Burnos gleivinės vėžys – reta vėžio forma, išsivystanti skruosto vidinėje pusėje, burnos gleivinėje. Tai viena iš galvos ir kaklo vėžio tipų, kuri prasideda burnos minkštų audinių sluoksniuose, esančiuose tarp lūpų, žandų ir dantų. Ši gleivinė – minkšta bei drėgna membrana, atliekanti apsauginę funkciją: ji saugo burną valgant, kramtant, padeda apsaugoti nuo infekcijų ar kenksmingų medžiagų, patekusių su maistu.
Vėžio rūšys
Dažniausias burnos gleivinės vėžys – plokščialąstelinis karcinoma. Ji prasideda iš paviršiaus sluoksniuose esančių plokščiųjų ląstelių. Kol vėžys apsiriboja tik šiuo sluoksniu, jis vadinamas „karcinoma in situ“. Ligai progresuojant, vėžys gali išplisti į gilesnius audinius bei kitas kūno vietas – tuomet jis tampa invazinis ar metastazinis.
- Limfoma – burnos gleivinėje taip pat yra limfoidinių ląstelių, kurios, virtusios vėžinėmis, sukelia limfomą.
- Mukozinė melanoma – melanocitų, esančių burnos gleivinėje, vėžys. Tai panašu į odos melanomą, tik išsivysto burnoje.
- Verrukozinė karcinoma – lėtai augantis, tačiau lengviau gydomas burnos vėžio tipas.
Paplitimas ir rizika
Apskaičiuota, kad kasmet šalyje nustatoma apie 15 000 burnos vėžio atvejų, įskaitant ne tik burnos gleivinės, bet ir dantų, dantenų bei gomurio vėžius.
Burnos vėžio rizika didėja su amžiumi – dažniau liga pasireiškia vyresniems nei 40 metų asmenims.
Burnos gleivinės vėžio simptomai
Ankstyvosiose stadijose burnos gleivinės vėžys dažniausiai pasireiškia:
- Negyjančiomis, skausmingomis žaizdelėmis ar opelėmis burnoje.
- Aukštesniu ar spalvą pakeitusiu (baltu arba raudonu) gleivinės plotu.
- Ilgai trunkančiu kraujavimu, ypač po valgio arba valant dantis.
Vėžys, progresuodamas ar išplitęs į aplinkinius audinius ar limfmazgius, gali sukelti:
- Blogo burnos kvapo atsiradimą.
- Žandikaulio patinimą, dėl kurio gali blogai laikytis protezai.
- Burnos nejautrą.
- Sunku atverti burną.
- Laisvus dantis.
- Patinimą kakle dėl padidėjusių limfmazgių.
- Rijimo sunkumus.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės burnos gleivinės vėžio priežastys yra įvairūs kenksmingi veiksniai, tiesiogiai veikiantys burnos audinius:
- Tabako gaminių vartojimas – cigaretės, cigarai, pypkės ir kramtomasis tabakas.
- Didelis alkoholio vartojimas.
- Betelio riešuto kramtymas (plačiai paplitęs Azijoje ir Afrikoje).
Taip pat tyrimai rodo, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali turėti reikšmės burnos gleivinės vėžio išsivystymui, tačiau šio viruso poveikis vis dar nėra iki galo aiškus.
Papildomi rizikos veiksniai:
- Kanapių vartojimas.
- Prasta burnos higiena.
- Nesubalansuota mityba.
Diagnostika
Dažnai pirmuosius pakitimus burnos gleivinėje gali pastebėti odontologas profilaktinės apžiūros metu. Jei kyla įtarimas dėl vėžio, būtini papildomi tyrimai, kuriuos paskiria gydytojas:
- Biopsija – iš įtartinos burnos vietos paimamas audinio mėginys laboratoriniam ištyrimui. Tai galima atlikti skalpeliu, specialiu įrankiu ar adata.
- Vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET) leidžia įvertinti naviko paplitimą ir plitimą.
Vėžio gradavimas ir stadijos
Biopsijos metu nustatoma vėžinių ląstelių struktūra ir laipsnis:
- G1 – gerai diferencijuotos ląstelės, primenančios normalius audinius, mažesnė plitimo rizika.
- G2 – vidutiniškai diferencijuotos ląstelės.
- G3 ir G4 – blogai diferencijuotos ląstelės, didesnė plitimo rizika.
- GX – neįvertintas laipsnis.
Stadija nustatoma remiantis naviko dydžiu, išplitimu į limfmazgius ir metastazėmis kituose organuose. Ankstyva 1 stadija reiškia mažą naviką be limfmazgių pažeidimo ar metastazių, o vėlesnėse stadijose nurodomi įvairūs šių faktorių deriniai.
Gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo vėžio laipsnio ir stadijos. Dažniausiai pradinė priemonė – chirurginis naviko šalinimas, stengiantis išsaugoti kuo daugiau nepažeistų burnos audinių bei funkcijos.
Po operacijos gali būti taikomos papildomos terapijos, siekiant sumažinti atkryčio riziką:
- Spindulinė terapija – vėžinės ląstelės naikinamos radiacijos energijos srautais.
- Chemoterapija – naudojami įvairūs vaistai vėžio gydymui.
Prevencija
Siekiant išvengti burnos gleivinės vėžio, rekomenduojama atsisakyti tabako ir kitų tabako produktų, riboti arba nevartoti alkoholio. Taip pat labai svarbu pasirūpinti gera burnos higiena ir reguliariai lankytis pas odontologą – ankstyvas pokyčių nustatymas lemia geresnius gydymo rezultatus.
Gyvenimo prognozė
Ankstyvas burnos gleivinės vėžio diagnozavimas labai svarbus. Kuo anksčiau ši liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus veiksmingas. Vis dėlto, net ir ankstyvoje stadijoje šios ligos prognozė dažnai išlieka rimta.
Nedidelis tyrimas parodė, kad penkerius metus po gydymo gyvi lieka apie pusę pacientų, tačiau dažnai gali pasitaikyti ligos atkryčiai. Ši statistika gali skirtis priklausomai nuo individualios paciento situacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėję ilgai negyjančias žaizdeles, pakilimus ar kraujavimą burnoje, kuris tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtinai pasitarkite su gydytoju ar odontologu.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
