Ašarų latako užsikimšimas – tai dažna problema, su kuria susiduria kūdikiai, tačiau retesnė suaugusiesiems. Ši būklė atsiranda tuomet, kai normalus ašarų nutekėjimas iš akies yra trikdomas ir skystis nebegali laisvai pasišalinti nosies ertmės link. Dėl to ašaros ima kauptis, atsiranda diskomforto pojūčiai, o užsistovėjęs skystis gali paskatinti infekcijų vystymąsi.
Kaip veikia ašarų latakų sistema
Kad akys veiktų tinkamai, joms reikia pastovaus ašarų skysčio tiekimo. Šis skystis ne tik drėkina akies paviršių, bet ir padeda apsaugoti nuo uždegimų bei aprūpina deguonimi rageną. Ašarų šalinimo sistema utraukia ašaras panašiai kaip lietvamzdis surenka lietaus vandenį nuo namo stogo – per mažas angas (punkta), susijungiančius siaurais kanalėliais, ir galiausiai pro pagrindinį ašarų lataką (nazolakrimalinį lataką) patenka į nosį.
Kiekvienoje voko krašte yra po dvi mažas angeles – vieną viršuje ir vieną apačioje, vadinamas punkta. Pro jas ašaros nuteka į siaurus kanalėlius (kanalikulus), kurie susijungia ir veda į pagrindinį ašarų lataką. Šio latako pabaigoje yra Hasnerio vožtuvas, kuris dažnai neatveria pas naujagimius – būtent dėl to užsikimšimai būna ypač dažni ankstyvame amžiuje.
Kiek dažnas yra ašarų latakų užsikimšimas?
Kūdikiams ašarų latakų užsikimšimas pasitaiko gana dažnai – šią problemą turi apie 6–20% naujagimių ir kūdikių. Suaugusiems tokie užsikimšimai yra kur kas retesni.
Simptomai ir priežastys
Ašarų latako užsikimšimo požymiai
- Nuolat ašarojančios akys
- Ant vokų ar blakstienų susikaupusios gleivės, pūlingi šašeliai
- Dažnas akių ar skruostų trynimas
- Paraudimas, patinimas apie akis
- Matymo neryškumas
Be to, užsikimšę ašarų latakai dažnai sudaro palankias sąlygas infekcijoms, todėl pasireiškia:
- Intensyvesnis patinimas ar paraudimas apie lataką ar šalia esančius audinius
- Skausmas akyje ar veido srityje, spaudimo pojūtis
- Karščiavimas
- Kūdikiai gali tapti irzlesni
- Akių obuolio paraudimas ar sudirginimas
Kas lemia ašarų latakų užsikimšimą?
- Įgimtas latako nepraeinamumas: dažniausiai pasitaikanti kūdikiams priežastis yra nepražengęs Hasnerio vožtuvas
- Infekcijos: užsitęsusios akių ar aplinkinių audinių infekcijos skatina randinių audinių formavimąsi, kuris gali užblokuoti lataką
- Traumos: smūgiai ar sužeidimai veido, akių ar nosies srityje gali pakeisti audinių struktūrą ir sukelti užsikimšimą
- Įgimtai ar įgytai siauri latakai (dakriostenoze)
- Amžius: bėgant metams latakai natūraliai siaurėja
- Navikai ar ataugos: retai užsikimšimą gali lemti gerybiniai ar piktybiniai augliai, taip pat mukocelės (gleivių sankaupos sinusuose)
- „Ašarų akmenys“ (dakriolitas): sukietėję ašarų sankaupų dariniai, kurie, užaugę, gali blokuoti lataką
Rizikos veiksniai
Kūdikiams didžiausią riziką sukelia neužsivėręs Hasnerio vožtuvas – dažniausiai naujagimio metais. Suaugusiesiems tikimybė susirgti didėja turint lėtinių akių ar nosies uždegimų, glaukomą, buvusias akių ar nosies operacijas, ar po gydymo onkologinėmis priemonėmis.
Galimos komplikacijos
Užsikimšęs ašarų latakas sudaro tinkamą terpę daugintis bakterijoms, todėl dažniausia grėsmė – pūlingos infekcijos ar pūliniai. Infekcija gali išplisti į greta esančius audinius, sinusus ar net akį, tad labai svarbu laiku pradėti gydymą.
Diagnozė ir tyrimai
Norint nustatyti ašarų latako užsikimšimą, akių priežiūros specialistas apžiūri akis, apie jas esančius audinius ir įvertina simptomus. Kūdikio atveju gydytojas gali atlikti specifinius testus, patikrinti, ar ašaros teka lataku. Vienas iš paprastų testų – fluoresceino dažų mėginys: į akis įlašinama dažo, po kelių minučių žiūrima, ar jis pasišalino. Jei dažas lieka – galimas latako užsikimšimas.
Esant neaiškiems atvejams arba įtariant kitų ligų sąsają su latako užsikimšimu, gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus, pritaikytus konkrečiai situacijai ir simptomams.
Gydymo galimybės
Ašarų latako užsikimšimą galima veiksmingai gydyti, tačiau gydymo taktika priklauso nuo amžiaus, užsikimšimo priežasties bei išplitimo. Kūdikiams būklė neretai praeina savaime, bet gydymas reikalingas siekiant išvengti infekcijų ar kitų komplikacijų.
Infekcijai gydyti prireikus gali būti skiriami antibiotikai lašų ar tepalų forma. Svarbiausias gydymo būdas kūdikiams – specialus masažas aplink ašarų lataką. Pediatras gali parodyti, kaip teisingai jį atlikti – dažniausiai užtenka keleto savaičių, kad vožtuvas atsidarytų ir ašaros pradėtų laisvai tekėti.
Jei iki vaiko pirmojo gimtadienio masažas nepadeda, arba jei užsikimšimas pasitaiko suaugusiajam, dažniausiai prireikia kitų procedūrų:
- Latako praplėtimas, zondavimas ir praplovimas: specialios priemonės pagalba prasiskverbama pro užsikimšusią vietą, po to latakas praplaunamas fiziologiniu tirpalu;
- Baliono dilatacija: kai ankstesnis gydymas neefektyvus, siauroje vietoje įvedamas mažas balionėlis, kuris išplečiamas ir ištiesina lataką;
- Stentavimas: galima įstatyti ploną vamzdelį arba stentą į ašarų lataką, kad pastarasis liktų atviras;
- Chirurginis gydymas: sudėtingesniais atvejais taikomos operacijos, sukuriant naują ašarų nutekėjimo kelią ar atkuriant visą latakų sistemą.
Operacijos tipas priklauso nuo užsikimšimo pobūdžio ir vietos. Privalumus, galimas rizikas bei pooperacinius aspektus gydytojas aptaria individualiai su pacientu.
Profilaktika
Ašarų latako užsikimšimo dažnai išvengti neįmanoma, nes pagrindinės priežastys – įgimti ypatumai ar neišvengiamos sveikatos problemos. Tačiau kai kurios priemonės gali sumažinti riziką susirgti antrinėmis infekcijomis:
- Venkite trinti akis ar jų pernelyg dažnai liesti
- Nenaudokite bendrų akių kosmetikos ar akių lašų
- Laikykitės kontaktinių lęšių higienos ir priežiūros rekomendacijų
- Reguliariai keiskite akių kosmetiką (tušą, akių kontūrą, šešėlius) kas 3–6 mėnesius
- Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas
Gyvenimas su ašarų latako užsikimšimu
Prognozė priklauso nuo priežasties ir amžiaus. Dažniausiai tai nėra pavojinga būklė, tačiau ji gali sukelti nemalonių komplikacijų, jei nediagnozuojama ar negydoma. Dažniausiai įgimti užsikimšimai praeina natūraliai – net 70% vaikų ašarų latakų problema išnyksta iki 6 mėnesių, o iki pirmosios gimtadienio – iki 90%. Masažas ženkliai pagreitina šį procesą ir sumažina infekcijų riziką. Vėliau gyvenime dažniausiai problemų nebebūna.
Suaugusiems gydymo rezultatai taip pat geri, ypač jei užsikimšimo priežastis – trauma ar kita išorinė priežastis. Daugeliu atvejų parenkamas individualiai tinkantis gydymas.
Ką svarbu žinoti ir kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate, kad akys nuolat ašaroja, matote pūlingus išskyras ar pasireiškia bet kuris kitas minėtas simptomas, verta kuo greičiau pasitarti su akių priežiūros specialistu. Gydytojas tiksliai įvertins būklę, rekomenduos reikalingus tyrimus ir paskirs optimalų gydymą. Nerekomenduojama savarankiškai diagnozuoti ar gydyti šios būklės – tik specialistas gali užtikrinti tinkamą priežiūrą ir padėti išvengti komplikacijų.
Pasiteiraukite gydytojo:
- Kokia tikėtina užsikimšimo priežastis?
- Kokias gydymo galimybes siūloma taikyti jūsų situacijoje?
- Kaip galima sumažinti pakartotinės problemos riziką?
- Ar užsikimšimas gali būti susijęs su kitomis sveikatos būklėmis?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
