Inkstų veiklos tyrimai yra svarbus būdas įvertinti, kaip gerai veikia jūsų inkstai ir ar jie geba išvalyti kraują nuo nereikalingų medžiagų, išlaikyti tinkamą skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Šie tyrimai apima šlapimo ir kraujo tyrimus, padedančius nustatyti inkstų sveikatos būklę.
Inkstų vaidmuo organizme
Inkstai atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų – jie filtruoja atliekas iš kraujo ir pašalina jas su šlapimu, reguliuoja kraujospūdį, gamina eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, ir padeda užtikrinti, kad jūsų organizmas būtų aprūpintas vitaminu D, būtinų kaulų ir raumenų sveikatai. Dauguma žmonių turi du inkstus – jie yra juosmens srityje, po šonkauliais, abiejose stuburo pusėse.
Kada prireikia inkstų veiklos testų?
Įprastai šie tyrimai reikalingi, jei jums diagnozuotos ligos, galinčios paveikti inkstų veiklą – pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Tyrimai taip pat skiriami, jei pastebimi simptomai, galintys signalizuoti apie inkstų problemas.
Inkstų pažeidimo simptomai
- Kraujas šlapime
- Šlapimo putojimas
- Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis
- Dažnas poreikis šlapintis
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Sunkumai pradėti šlapintis
- Kūno tinimas
- Nuolatinis nuovargis
- Pykinimas ar vėmimas
- Apatiškumas, sumažėjęs apetitas
Inkstų veiklos testų rūšys
Gydytojas gali paskirti kelis tyrimus, priklausomai nuo jūsų būklės. Inkstų veiklai įvertinti taikomi šie pagrindiniai kraujo tyrimai:
- Šlapalo azoto kiekis kraujyje (BUN) – parodo, kiek kraujyje yra azoto darinių, susidarančių baltymų skilimo metu.
- Apskaičiuota glomerulų filtracijos norma (eGFR) – rodo, kaip efektyviai inkstai filtruoja kraują; vertinama pagal baltymų kiekį, amžių, lytį, ūgį ir svorį.
- Kreatinino kiekis serume – matuoja kreatinino koncentraciją, kuri kyla su raumenų audinio irimas; didesnis kiekis gali reikšti inkstų veiklos sutrikimus.
Taip pat skiriami šlapimo tyrimai:
- Mikroalbuminurijos testas – padeda nustatyti, ar šlapime yra baltymo albumino, kuris gali būti ankstyvas inkstų pažeidimo požymis.
- Bendra šlapimo analizė – įvertinamas šlapimo sudėtis, rūgštingumas, specifinis tankis, baltymų, kraujo, cilindrų ar kitų medžiagų buvimas.
Kaip pasiruošti inkstų veiklos tyrimams?
Kokio pasiruošimo prireiks, priklauso nuo konkretaus tyrimo tipo. Kai kuriems kraujo tyrimams gali reikėti kelias valandas nevalgyti ar negerti (nevalgius būti), tačiau gydytojas nurodys tiksliai. Patartina pasitepti rankas kremu – tuomet kraujo mėginys bus paimamas lengviau. Jei bijote adatų, informuokite gydytoją – jie padės pasirinkti palankiausią sprendimą.
Šlapimo tyrimui priprasti dažniausiai nereikia – tiesiog rekomenduojama prieš tyrimą išgerti papildomą stiklinę vandens, kad būtų lengviau surinkti pakankamą mėginį. Taip pat verta pasakyti gydytojui, jeigu mėginio metu jūs menstruuojate, nes kraujavimas gali paveikti tyrimo atsakymus.
Kaip atliekami inkstų veiklos tyrimai?
Šlapimo tyrimo eiga
24 valandų šlapimo tyrimas dažniausiai atliekamas namuose. Jums bus duotas tam skirtas indas. Pirmąją tyrimo dieną atsikėlę iš ryto šlapinkitės kaip įprasta į tualetą, o vėliau visą dieną šlapimą rinkite į gautą indą. Antrosios dienos rytą į tą patį indą surenkamas ir pirmas šlapimas, o tada visą mėginį pristatote į laboratoriją.
Kraujo paėmimo eiga
Kraujo mėginys imamas gydytojo kabinete ar laboratorijoje. Specialistas, atlikęs kraujo paėmimo procedūras, su nedidele adata paima kraujo paprastai iš rankos venos.
Kaip jausitės po tyrimo?
Inkstų funkcijos tyrimai yra nesudėtingi ir paprastai nesukelia ilgalaikių padarinių. Po kraujo paėmimo dalis žmonių gali patirti nežymų kraujosruvą, silpnumą ar nuovargį. Jei šie pojūčiai neišnyksta arba juntate kitus simptomus, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
Inkstų veiklos tyrimų rezultatų reikšmė
Gauti tyrimo duomenys rodo, kaip efektyviai inkstai filtruoja kraują ir ar šlapime atsiranda baltymų požymių. Dažniausiai vertinami du rodikliai – apskaičiuota glomerulų filtracijos norma (eGFR) ir albumino-kreatinino santykis šlapime (uACR).
Apskaičiuota glomerulų filtracijos norma (eGFR)
Šis rodiklis, matuojamas mililitrais išvalyto kraujo per minutę kvadratiniam kūno paviršiaus metrui, geriausiai parodo inkstų filtravimo funkciją. Suaugusiems įprasta eGFR vertė – apie 100 ar daugiau. 60–100 reikšmė rodo nežymų inkstų pažeidimą, tačiau jie vis tiek funkcionuoja patenkinamai. Jeigu rodiklis yra žemiau 60, tai gali reikšti lėtinę inkstų ligą.
Amžiaus ir eGFR santykis
- 20–29 metų: vidutiniškai 116
- 30–39 metų: vidutiniškai 107
- 40–49 metų: vidutiniškai 99
- 50–59 metų: vidutiniškai 93
- 60–69 metų: vidutiniškai 85
- 70 metų ir vyresniems: vidutiniškai 75
Su amžiumi šis rodiklis natūraliai mažėja, net ir jei nėra akivaizdžių inkstų ligų požymių.
Albumino ir kreatinino santykis šlapime
uACR parodo, kiek baltymo albumino ir kreatinino yra jūsų šlapime (matuojama mg/g). Mažiau nei 30 mg/g yra laikoma normalia verte.
Jeigu šis santykis 300 mg/g ar didesnis – išauga tiek inkstų nepakankamumo, tiek širdies smūgio ar insulto rizika.
Kada sužinosite tyrimo rezultatus?
Tyrimų atsakymo laukimo laikas priklauso nuo to, kokio tipo tyrimas atliktas. Kartais apie rezultatus sužinoma tą pačią dieną, tačiau jie gali būti perduoti ir po keleto dienų, jei mėginiai siunčiami į specializuotą laboratoriją.
Ką daryti nustačius ankstyvą inkstų ligą?
Aptikus pirmuosius inkstų ligos požymius, gydytojas aptars gydymo alternatyvas. Dažnai taikomi vaistai, skirti kraujospūdžiui reguliuoti, o prireikus – konsultacijos pas inkstų ligų specialistą (nefrologą). Reguliarūs tyrimai padeda nuolat stebėti būklę ir užkirsti kelią progresavimui.
Kada vertėtų susisiekti su gydytoju?
Jei jau sergate lėtine inkstų liga arba priklausote rizikos grupei, būtinai kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:
- Dažnesnius šlapinimosi epizodus
- Kraują šlapime
- Putojantį šlapimą
- Neįprastą silpnumą
- Raumenų spazmus ar mėšlungį
- Pykinimą ar vėmimą
- Dusulį
- Tinimą rankų, pėdų ar kulkšnių srityse
Kūno priežiūra ir inkstų sveikata
Nors išgėrus daug vandens trumpam galima sumažinti kreatinino koncentraciją kraujyje, ilgalaikės naudos ar inkstų ligos išgydyti tokiu būdu nepavyks. Tai gali turėti tik trumpalaikį poveikį tyrimo rezultatams.
Ankstyvoje lėtinės inkstų ligos stadijoje verta pasikonsultuoti su nefrologu ar dietologu, kad pavyktų sudaryti organizmui tinkamą, inkstų sveikatą tausojantį mitybos planą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
