Kalcifikuojantis tendinitas – tai būklė, kai sausgyslėse kaupiasi kalcio nuosėdos. Šios nuosėdos gali formuotis vienoje vietoje arba keliose, ir dažniausiai sukelia skausmą bei ribotą judrumą. Nors ši būklė dažniausiai paveikia peties srities sausgysles, ji pasitaiko ir kituose kūno sąnariuose.
Kalcifikuojančio tendinito ypatumai
Kalcio sankaupos sausgyslėse susidaro dėl įvairių priežasčių. Kai šios nuosėdos didėja ar sukelia uždegimą, žmogus jaučia didelį skausmą. Dažniausiai pažeidžiamos peties sausgyslės, tačiau liga gali būti nustatyta ir kitose kūno vietose. Kartais ši būklė painiojama su kitomis sausgyslių ligomis, tokiomis kaip sausgyslių uždegimas ar peties sąstingis (vadinamas „sušalusiu“ petimi).
Kaip kalcifikuojantis tendinitas skiriasi nuo kitų sausgyslių ligų?
Paprastas peties sausgyslių uždegimas dažnai atsiranda kartu su burzų uždegimu ir paties audinio pažeidimu. Tuo metu kalcifikuojantis tendinitas tiesiogiai burzų dažniausiai neveikia, tačiau dėl šios ligos jos taip pat gali užsidegti.
Kaip atskirti nuo „sušalusio“ peties?
Kalcifikuojantį tendinitą lemia kalcio sankaupos sausgyslėse, o „sušalęs“ petys pasireiškia stipriu skausmu ir judesių ribotumu. Kai kuriais atvejais abi būklės gali pasireikšti kartu.
Kas dažniausiai susiduria su šia liga?
Kalcifikuojantis tendinitas dažniau diagnozuojamas žmonėms, kurių amžius svyruoja tarp 40 ir 60 metų. Moterys linkusios šia liga sirgti šiek tiek dažniau nei vyrai. Tai nėra susiję nei su konkrečia veikla, nei su sportu – liga gali išsivystyti kiekvienam.
Šios ligos paplitimas
Kalcifikuojantis tendinitas nėra dažnas negalavimas. Iš visų asmenų, kurie gydosi peties skausmus, mažiau nei 10 % turi šią ligą.
Kaip kalcifikuojantis tendinitas veikia organizmą
Nors dalis žmonių didesnio diskomforto nejaučia, tačiau kai kuriems dėl uždegiminių procesų skausmas tampa stiprus, judesiai darosi riboti, kasdienė veikla sunkėja.
Ligos stadijos
- Prieškalcinė fazė: Šiuo laikotarpiu judesiai gali būti skausmingi ir riboti. Audiniai keičiasi ląsteliniu lygiu.
- Kalcinė fazė: Kalcis pradeda kauptis ir sudaro nuosėdas. Vėliau organizmas pradeda jas skaidyti, tačiau šiame etape diskomfortas yra ryškiausias.
- Po kalcinė fazė: Kalcio nuosėdos pamažu pakeičiamos sveikais audiniais, o judrumas atgaunamas.
Ar ši liga susijusi su artritu?
Nors kalcifikuojantis tendinitas apima sausgyslių uždegimą, jis skiriasi nuo artrito, kuris pažeidžia sąnarius ir jų struktūrą. Neretai žmonės supainioja šią būklę su pseudopodagra – kai kalcio kristalai kaupiasi būtent sąnariuose, o ne sausgyslėse.
Simptomai
- Staigus arba stiprus peties skausmas ir sukaustymas.
- Aštrus skausmas, jaučiamas judant petį.
- Stiprus diskomfortas, kartais trikdantis miegą.
- Judesių apribojimas.
- Skausmingas sausgyslių jautrumas.
Diagnozė ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, apklausia dėl simptomų ir apžvelgia sveikatos istoriją. Tikslinti diagnozę gali padėti ortopedas.
Kokie tyrimai reikalingi?
Po judesių įvertinimo gydytojas dažnai paskiria vaizdinius tyrimus:
- Rentgeno nuotrauka.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Ultragarsinis tyrimas.
Gydymas ir priežiūra
Dauguma pacientų išsiverčia su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, fizioterapija ar stereoidinėmis injekcijomis. Jei reikia, taikomi papildomi metodai:
- Ekstrakorporinė smūginių bangų terapija (ESWT): Skatinamas audinių gyjimas ir mažinamas skausmas siunčiant smūgines bangas.
- Radialinė smūginių bangų terapija (RSWT): Veikia panašiai kaip ESWT, tačiau naudoja kitokio pobūdžio šoko bangas – rezultatas tas pats.
- Lavos procedūra: Kalcio sankaupa praduriama adata ir perpilama su fiziologiniu tirpalu, siekiant ją suskaidyti.
- Terapinis ultragarsas: Aukšto dažnio garsinės bangos padeda ištirpdyti kalcio nuosėdas.
- Chirurginis gydymas: Esant dideliam diskomfortui ar neefektyviai kitoms priemonėms, atliekama operacija ir pašalinami kalcio sankaupų likučiai. Tokios operacijos prireikia maždaug 10 % sergančiųjų.
Atsigavimas po gydymo
Po operacijos dažniausiai visiškai pasveikstama per šešias savaites. Kol ranka gyja, pacientams gali būti paskirta nešioti specialų įtvara judesių ribojimui.
Kas padeda malšinti simptomus namuose?
- Stenkitės pailsinti skaudančią ranką.
- Taikykite šilumos ar šalčio procedūras (kompresus).
- Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas.
Prevencija
Nors visiškai išvengti ligos praktiškai neįmanoma, tam tikri veiksmai gali sumažinti riziką. Pajutus peties skausmą, rekomenduojama laikinai atsisakyti sunkių fizinių užsiėmimų ir kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Perspektyvos ir tolimesnė eiga
Dažniausiai sergantieji greitai pasveiksta. Tačiau verta reguliariai lankytis pas gydytoją, ypač jei ši liga jau buvo diagnozuota anksčiau. Kai kuriais atvejais kalcifikuojantis tendinitas gali būti susijęs su peties sustingimu ar sausgyslės plyšimu. Jei skausmas nemažėja net gydantis, svarbu apie tai informuoti specialistą.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?
Jeigu staiga pasireiškia stiprus peties skausmas, judesių ribotumas ar diskomfortas, dėl kurio sunku miegoti, verta nedelsti ir kreiptis į sveikatos specialistą. Jis padės išsiaiškinti skausmo priežastį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Kiti aktualūs klausimai
Kodėl kalcifikuojantis tendinitas toks skausmingas?
Kai kurios kalcio nuosėdos gali padidinti sausgyslės tūrį, dėl to ji pradeda trintis į kaulą ir sukelia užspaudimo sindromą. Taip pat labai dažnai ryškus skausmas jaučiamas tada, kai organizmas pradeda skaidyti susidariusias nuosėdas.
Ar kalcifikuojantis tendinitas praeina savaime?
Neretai ši būklė laikui bėgant išnyksta natūraliai. Tačiau pajutus neįprastą skausmą būtina pasitarti su gydytoju, kad būtų išvengta kitų galimų sveikatos sutrikimų.
Ar liga gali kartotis?
Kalcifikuojančio tendinito simptomai gali pasikartoti – kai kuriems žmonėms būna visiškai neskausmingų laikotarpių, kurie trunka kelis mėnesius ar net metus. Jei anksčiau jau sirgote šia liga, verta reguliariai tikrintis sveikatą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
