų jaunuolių nerimą patiria net trečdalis. Dažniau nerimo problemos pasitaiko mergaitėms.
Vaikų nerimo simptomai
- Dažnesnis ar stipresnis nerimas ir verkimas nei bendraamžių rate
- Skausmingi pojūčiai – pilvo, galvos skausmas, raumenų maudimas ar pykinimas
- Miego bėdos: sunku užmigti, kankina košmarai, vaikui nesinori miegoti vienam
- Įtampa, neramumas, sunku nusiraminti
- Padidėjęs dirglumas, lengvai supyksta
- Sunku susikaupti ar išlaikyti dėmesį
- Pakitęs apetitas – vaikas gali nenorėti valgyti arba valgyti pernelyg daug
- Drebulys
- Stiprus nenoras eiti į mokyklą
- Per dažnas vaikščiojimas į tualetą
Vaikų nerimo priežastys
Kai kurie vaikai yra jautresni, todėl stipriau reaguoja į pokyčius ar intensyvius jausmus. Polinkis į nerimą gali būti paveldimas, susijęs su biologinėmis savybėmis arba šeimos istorija. Taip pat nerimas dažnai kyla po sudėtingų gyvenimo įvykių, ypač jei tokių patirta nuo pat mažens.
- Artimo žmogaus netektis
- Dažni persikraustymai ar mokyklos keitimas
- Maisto ar nuolatinės gyvenamosios vietos trūkumas
- Nereguliarus lankymasis mokykloje
- Nuolatiniai ginčai, tėvų skyrybos
- Patyčios, smurtas ar nepriežiūra
Dažnai sunku išskirti vieną pagrindinę vaikų nerimo priežastį – ją lemia daugybė veiksnių, įskaitant paveldimumą ir aplinką. Gana daug vaikų susiduria su natūraliomis baimėmis, tačiau kai nerimas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, pagrindinį vaidmenį paprastai atlieka tiek genetika, tiek raidos veiksniai.
Galimos pasekmės
Vaikystės nerimas gali padidinti depresijos ir priklausomybės nuo medžiagų riziką ateityje. Tokiems vaikams gali kilti sunkumų mokykloje ar netgi gali atsirasti savižudybės rizika. Nors tokios išvados gąsdina, svarbu žinoti, kad yra veiksmingi pagalbos būdai. Gydymas padeda valdyti nerimą ir sumažina ilgalaikių pasekmių tikimybę.
Nerimo diagnostika vaikams
Kai įtariamas nerimo sutrikimas, sveikatos priežiūros specialistas kalbasi tiek su vaiku, tiek su tėvais ar globėjais. Klausiama apie vaiko elgesį, pasireiškiančius simptomus, situacijas, kurios juos sukelia. Gali būti renkami apklausų duomenys ar informacija iš mokytojų. Specialistai taip pat įvertina, ar simptomai nėra susiję su kitomis sveikatos būklėmis. Nerimo sutrikimas diagnozuojamas, jei simptomai tęsiasi bent šešis mėnesius ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
Vaikų nerimo gydymo būdai
Dažniausiai taikomos dvi pagrindinės vaikų nerimo gydymo kryptys – kognityvinė elgesio terapija ir medikamentinis gydymas. Gydant dažniausiai derinama abi priemonės, siekiant kuo geresnių rezultatų.
Kognityvinė elgesio terapija
Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti stresines situacijas, suprasti savo kūno reakcijas, keisti mąstymo įpročius ir mažais žingsniais įveikti baimes. Užsiėmimai gali vykti individualiai arba grupėje, o tėvai taip pat raginami dalyvauti, kad galėtų padėti vaikui taikyti naujus įgūdžius namuose.
Vaistai
Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), tokių kaip fluoksetinas, paroksetinas ar sertralinas. Jei šie vaistai netinka ar nepadeda, gali būti skiriami serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), pavyzdžiui, duloksetinas. Medikamento parinkimą ir dozavimą taiko tik specialistas, atsižvelgdamas į vaiko būklę ir reakciją į gydymą.
Kiek laiko trunka gydymas?
Dažnai pradedama nuo kognityvinės elgesio terapijos, o prireikus papildomai taikomi ir vaistai. Vaikai neretai greitai perpranta naujus įgūdžius ir patiria simptomų palengvėjimą jau po kelių terapijos užsiėmimų. Tačiau kartais norint visiškai suvaldyti nerimą, reikia ir ilgalaikės pagalbos arba medikamentinio gydymo. Vaistų poveikis dažniausiai pasijaučia per keletą savaičių ar mėnesių, o gydytojas gali ieškoti tinkamiausio vaisto, jei pirminis pasirinkimas neveiksmingas.
Gyvenimas su vaikų nerimu
Vaiko nerimas gali pasireikšti uždarumu, dirglumu, nenoru išeiti iš namų ar noru laikytis šalia tėvų. Nors nerimo gydymas gali reikalauti laiko, dažniausiai jis padeda sumažinti simptomus ir leidžia vaikui pilnavertiškai gyventi, geriau jaustis, užmegzti draugystes, lankyti mokyklą ir mėgautis kasdienybe.
Būna laikotarpių, kai nerimo atoslūgiai pakeičiami naujais protrūkiais. Tokiais atvejais gali reikėti pakoreguoti vaistų dozes arba dažninti terapijos užsiėmimus.
Kaip padėti vaikui, turinčiam nerimo sutrikimų?
Nors tėvai negali visiškai pašalinti visų stresą keliančių veiksnių, jie gali padėti vaikams stiprinti psichologinę sveikatą. Labai svarbu užtikrinti:
- Judėjimą ir kasdienį fizinį aktyvumą
- Palankią ir saugią aplinką namuose bei mokykloje
- Pakankamą miegą
- Visavertę, subalansuotą mitybą
Vaikus galima išmokyti meditacijos ar kvėpavimo pratimų, kurie padeda nusiraminti. Taip pat verta skatinti vaiką palaipsniui įveikti nedideles baimes, pavyzdžiui, pabūti socialinėje aplinkoje po truputį, augant pasitikėjimui. Tai skatina savarankiškumą ir padeda ugdytis stipresnes įveikos strategijas.
Kada verta kreiptis į specialistus?
Būtina pasitarti su sveikatos specialistu, jei vaiko nerimo požymiai nepraeina ar jis ima vengti kasdienių veiklų, kurias anksčiau darydavo be bėdų. Pastebėjus nuotaikos ar elgesio pokyčius, kurie kelia nerimą, svarbu kuo anksčiau ieškoti pagalbos.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
