Regėjimo praradimas, ar kitaip aklumas, yra būklė, kai žmogus visiškai arba iš dalies netenka regėjimo. Sunkių atvejų metu net šviesos pojūtis tampa neįmanomas, o regėjimo korekcija akiniais, lęšiais, lašais ar net chirurgija nepadeda. Staigus regėjimo netekimas – neatidėliotina situacija, todėl reikia kuo skubiau kreiptis į medikus.
Aklumo rūšys
Aklumas gali pasireikšti įvairiais būdais. Dažniausiai išskiriamos tokios formos:
- Dalinis regėjimo praradimas. Lieka dalis regėjimo – tokia būsena vadinama silpnaregyse; dažnai prarandamas regėjimo aštrumas arba laukas, bet pasaulį galima įžvelgti išlikusiais fragmentais.
- Visiškas aklumas. Nėra jokio regėjimo ar net šviesos pojūčio, tačiau toks visiškas regėjimo netekimas pasitaiko labai retai.
- Įgimtas aklumas. Gimstama su silpnu regėjimu arba jo visiškai nėra. Priežastys – paveldimos genetinės ligos, akių ir tinklainės pažeidimai ar vystymosi ydos.
- Teisinis aklumas. Šis terminas dažniausiai vartojamas kai net ir su pagalbinėmis priemonėmis geriausiai matančioje akyje regėjimo aštrumas yra 20/200. Tai reiškia, kad tekstą ar objektus reikia matyti arčiau, nei tai galėtų padaryti įprastai matantis žmogus, arba reikia, kad vaizdas būtų žymiai didesnis.
- Mitybinis aklumas. Dažnai susijęs su vitamino A trūkumu. Ilgainiui pažeidžiama akies priekinė dalis ir kyla regėjimo naktį ar prieblandoje sunkumų.
Taip pat vertėtų žinoti apie spalvų suvokimo sutrikimus – spalvų aklumą, kuris nėra tradicinis aklumo supratimas. Tokie žmonės spalvas mato kitaip, o atskirais atvejais gali matyti tik juoda, balta ir pilka (achromatopsija). Šį sutrikimą gali lemti tiek genetika, tiek pažeista tinklainė arba regos nervas.
Kiti aklumo tipai ir sąvokos
Kartais minimas išvengiamas arba išvengiami regos sutrikimai – tai atvejai, kai regėjimą būtų galima išsaugoti gavus laiku ir tinkamą medicininę pagalbą. Pavyzdžiui, negydoma diabetinė retinopatija arba hipertenzinė tinklainės pažaida ilgainiui baigiasi aklumu žmonėms, kuriems neprieinamos pagalbos priemonės.
Aklumas – dažnumas visame pasaulyje
Regėjimo sutrikimai paplitę visoje planetoje – jie gali užklupti bet kokiame amžiuje ir bet kurią lytį. Apytikriai 43 milijonai žmonių pasaulyje gyvena visiškai praradę regėjimą. Silpnesnio laipsnio regos sutrikimų turi žymiai daugiau. Prognozuojama, jog per kelis dešimtmečius aklų žmonių skaičius tik didės.
Aklumo simptomai
Kai visiškai netenkama regėjimo, išnyksta gebėjimas matyti šviesą, daiktus ar žmones. Palaipsniui prarandant regėjimą dažniausiai atsiranda:
- Regos neryškumas.
- Akies skausmas.
- Judantys šešėliai ar blyksniai akiratyje.
- Padidėjęs jautrumas šviesai.
- Netikėtas regėjimo netekimas ar juodų dėmių atsiradimas matymo lauke.
Aklumo priežastys
Regėjimo praradimą lemia įvairūs pažeidimai, ligos ar traumos.
Sužalojimai ir jų poveikis
- Chemikalų nudegimai.
- Kontaktas su toksinėmis medžiagomis.
- Traumos darbo metu, sportuojant ar autoavarijų metu.
- Fejerverkų sukeltos pažaidos.
Infekcijos ir aklumas
Kai kurie užkrečiami susirgimai gali komplikuotis iki visiško regėjimo praradimo:
- Trachoma.
- Citomegalo virusas.
- Endoftalmitas.
- Histoplazmozė.
- Keratitas (įskaitant akantamėbinį).
- Raudonukė.
- Herpes zoster infekcija.
- Sifilis.
- Toksoplazmozė.
- Uveitas.
Nekontaginių ligų įtaka regėjimui
Daugelis neinfekcinių ligų ar būklių gali sukelti visišką ar dalinį aklumą. Kai kurios jų į pavojingą stadiją pereina tik laikui bėgant:
- Retinitis pigmentosa – tinklainės ląstelių nykimo metu pirmiausia tampa sunku matyti prieblandoje, vėliau silpsta periferinė rega.
- Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija – centrinės regos praradimas apsunkina skaitymą ir žmonių atpažinimą, tačiau periferinė rega dažnai išlieka.
- Neišnešiotų naujagimių retinopatija – kai naujagimiai gimsta per anksti, tinklainėje išauga papildomi kraujagyslės, o randų susidarymas sukelia stiprius regos sutrikimus.
- Katarakta – lęšiuko drumstėjimas sukelia neryškumą bei silpnumą; negydantiems žmonėms progresuojančios kataraktos baigtis gali būti aklumas.
- Diabetinė retinopatija – pažeidžia kraujagysles tinklainėje, regos blogėjimas dažniausiai prasideda pamažu, tačiau ilgainiui gali būti negrįžtamas.
- Glaukoma – vystosi regos nervo pažeidimas, pirmiausia nukenčia periferinė rega, o vėlyvose stadijose išnyksta ir centrinė.
- Paveldima Leberio regos nervo neuropatija – retesnis atvejis, kai regėjimo blogėjimas progresuoja lėtai.
- Anoftalmija – kai kūdikis gimsta be vienos ar abiejų akių.
- Mikroftalmija – esant ypač mažoms akims, regėjimo funkcija smarkiai sutrikusi arba visai nėra.
- Insultas – kai pažeidžiamos galvos smegenų sritys, atsakingos už regą, gali išnykti dalis arba visas regėjimas dėl sutrikusio kraujo tiekimo.
- Akių ar orbitos vėžys, pavyzdžiui, retinoblastoma.
- Mitybos nepakankamumas – svarbus ne tik vitaminas A, bet ir B grupės bei kiti vitaminai ir mineralai.
Nustatymas ir tyrimai
Akių gydytojas atlieka išsamų regėjimo įvertinimą. Tai gali apimti kiekvienos akies atskirą patikrinimą – juk regėjimo praradimas nebūtinai paveikia abi akis vienodai.
- Snellen testas – žinomas regėjimo aštrumo matavimo būdas, kai prašoma skaityti vis mažėjančias raides tam tikru atstumu.
- Regėjimo lauko tyrimas – nustatomas matymo plotas pirmyn ir į šonus, net nejudinant akių.
Gydymas ir pagalba
Aklumo gydymo pasirinkimai priklauso nuo priežasties bei pažeidimo laipsnio. Tam tikrais atvejais padeda medikamentai ar operacijos, tačiau jei akys neveikia arba jų nėra, skiriama regos reabilitacija. Šiame procese tikslas – kuo labiau išlaikyti nepriklausomybę ir pagerinti gyvenimo kokybę, dažnai naudojant mokymus, optines priemones ar įvairias pagalbines technologijas.
Skirtingų formų gydymas
- Vaistai nuo infekcijų – veiksmingi esant infekcinio pobūdžio aklumui.
- Kataraktos operacijos – daugeliu atvejų visiškai sugrąžina regėjimą.
- Ragenos persodinimas – prireikus gali pakeisti randinę rageną į sveiką.
- Tinklainės operacijos bei lazerio procedūros – taikomos tinklainės pažeidimų atvejais.
- Vitaminų papildai, ypač A, B ar D grupės, jei aklumas susijęs su jų stoka.
Profilaktika – kaip saugoti regėjimą?
Ne visų formų aklumo išvengti įmanoma, tačiau tikrai galima ženkliai sumažinti riziką:
- Reguliariai lankykitės pas akių gydytoją. Jo rekomenduojami profilaktiniai patikrinimai padeda laiku nustatyti problemas.
- Kruopščiai laikykitės kontaktinių lęšių priežiūros taisyklių ir higienos.
- Jei sergate cukriniu diabetu, svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. O sergant padidėjusiu kraujospūdžiu, būtina jį reguliuoti.
- Naudokite apsaugos priemones dirbdami pavojingas veiklas ar sportuodami – ypač akinius nuo saulės.
- Maitinkitės pilnavertiškai, valgykite maistingą ir įvairų maistą.
- Fizinis aktyvumas ir optimalus svoris padeda palaikyti bendrą sveikatą, taip pat ir akių.
- Rūkymo atsisakymas ženkliai pagerina akių būklę.
- Būkite informuoti apie paveldimas sveikatos problemas šeimoje.
Gyvenimas su regėjimo praradimu
Aklo ar silpnaregio žmogaus kasdienybė keičiasi: tai paveikia judėjimą, savarankiškumą, darbą ir laisvalaikį. Apie savo būklę ir galimas pagalbos priemones verta pasikalbėti su akių gydytoju. Dažnai naudinga žinoti apie paslaugas, kurios padėtų geriau prisitaikyti kasdieniame gyvenime:
- Mokymai ir švietimas.
- Emocinė ir psichologinė parama.
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių lavinimas.
- Specialių technologijų naudojimas.
- Pramogų ir aktyvaus laisvalaikio galimybės.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Staigus regėjimo pablogėjimas arba netekimas.
- Stiprus akis skausmas.
- Bet kokia trauma, galinti paveikti regėjimą.
- Akiratyje atsiradę nauji šviesos blyksniai ar judantys šešėliai.
Klausimai pas gydytoją
- Kokios gydymo galimybės šio tipo regėjimo praradimui?
- Ar galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kokių pagalbos paslaugų ar reabilitacijos reikės, jei regėjimo atkurti nepavyktų?
- Ar galite rekomenduoti paramos grupę ar bendruomenę?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
